Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. e2A-764-803/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
e2A-764-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02614-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
Vilniaus apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato
Ieškovas
D. M.
Kategorijos
  • 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Civilinė byla Nr. e2A-764-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02614-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą bei atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato, dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, 837,73 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2021-05-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VA VPK) Vilniaus rajono policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus RPK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15260-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Tyrimas pradėtas pareiškėjui R. E. pateikus pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2021-05-13 apie 21.10 val. aikštelėje, šalia adreso: (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo, važiavęs juodos spalvos automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu R. E. sudavė apie 4 smūgius kumščiu į veido sritį, taip pat 8 kartus spyrė koja į rankas, krūtinę bei kojas, dėl ko R. E. patyrė fizinį skausmą.

2. Ieškovas paaiškino, kad 2021-05-14 apie 13.40 val. į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) atvyko Vilniaus RPK pareigūnai. Matant bendradarbiams (matė apie 20 kolegų), ieškovui buvo uždėti antrankiai, jis nuo 2021-05-14 13.45 val. buvo laikinai sulaikytas, įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį ir išvežtas į VA VPK areštinę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo pat sulaikymo momento ieškovas jį sulaikiusiems pareigūnams nurodė, kad įvyko klaida, prašė sudaryti jam galimybę pateikti savo asmens dokumentą, kad būtų nustatyta jo tapatybė, nurodė, kad 2021-05-13 jis jokiame įvykyje nedalyvavo, tačiau Vilniaus RPK pareigūnai nieko nesiaiškino. Ieškovo motinai G. M. telefonu buvo pranešta, kad sūnus yra įvykdęs nusikaltimą ir yra areštinėje.

3. Ieškovas pabrėžė, kad VA VPK areštinėje buvo atlikta jo asmens apžiūra, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas. Į areštinę 2021-05-15 apie 12 val. atvyko ieškovo gynėja advokatė G. M., kuri Vilniaus RPK vyresniajai tyrėjai N. B. taip pat nurodė, kad galimai yra įvykusi klaida, tačiau pareigūnė jokių aplinkybių daugiau netikslino ir ieškovui 2021-05-15 12.14 val. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis buvo apklaustas įtariamuoju. Ieškovas 2021-05-15 po apklausos buvo nuvestas atgal į laikinojo sulaikymo kamerą. Dar po valandos, t. y. 2021-05-15 apie 13.50 val. ieškovui buvo įteiktas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nurodant, kad nepasitvirtino įtarimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tyrėja atsiprašė ieškovo ir jam bei jo gynėjai buvo pasakyta, kad tiesiog įvyko klaida (suklysta rašant pavardę).

4. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, kad Vilniaus RPK vyriausioji tyrėja J. C. 2021-05-14 surašė tarnybinį pranešimą ,,Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, kuriame nurodė, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-15260-21, siekiant nustatyti asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką, policijos informacinėje sistemoje PN II, Polis naršyklė II, buvo nustatytas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – R. Š.; tyrimo metu, iš aplinkos, buvo gauta informacija, kad R. Š. sūnus E. Š., (duomenys neskelbtini), yra minėto automobilio naudotojas bei su savo draugu D. M., (duomenys neskelbtini), nuolat vykdo viešosios tvarkos pažeidimus. Patikrinus D. M. per policijos duomenų bazes, pasirenkant nuo (duomenys neskelbtini) metų paklaidą sistema nurodė vieną asmenį, t. y. D. M., (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Vilniaus RPK pareigūnai gavo/nustatė netikslią informaciją apie įvykyje galimai dalyvavusius asmenis, jos nepatikrino ir dėl grubios pareigūnų klaidos ieškovas buvo nepagrįstai sulaikytas daugiau nei 24 valandas, jam buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, taikytos kitos procesinės prievartos priemonės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir pašalinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš proceso šioje civilinėje byloje, kadangi ieškinyje keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir procesinių sprendimų atitikimo BPK nuostatoms, ir tinkami atsakovės atstovai byloje yra tik Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei VA VPK, kuris atliko ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista.

6. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pranešime prokurorui apie ikiteisminį tyrimą nebuvo jokių duomenų nei apie ieškovą, nei apie kitus asmenis, galimai įvykdžiusius nusikalstamą veiką, todėl prokuroras neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai sulaikys ne tą asmenį ar padarys kitų proceso normų pažeidimų. Prokuroras 2021-05-14 rezoliucija pavedė Vilniaus RPK atlikti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras nei pats priėmė sprendimą taikyti procesinės prievartos priemones ieškovo atžvilgiu, nei tokius nurodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

