Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, įtariamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, A. J. gynėjui advokatui J. B. (J. B.) – nuotoliniu būdu,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, faktiškai gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2022 m. vasario 28 d. apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį - motiną R. J.: abejomis rankomis sugriebęs ją už gerklės ir smaugdamas, po to sugriebęs ją už megztinio bei odos nugaros srityje ir pastumdamas, dėl ko ji viršugalviu atsitrenkė į mūrinę sieną ir nugriuvo, R. J., gulinčiai dešiniuoju šonu ant žemės, atsistodamas ant jos kairės kojos pirštų ir juos prispausdamas prie žemės, ne mažiau 7 kartų pagaliu suduodamas R. J. per kairiąją ranką, kairiąją koją, šoną, padarė poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairės pėdos 3-o piršto projekcijoje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai R. J.fizinį skausmą,

taip pat 2022 m. vasario 28 d. apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: po to, kai tyčia mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį - motiną R. J.: abejomis rankomis sugriebęs ją už gerklės ir smaugdamas, po to sugriebęs ją už megztinio bei odos nugaros srityje ir pastumdamas, dėl ko ji viršugalviu atsitrenkė į mūrinę sieną ir nugriuvo, R. J. gulinčiai dešiniuoju šonu ant žemės, atsistodamas ant jos kairės kojos pirštų ir juos prispausdamas prie žemės, ne mažiau 7 kartų pagaliu suduodamas R. J. per kairiąją ranką, kairiąją koją, šoną, padarė poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairės pėdos 3-io piršto projekcijoje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą, sakė savo šeimos nariui - motinai R. J. „jeigu tu iškviesi policiją, aš tave užmušiu“.

Motyvuojamoji dalis

A. J. įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes įrodo šie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai ir duomenys:

- 2023 m. sausio 19 d. gautame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – VTPT) 2022 m. gruodžio 6 d. - gruodžio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-248/2022, kuriame nurodyta: 1. Medicininio ir juridinio pakaltinamumo kriterijų nustatymas A. J. galimas tik konkretiems, juridiškai reikšmingiems laikotarpiams; 2. 3. Įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu A. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); 4. Pagal savo psichikos būklę A. J. įtariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 4. Šiuo metu A. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę A. J. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 5. Dėl A. J. psichikos būklės jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo dalyviu, jo apklausa netikslinga, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojamas; 6. A. J. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 tomas, b. l. 151-156);

- teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Mantas Juodakys patvirtino pateiktą VTPT išvadą, kuri suformuluota ekspertizės akte. Paaiškino, jog naujų duomenų apie A. J. sveikatos būklę nėra gavęs. Papildomai nieko paaiškinti neturi (2 tomas, b. l. 8-9);

- teisiamojo posėdžio metu pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais 2022 m. balandžio 7 d. apklausto A. J. parodymais, kad atsakydamas į klausimus nori paaiškinti, kad dėl savo kaltės nieko pasisakyti negali, nes nieko neprisimena. Pranešimas apie įtarimą jam buvo perskaitytas. Apie įvykį, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Apie tai, kad jis mušė motiną ir jai grasino ją užmušti, nieko pasakyti negali, nieko neprisimena. Įvykio neprisimena dėl savo sveikatos būklės, įtarime nurodytu laiku buvo jo ligos paūmėjimas. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 75-76);

- 2022 m. kovo 2 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad pareiškėja R. J. parodė, jog 2022 m. vasario 28 (duomenys neskelbtini), apie 04.30 val. jos sūnus A. J. žodinio konflikto metu griebė jai abiem rankomis už gerklės, taip sukeldamas fizinį skausmą, vėliau ją pastūmė, dėl to ji nukrito, taip patirdama fizinį skausmą. Gulint ant žemės, A. J. paėmė pagalį, sudavė apie 7 smūgius, smūgiavo į kairės pusės ranką, kūną ir koją. Jai gulint ant žemės, užspaudė su savo koja jos kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 9-10);

- 2022 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingos Kel tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07348-22, dėl to, kad 2022 m. sausio 28 d. apie 04.30 val. A. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. J., buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y.: nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. apie 04.30 val., A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino motinai R. J. ją nužudyti sakydamas: „jeigu tu iškviesi policiją, aš tave užmušiu“, taip sudarydamas pakankamą pagrindą R. J. manyti (bijoti), kad grasinimas ją nužudyti bus įvykdytas. Kadangi atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07348-22, nustatė naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl pradeda ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), nesuteikdama tyrimui atskiro numerio ir tęsia jį kartu su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-07348-22 (1 tomas, b. l. 24-26);

- 2022 m. kovo 2 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, kuriam užfiksuota, kad įvykio vieta yra name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus į kiemą, matomi laiptai į viršų, užėjus pro namo duris, patenkama į koridorių, po kaire yra įėjimas į virtuvę, po dešine - laiptai į viršų. Einant tiesiai po kaire yra durys į miegamąjį, prie radiatoriaus stovi įremta medinė lazda. Aplinka tvarkinga, sulaužytų daiktų nėra, girtuokliavimo pėdsakų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lazda (1 tomas, b. l. 6-9);

- 2023 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima lazda yra medinė, rudos spalvos, apvali, pailga. Jos bendras ilgis - 88 cm, skersmuo - 3 cm. Lazdos paviršius kai kuriose vietose grublėtas, su atsikišimais. 2023 m. sausio 5 d. nutarimu medinė lazda perduota saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlius (Kvitas Nr. VRPK005111) (1 tomas, b. l. 51-53);

- 2022 m. kovo 21 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 751/2022(01) nurodyta, kad remiantis R. J., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis: 1. R. J. padaryta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairės pėdos 3-o piršto projekcijoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-28); 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą; 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; 4. R. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 5. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje pozoje nukentėjusioji buvo sužalojimų padarymo metu; 6. R. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 tomas, b. l. 62-63);

- 2022 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas (2022_03_02_13-26-26_37065671777). Garso įrašo data 2022-03-02. Garso įrašo pradžia: 13:26:26. Garso įrašo trukmė: 5:08 sek. Garso įraše girdima, kaip paskambina „TV pagalbos“ žurnalistas Ž. Ž., kuris pasako, kad atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), sūnus prieš savaitę sumušė motiną, kad šiuo metu jam yra paūmėjimas, kad serga (duomenys neskelbtini). Pokalbis girdimas lietuvių kalba. BPC operatorės: 112. Vyro balsas: laba diena. BPC operatorės: laba diena. Vyro balsas: trukdo Ž. Ž. „TV pagalbos“ žurnalistas. BPC operatorės: klausome jūsų. Vyro balsas: karts nuo karto papuola tokia situacija, kad be Jūsų pagalbos net nežinau, kaip toliau elgtis. Žodžiu situacija tokia, kad mama gyvena su sūnumi savo, vienam iš kurių yra nustatytas labai stiprus psichinis negalavimas, jisai turėtų gerti vaistus, bet jisai tuos vaistus vartoja arba su alkoholiu arba išvis nevartoja ir pas jį dabar toks paūmėjimas, kad jisai prieš savaitę sudaužė mamą su pagaliu, jinai pabijojo kviesti policiją, nes sako, jau, ne kartą buvo, taip, kad iškvietė policiją, policija jį pavežiojo, pavežiojo, grąžino atgal ir pasakė, kad policija žmonių negydo, gydytojai turi gydyti tokį ligonį. Mes jo patys savo pajėgom į psichikos sveikatos centrą nepristatysime, dabar aš vykčiau lyg į psichikos sveikatos centrą, bet greičiausiai jie sakys, kad nuo mūsų paramedikai patys turbūt irgi negalės sutramdyti to ligonio, jeigu jis nenorės važiuoti, o kad yra tas paūmėjimas, tai yra faktas, nes mes patys iš jo lupų išgirdom, kad taip aš pagėriau, padaužiau, sudaužiau, tai, bet kodėl jinai mane erzina mama ir taip toliau, kitas jos sūnus yra žiauriai persigandęs, mums atvykus, pasislėpė už spintos, paklausiau tai gal ir Jums reikalinga pagalba, jisai išgąsčio pilnom akim, sako, ne, ne man nieko nereikia aš nieko nežinau, aš nieko nemačiau aš nieko negirdėjau. Tai vat dabar. BPC operatorės: nu aš supratau, nu žodžiu vyksta šeimoje smurtas artimoj aplinkoj, kadangi yra neįgalus psichiškai žmogus, kuris nelabai vartoja vaistus. Teisingai Jus supratau. Vyro balsas: taip, arba vartoja su alkoholiu. BPC operatorės: o jis bent nori važiuoti gydytis ar kaip? Vyro balsas: aš manau, kad jis pats nieko nenori, nes sakė man čenais yra gerai, tu, motin, čiuožk į pirmą aukštą, man čia viskas tinka, žodžiu. BPC operatorės: nenori, dabar sakykit kokiu adresu Jūs ten vietoje esate šiuo metu? Vyro balsas: mes esam vietoj, va dabar išvažiuoju Minsko plentą ir sustojau, nes pagalvojau, kad geriau paklausiu patarimo Jūsų. BPC operatorės: matot mūsų patarimas, toksai, kad vyksta smurtas artimoj aplinkoj, nesvarbu, kada jisai buvo įvykęs ir, jeigu žmogus yra agresyvus ir jam reikalinga medicinos pagalba, tai kviečiam policiją, greitąją pagalbą į vietą. Vyro balsas: gerai, kvieskim. BPC operatorės: tai reikėtų adreso tikslaus. Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės: čia Vilniaus mieste, ar jau rajonas bus? Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės: minutėlę. (duomenys neskelbtini) sakėt? Vyro balsas: (duomenys neskelbtini) miestelis. BPC operatorės: aj, miestelis. Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės: taip, taip. Vyro balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės: o (duomenys neskelbtini) čia bus nuosavas namas. Vyro balsas: taip nuosavas namas. BPC operatorės: o vardą, pavardę žinote asmenų? Vyro balsas: taip. BPC operatorės: tai dabar sakykite tas sūnus kaip jo vardas, pavardė yra. Vyro balsas: A., duokit man jo neįgalumo kortelę. BPC operatorės: alio. Vyro balsas: klausau. BPC operatorės: pasakykit, A. girdėjau kaip pavardė sakėt? Vyro balsas: J.. BPC operatorės: J. Vyro balsas: pirmoji raidė kaip Jieznas, J. BPC operatorės: sakykit kiek metų jam. Vyro balsas: aaa, kiek. Moters balsas: (duomenys neskelbtini) metų bus spalį. BPC operatorės: (duomenys neskelbtini), taip supratau. Vyro balsas: (duomenys neskelbtini), aš matau neįgalumo pažymėjimą, kad asmens darbingumas nedarbingas, 25% darbingumo lygis. BPC operatorės: o šiuo metu jisai tenais šitu adresu yra taip? Vyro balsas: tuo adresu, esmė tame, kad jisai jau turbūt 5 kartą prasikalsta iš prekybos centrų praėjęs pro kasą nesusimokėjęs ir motinos iškvietimas... BPC operatorės: o jisai dabar šiai dienai, šiuo metu yra išgėręs ar yra blaivus? Vyro balsas: ne, ne blaivas buvo. BPC operatorės: blaivus. Vyro balsas: taip. BPC operatorės: o koks jam psichikos sutrikimas nustatytas gal žinoma? Vyro balsas: kažkokio kodo yra, neaiškūs žodžiai. BPC operatorės: alio, žinokit kažkaip ryšis trūkinėja. Vyro balsas: S20, S20 sutrikimas. BPC operatorės: nu žinot S20 man nieko nesako, gal pati mama žino. Vyro balsas: o gal kokia liga gal žinot, gal kitaip vadinasi? (duomenys neskelbtini). BPC operatorės: (duomenys neskelbtini), supratau. Ir kada jis sumušė mamą, paskutinį kartą, kada čia viskas, prieš kelias dienas kažkur tai? Moters balsas: praeitą iš sekmadienio į pirmadienį. Vyro balsas: iš sekmadienio į pirmadienį. Moters balsas: puse penkių ryto. BPC operatorės: puse penkių ryte. Moters balsas: kai pasakiau eiti miegot. Vyro balsas: kai paprašė puse penkių ryte. BPC operatorės: nu aš girdėjau, girdėjau. Tai dabar mes informuojame ir policiją, ir greitąją pagalbą, tai Jūs vykite į vietą ir laukite, tarnybas pasitikit. Vyro balsas: ačiū labai, ačiū. BPC operatorės: viso geriausio. Tuo garso įrašas pasibaigė (1 tomas, b. l. 48-49);

- 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybiniu pranešimu dėl psichiatrinės ekspertizės, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 6 d. įtariamąjį A. J. policijos pareigūnai nuvežė į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrių, teismo psichiatrijos ekspertizė jam buvo atlikta (1 tomas, b. l. 147). ??

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų būtų ketinęs grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. J. tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį - motiną R. J. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat iš karto po smurto prieš nukentėjusiąją epizodo, A. J. sakė savo šeimos nariui - motinai R. J., jeigu tu iškviesi policiją, aš tave užmušiu“. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kurioje užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimų mastas bei kita rašytine bylos medžiaga, ekspertizės akto išvados objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog A. J. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-248/2022, surašytame 2022 m. gruodžio 6 d. – gruodžio 29 d., nurodyta, kad A. J. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio šių veikų padarymo metu A. J. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų esmės, šiuo metu A. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl A. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo psichiatras ekspertas Mantas Juodakys patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. J., darydamas BK uždraustas veikas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu taikytas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. J. palikti nepakeistą iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda (kvitas B serija BBB Nr. VRPK005111), perduota saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, nutarčiai įsiteisėjus – sunaikintina; CD-R laikmena su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro (prisegta prie bylos viršelio) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti A. J. nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti A. J. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu taikytas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. J. palikti nepakeistą iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinę lazdą (kvitas B serija BBB Nr. VRPK005111), perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; CD-R laikmeną su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro (prisegta prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.