Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti spec. vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti, neteista,

kaltinama pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. T., siekdama apgaule įgyti svetimą turtą ir išvengti turtinės

prievolės, būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore ir žinodama, kad bendrovė neturi lėšų ir negalės atsiskaityti, 2015-08-04, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu sudarė su A. U. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 17, pagal kurią 2015-08- 04 įsigijo 500 kg medaus, už bendrą 1 600 Eur sumą, ir su A. U. neatsiskaitė, 2015-08-17 UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas, dokumentus bei turtą fiktyviai perdavė J. P. - tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės atsiskaityti už bendros 1 600 Eur vertės turtą, tuo A. U. padarydama 1 600 Eur turtinę žalą.

2015-08-24 nukentėjusysis A. U. pateikė medaus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17 (t. 1, b. l. 6-7).

Iš 2015-10-29 UAB "(duomenys neskelbtini)" pažymos Nr.366, matyti, kad iš UAB "(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 214 kg medaus. Tara - stikliniai indeliai su metaliniais dangteliais (t. 2, b. l. 56).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2015-10-08 protokolo matyti, kad liudytojas J. P. pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijimo dokumentus ir antspaudą, kuriuos jam perdavė R. T., kurie apžiūrėti (t. 1, b. l. 45-47, 48-58).

Iš 2015-10-14 UAB "(duomenys neskelbtini)" SEB banke esančios sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-08-12 iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pervesta 520,02 Eur (t. 2, b. l. 32).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016-02-08 protokolo matyti, kad L. Č. pateikė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus ir UAB "(duomenys neskelbtini)" apskaitos tvarkymo sutartį (t. 2, b. l. 57-58, 62-64).

Jei tikėti R. T. parodymais, tai parduodant Bendrovę, J. P. buvo perduoti 12 vnt. mobilių telefonų ir 12 vnt. SIM kortelių bei 3,5 tonos medaus. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi tik 2 mobilius telefonus. Todėl jei tikėti R. T. parodymais, tai nustatyta, kad įsigijimo dokumentai 10 vnt. mobilių telefonų bei 12 vnt. SIM kortelių, tyrimui pateikti nebuvo, todėl Bendrovė pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) nuostatas, nes įsigijusi 10 vnt. mobilių telefonų ir 12 vnt. SIM kortelių, jų įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

Bendrovė pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) nuostatas, nes Bendrovės pateikti dokumentai nesusisteminti, nesugrupuoti apskaitos registruose, nepateikti Finansinės atskaitomybės dokumentai bei Pelno mokesčio deklaracija už 2015 m.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. liepos mėn. Bendrovės darbuotojai G. M., I. P.-T., A. A., R. O. Pinigų priėmimo kvitais gavo pinigus iš prekybos uogomis.

Tyrimo metu nepateiktas(i) kasos pajamų orderis(iai), kuris(ie) būtų surašytas(i), priimant pinigus, gautus pagal aukščiau išvardintų darbuotojų Pinigų priėmimo kvitus.

Nustatyta, kad 2015 m. liepos mėn. Bendrovės darbuotojai G. M., I. P.-T., A. A., R. O. Pinigų priėmimo kvitais gavo pinigus iš prekybos uogomis.

R. T. apklausos metu parodė, kad už medui perpilti skirtus indelius A. U. sumokėjo 90 eurų bei, kad pirkdama medų įmonės vardu iš kitų asmenų, su jais atsiskaitė grynais.

Jei tikėti R. T. parodymais, Bendrovė nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 5 punktų nuostatomis, nes nepateikė kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos A. U. buvo sumokėti90 eurų atsiskaitymui už kibirėlius bei atsiskaityta su nenustatytais asmenimis už iš jų nupirktą medų.

Dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 16 str. 1 d., 17 str., 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 10 punktų nustatytų pažeidimų, tiriamuoju laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio (t. 2, b. l. 88-102)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, ir pan. Apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji R. T. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, žinodama, jog bendrovė neturi tam piniginių lėšų ir negalės atsiskaityti, 2015 m. rugpjūčio 4d. sudarydama medaus pirkimo sutartį su nukentėjusiuoju A. U. dėl medaus pirkimo, šią aplinkybę sąmoningai nutylėdama, apgaule įgijo svetimą A. U. priklausantį turtą – 500 kg medaus už 1600 eurų.

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori. Būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį, turint tyčią nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Nustatyta, kad kaltinamoji R. T. sandorį sudarė pavartodama apgaulę ir taip pasisavindama A. U. priklausantį turtą, žinodama, kad nukentėjusiajam bus padaryta turtinė žala. Taigi, šiuo atveju tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo susiklostė, ne civiliniai teisiniai santykiai, o baudžiamieji teisiniai santykiai.

Apgaulė yra tai, kad sudaryta sutartis buvo fiktyvi ir sudaryta tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą (medų), neketinant atsiskaityti. 2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, dokumentus bei turtą fiktyviai perdavė J. P.. Kaltinamoji R. T., neatsiskaičiusi su nukentėjusiuoju už medų, parduodama akcijas, turtą – medų negrąžina nukentėjusiajam, o perduoda trečiajam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl medaus pirkimo nukentėjusysis kalbėjo su ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu nenustatytu asmeniu – vyriškiu, kaltinamosios nurodytu V. P.. Medaus pirkimo sutartį pasirašė kaltinamoji R. T. ir ji iš nukentėjusiojo paėmė medų, turėdama tikslą neatsiskaityti už gautą medų, o jį perduoti kitiems asmenims. Nors kaltinamoji R. T. nurodė, kad ji neturėjo tikslo pasisavinti medaus, ji tai padarė iš nežinojimo ir parduodama UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijas, ji perdavė J. P. ir medų, tačiau šiuos parodymus paneigia nustatytos aplinkybės. Kaltinamosios R. T. parodymai vertinami kritiškai ne tik vadovaujantis logikos dėsniais, tačiau ir kitų faktinių bylos duomenų kontekste, kurie būtent ir padeda įžvelgti nusikalstamo sukčiavimo sudėtį jos veiksmuose. Todėl kaltinamosios parodymai traktuotini kaip pasirinktas jos gynybos būdas. Liudytojas J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad kaltinamoji jam medus neperdavė, jis medaus nematė ir nebuvo net kalbos apie medų. Liudytojai J. I. ir R. J. taip pat nurodė, kad kaltinamoji J. P. medaus neperdavė ir nebuvo net kalbos apie medų. Apie medų sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jie į Kauną buvo atvažiavę automobiliu Golf ir su tuo pačiu automobiliu išvažiavo, į kurį sudėti tokį kiekį medaus nebūtų buvę ir galimybės. Posėdžio metu kaltinamoji negalėjo nurodyti kuriam iš apklaustų asmenų atidavė medų, telefonus ir SIM korteles.

Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos - netenka turto, o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Nors kaltinamoji nurodo, jog nesuvokė, kad apgaulės būdu yra pasisavinamas svetimas turtas, tačiau tokie kaltinamosios R. T. parodymai traktuotini kaip pasirinktas jos gynybos būdas. Tai, kad R. T. žinojo ir suprato daromos nusikalstamos veikos esmę, patvirtina net ir jos pačios elgesys. Kaltinamoji R. T. visus veiksmus atliko derindama su savo tariamu pažįstamu “V. P. ir tardavosi su juo arba jo nurodymu. Tai patvirtino ir apklausta posėdžio metu liudytoja J. G., kuri nurodė, kad skambindavo vyriškis ir pati R. T. skambindavo jam.

Tai, kad R. T. žinojo ir suprato situacijos – daromo nusikaltimo esmę, patvirtina jos parodymai, atkreipiant dėmesį į tai, kad įmonę jai įkurti pasiūlė ikiteisminio tyrimo metu ir posėdžio metu nenustatytas, jos nurodytas “V. P.”, kuris su L. Č. tarėsi dėl įmonės steigimo dokumentų, dėl įmonės buhalterijos tvarkymo, dėl medaus pirkimo su nuketėjusiuoju, dėl įmonės pardavimo, ieškojo asmens kam parduoti akcijas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai A. U., R. U., L. Č., J. I.. Kaltinamoji R. T. tiksliai žinojo, ką ji turinti daryti, kokius dokumentus pasirašyti, todėl tikėti, kad ji naiviai nesuprato, kokia nusikalstama veika yra daroma, nėra jokio pagrindo. Mažai tikėtina, kad planuojamo daryti ar daromo nusikaltimo subtilybės (vieta, laikas, būdas ir pan.) bus aptariamos aiškiai, be jokių užuominų ir panašiai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas netiki kaltinamosios R. T. parodymais.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įrodyta, kad kaltinamoji R. T., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent nenustatyto asmens ir savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam A. U. priklausantį 1600 eurų vertės turtą. Ši R. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius

Pagal BK 222 straipsnio nuostatas, šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Nurodyto straipsnio dispozicija yra blanketinė ir buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. . Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad kaltinamoji R. T., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nes bendrovės dokumentai nesusisteminti, nesugrupuoti apskaitos registruose, nepateikė Finansinės atsakomybės dokumentų ir Pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus. 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes įsigyto medaus, indelių, telefonų, SIM kortelių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi nepateikė apskaitos registrų, 17 straipsnio reikalavimus, nes nepateikė Finansinės atskaitomybės dokumentų ir pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus. Be to pažeidė ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atliko taisykles, nes gavusi pinigus už parduotą medų, neišrašė kasos pajamų orderio ir jo neapskaitė, o sumokėjusi pinigus už indelius ir nenustatytiems asmenims už medų, neišrašė kasos išlaidų orderio ir jų neapskaitė. Taip pat neišrašė kasos pajamų orderio, priimdama pinigus iš darbuotojų G. M., I. P.-T., A. A., R. O.. Neapskaitė darbuotojams išduotų ir grąžintų kvitų blankų kvitų ir blankų apskaitos knygoje. Dėl nustatytų pažeidimų negalima nustatyti tikrą įmonės finansinę padėtį ir turtą, nes nėra aišku kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą, o kokios ūkinės operacijos atliktos, kokio dydžio įsipareigojimai.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, bei tai, kad nurodyti buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo daromi turint tikslą išvengti būtinumo grąžinti įsiskolinimus ir nerodyti tikros įmonės veiklos, daro išvadą, kad dėl kaltinamosios R. T. organizuotos apgaulingos apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. Ši R. T. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios R. T. kaltė, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą A. U. priklausantį 1600 eurų vertės, ir būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų įsaugojimą, pažeisdama LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2015-08-17 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškai įrodyta. R. T. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji R. T. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Darydama nusikalstamas veikas suvokė pavojingą veikų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimai padaryti tyčia, yra baigti.

Kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamosios R. T. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajai skirtina bauda ir laisvės apribojimas ir taip bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41, 54,55 str.). Bausmės dydis nustatytinas numatytam sankcijos vidurkyje. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. R. T. paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu visišku sudėjimo būdu subendrintinos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusysis A. U. pareiškė 1600 erų civilinį ieškinį turtinei ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.1, l.34-35).

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju turi teisę reikalauti gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.) Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Teismo posėdyje nukentėjusysis ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Kaltinamoji ieškinio dėl turtinės žalos nepripažino, nurodė, kad žalą turi atlyginti įmonė. Kaip nustatyta, nukentėjusiajam žala padaryta kaltinamosios R. T. nusikalstamais veiksmais. Esant šioms sąlygoms, ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamosios R. T. nukentėjusiajam A. U. priteistina 1600 eurų turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusysis prašė priteisti 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad patyrė nepatogumus, išgyveno stresą, įtampą.

Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu, R. T., padariusiai nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamosios, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Įvertinus visas bylos aplinkybes – tiek su nukentėjusiuoju, tiek su žalą padariusios kaltinamosios situacija susijusias faktines aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiojo ieškinys yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteistinas 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 104 straipsnio nuostatas iš kaltinamosios R. T. priteistinos proceso išlaidos –liudytojų kelionės išlaidos – 51,26 euras (b.t.3. l. 183-188. t.4.,l.10-15).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, vienintelio akcininko sprendimas (1 lapas), perdavimo-priėmimo aktas (1 lapas), akcijų pirkimo-pardavimo sutartys (5 lapai), operacijų akcijoms žurnalas (2lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (269 lapai, 2 segtuvai) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Mažajai bendrijai „LC paslaugų centras“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - vieneriems metams laisvės apribojimo;

- pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (37,66x 50=1883 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir R. T. paskirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės apribojimo ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, R. T. nustatyti aštuonių mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3dalies 1punktu, 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, įpareigoti R. T. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę - 1600 eurų žalą, tęsti darbą arba būti registruotai darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. T. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. ieškinį tenkinti ir priteisti A. U. iš kaltinamosios R. T. 1600( vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų turtinei žalai ir 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios R. T. į valstybės biudžetą 51,26 eurą (penkiasdešimt vieną eurą 26 ct) proceso išlaidų (sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660)

Daiktinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (269 lapai, 2 segtuvai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Mažajai bendrijai „LC paslaugų centras“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, vienintelio akcininko sprendimą (1 lapas), perdavimo-priėmimo aktą (1 lapas), akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (5 lapai), operacijų akcijoms žurnalą (2lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.