7. Atsakovę atstovaujantis VA VPK atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams – pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ieškovo argumentai, kad iš jo pateiktų prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo ir galėjo suprasti, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nepaneigia ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo. Mano, kad laikinas sulaikymas ieškovui buvo skirtas pagrįstai, siekiant užkirsti kelią galimam proceso trukdymui (ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomone).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė ieškovo D. M. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės 837,73 Eur turtinę žalą, 500 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-09-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog Vilniaus VPK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. C., vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, nesilaikė baudžiamojo proceso principų, ignoravo ikiteisminiam tyrimui keliamus tikslus, pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus bei padarė grubius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl buvo priimtas sprendimas minėtai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą. Ieškovo 2021-05-14 sulaikymas buvo pripažintas neteisėtu ir minėtas nutarimas laikinai sulaikyti asmenį panaikintas, nurodant, kad aptariamu atveju nebuvo jokio pagrindo tvirtinti ar bent minimaliai įtarti, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus; nebuvo jokio poreikio suvaržyti jo laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, o būtinus proceso veiksmus šiuo atveju buvo galima atlikti ir nesulaikant asmens.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 837,73 Eur turtinės žalos priteisimo, nes ieškovas dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo atitrauktas nuo darbo 2021-05-14 nuo 13 val. (pamaina buvo nuo 7 val. iki 19 val.), taip pat nedirbo 2021-05-15 naktinėje pamainoje (nes po daugiau nei 24 valandų sulaikymo tik 13.50 val. buvo paleistas iš areštinės) ir dėl neišdirbto laiko patyrė 232,73 Eur dydžio nuostolį (negautas darbo užmokestis). Ieškovas, teismo vertinimu, taip pat patyrė 605,00 Eur tiesioginių nuostolių t. y. išlaidos advokato pagalbai.

11. Teismas, atsižvelgdamas į neteisėto sulaikymo trukmę (1 para), o taip pat į tai, jog Vilniaus RPK kreipėsi į ieškovo darbovietę 2021-06-08 raštu „Dėl D. M.“, kuriame atsiprašė už sukeltus nepatogumus bei informavo, kad 2021-05-14 įmonės darbuotojas D. M. buvo sulaikytas įvykus žmogiškai klaidai, D. M. jokio teisės pažeidimo nepadarė, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 500 Eur. Teismas, nustatęs, kad ieškovas patyrė 653,40 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (2021-08-12 bei 2021-11-12 PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys banko dokumentai), įvertinęs visas bylos aplinkybes, priežastis, dėl kurių susidarė nurodytos išlaidos, konstatavęs, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl neteisėto sulaikymo, priteisė jas ieškovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Atsakovė, atstovaujama viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, priteisiant ne daugiau kaip 343,04 Eur. Teisingumo ministerija nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui daugiau nei 52,5 proc. (343,04 Eur) jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje, o priteisęs 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, padarė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus, lėmusius skundžiamoje dalyje neteisėtą sprendimą. Ieškovo reikalavimas dėl 837,73 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai (100 proc.), t. y., tuo patenkinta 50 proc. viso ieškinio reikalavimų, o reikalavimas atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą tenkintas 5 proc. (t. y., 2,5 proc.) viso ieškinio reikalavimų;

12.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014 įrodo, kad bylinėjimosi išlaidos pritiesiamos pagal priteistos turtinės ir neturtinės žalos proporcija.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę remtis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata;

13.2. Byloje yra pagrindas priteisti visas ieškovo patirtas tęsinės pagalbos išlaidas, nes 2021-06-14 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. M. pripažino ieškovo 2021-05-14 laikiną sulaikymą neteisėtu, nes buvo pažeisti BPK 140 straipsnyje nurodyti laikino sulaikymo pagrindai ir sąlygos ir 2021-05-14 nutarimą laikinai sulaikyti asmenį (ieškovą), panaikino kaip neteisėtą;

13.3. teisingumo ministerijos atstovas į suplanuotą 2021 m. lapkričio 15 d. posėdį civilinėje byloje Nr. e2-8792-522/2021 neatvyko, nuotoliniu būdu per ZOOM platformą taip pat neprisijungė, dėl ko Ieškovas patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl atstovavimo, nes vyko dar vienas teismo posėdis 2022 m. lapkričio 24 d.;

Atsiliepimas

13.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog Ieškovas laikinai buvo sulaikytas pagrįstai (nors laikinas ikiteisminiame tyrime jau buvo pripažintas neteisėtu); „procesinės prievartos priemonės panaikinimas nepatvirtina jos paskyrimo neteisėtumo, o priešingai –patvirtina jos taikymo proporcingumą", dar daugiau - teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovui net nebuvo pareikšti įtarimai, nors bylos medžiaga tvirtina priešingai.

14. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad sutinka su valstybės atstovų pateiktu apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus RPK 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnė 2021-05-14 priėmė nutarimą dėl ieškovo laikino sulaikymo, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, motyvuojant tuo, kad asmuo trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti: paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti. Ieškovui nutarimo nuorašas 2021-05-14 buvo įteiktas. Byloje nustatyta, kad ieškovas savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo apžiūrėtas. Vilniaus RPK 2-asis veiklos skyrius 2021-05-15 priėmė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nepasitvirtinus įtarimui, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką; nurodytas asmens paleidimo laikas – 2021-05-15 13.50 val.

16. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras 2021-05-21 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl D. M.. Šiame prokuroro nutarime nurodyta, kad, išanalizavus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, matyti, kad 2021-05-13 įvykyje dalyvavo ir BMW automobiliu važiavo E. Š., D. M. bei O. G.. Įtariamuoju apklaustas D. M., (duomenys neskelbtini), su minimu įvykiu visiškai nesusijęs. Iš VA VPK Imuniteto valdybos rašto „Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ matyti, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu, nustačius, kad Vilniaus VPK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. C., vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas nesilaikė baudžiamojo proceso principų, ignoravo ikiteisminiam tyrimui keliamus tikslus, pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus bei padarė grubius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl buvo priimtas sprendimas minėtai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad taiko CPK 93 straipsnio 4 dalį.

18. Apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais atsakovės atstovai prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, nurodydama, kad reikalavimas dėl 837,73 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai (100 proc.), t. y., tuo patenkinta 50 proc. viso ieškinio reikalavimų, o reikalavimas atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą tenkintas 5 proc. (t. y., 2,5 proc. viso ieškinio reikalavimų. Vadinasi, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui daugiau nei 52,5 proc., tai yra 343,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovės atstovų kaltės.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

22. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismuose, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir advokatė G. M. 2021 m. gegužės 18 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. GM242021. Ieškovas advokatei sumokėjo 653,40 Eur. Tai patvirtina byloje pateiktos 2021-08-12 ir 2021-11-12 PVM sąskaitos faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys banko dokumentai (CPK 185 straipsnis).

26. Pasisakydamas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės atstovų priimtų sprendimų, nepripažįstant pareigūnų padarytos neteisėtos veikos, nesiekiant ginčą išspręsti bendradarbiavimo būdu, per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7, 8 straipsnių pažeidimai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tuo atveju, kai ieškinio pareiškimo metu ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, kuri patvirtinta oficialiais rašytiniais dokumentais, valstybės atstovų veikimas, nesiekiant kompromiso, tęsiant bylinėjimąsi, įrodo netinkamą procesinį elgesį.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras J. S. 2021-05-21 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15260-21 nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje D. M. atžvilgiu, nes „įtariamuoju apklaustas D. M., (duomenys neskelbtini), su minimu įvykiu visiškai nesusijęs“. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. M. 2021-06-14 nutarimu pripažino ieškovo 2021-05-14 laikiną sulaikymą neteisėtu, nes buvo pažeisti BPK 140 straipsnyje nurodyti laikino sulaikymo pagrindai ir sąlygos, o 2021-05-14 nutarimą laikinai sulaikyti asmenį (ieškovą) panaikino kaip neteisėtą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos 2021-08-26 raštu ,,Dėl skundo nagrinėjimo rezultatų“ ieškovo atstovė buvo informuota, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. C., vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas nesilaikė baudžiamojo proceso principų, ignoravo ikiteisminiam tyrimui keliamus tikslus, pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus bei padarė grubius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl pareigūnei skirta tarnybinė nuobauda.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, kad, net esant pagrįstam ieškiniui ir suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos nepripažino ieškinio nė iš dalies, taip tęsdamos teismo procesą ir didindamos bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas 2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog ieškovas laikinai buvo sulaikytas pagrįstai, nors bylos medžiagoje esantys dokumentai paneigė tokią poziciją.

29. Pastebėtina ir tai, kad Teisingumo ministerijos atstovas į suplanuotą 2021 m. lapkričio 15 d. posėdį civilinėje byloje Nr. e2-8792-522/2021 neatvyko, nuotoliniu būdu per ZOOM platformą taip pat neprisijungė, dėl ko ieškovas patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl atstovavimo, nes vyko dar vienas teismo posėdis 2022 m. lapkričio 24 d.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalavo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą, o aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nenustatyta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą pagrįstai nesumažino iki 343,04 Eur (CPK 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino ieškovo reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovas.

34. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš byloje pateiktos 2022 m. sausio 18 d. sąskaitos GM22 Nr. 007 matyti, kad ieškovas patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų apmokėjimą ieškovo atstovui pagrindžia byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. 112025254, iš kurio matyti, kad ieškovas į savo atstovo advokato banko sąskaitą pervedė 363,00 Eur sumą. Taigi ieškovas realiai patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo D. M. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės naudai 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė