Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-594-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-851-870/2015Nutartis · 2015-05-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-383-946/2017Nutartis · 2017-06-19Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-20Kauno apygardos teismas
  5. T-855-946/2017Nutartis · 2017-11-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
1S-594-594/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00062-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Daiva Jankauskienė, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-594-594/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00062-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19; (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės, Jūratės Jakubonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. (toliau – R. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. gegužės 22 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-331 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. S.,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimi, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 dienos nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga - 2018 m. birželio 4 d. 2017 m. gegužės 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-331 nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. gegužės 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-331 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis yra naikintina, kaip nepagrįsta, kadangi ji teisiškai neargumentuota, neatsižvelgta į teismų praktiką ir faktinius bylos duomenis. Teismas nevertino bausmės atlikimo metu teigiama linkme besikeičiančio jo elgesio, neatsižvelgė, kad drausminės nuobaudos jau negaliojančios, jis šiuo metu yra tik skatintas. Teiginys, kad išėjęs į laisvę jis nesilaikys įstatymų yra nepagrįstas, kadangi atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo baustas dėl jokios nusikalstamos veikos ir tai pažeidžia nekaltumo prezumpciją.Skundu pabrėžiama, kad nusikaltimo sunkumo vertinimas yra teismų praktikos nesilaikymas, kadangi nusikaltimo sunkumas negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo, be to praktikoje yra atvejų, kai ne kartą teistam asmeniui yra taikomas lygtinis paleidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgas kalinimas blogina nuteistojo adaptacijos visuomenėje galimybes. Be to, mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis yra padaręs didelę pažangą – ji sumažėjo 19 balų. Apylinkės teismo aptariami išlikę kriminogeniniai veiksniai yra praeities dalykas, neatspindintis dabarties. Nuo praėjusio Komisijos svarstymo jis yra įvykdęs visas rekomendacijas. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. šiuo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, todėl vertinama visuma aplinkybių, leidžiančių teismui spręsti dėl asmeniui taikytino lygtinio paleidimo. Taip pat vertinama nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri šiuo metu yra 49 balai, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Visgi, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, be to, taikant lygtinį paleidimą kiekviena situacija vertinama individualiai atsižvelgiant į konkretaus asmens, kuris yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo, asmenybę. Taip pat būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią nuteistojo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomą bausmės dalį, drausminių nuobaudų neturi, yra tik skatintas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių R. S. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko jo lygtinis paleidimas, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, yra negalimas. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su 2017 m. balandžio 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikaltimai) ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Jie, priešingai nei skunde nurodo R. S., nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį visu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Esant nustatytiems nuteistojo elgesį neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams veiksniams, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus R. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nusikaltimus, už kurių padarymą šiuo metu R. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BK 135 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Tačiau alkoholio vartojimas taip pat fiksuotas ir pataisos namuose - 2014 m. spalio 2 d. jis baustas už tai, kad buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors skunde nuteistasis teigia, kad šiuo metu nuobaudų neturi, kadangi jos yra nebegaliojančios, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Vertinant situaciją darytina išvada, kad nuteistajam sunku atsisakyti neigiamą įtaką jo elgesiui darančių veiksnių. Be to, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpyje nedarė tinkamų išvadų dėl savo praeities klaidų. Nors koreguodamas savo elgesį nuteistasis lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau pokyčiai nuteistojo elgesyje, išimtinai teigiama linkme, stebimi tik nuo 2017 m. kovo 1 d. kuomet už gerą elgesį paskirtas paskatinimas - prieš terminą panaikinta 2014 m. birželio 2 d. nuobauda, kas atsižvelgiant į nuteistojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2014 m. kovo 6 d., suponuoja pagrįstą išvadą dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. paskirta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvo vienintelė. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, o būtent: 2017 m. balandžio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pataisos namų režimo reikalavimus R. S. buvo pažeidęs dar dvylika kartų, už ką jis tris kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių, du kartus buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti į drausmės grupę, paskutinis perkėlimas 9 mėnesiams buvo nuo 2015 m. liepos 15 d. Ir nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau jų paskyrimas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų bei nesugeba laikytis visiems bendrų taisyklių ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris, kaip jau aptarta aukščiau, šiuo metu yra 49 balai, tačiau nuo pirminio vertinimo, kuris buvo 2014 m. birželio 2 d. iki pakartotinio vertinimo, kuris vyko 2016 m. rugpjūčio 9 d. nusikalstamo elgesio rizika tik kilo nuo 61 iki 68 balų, taigi šiuo atveju teigiama elgesio korekcija stebima tik paskutiniu metu. Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, atsižvelgiant į prieš tai buvusį augimą, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybės savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius bei menkas R. S. pastangas jų eliminavimui, nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia tik 25 balus. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir R. S. gyvenimo stilius ir draugai, kuris, sutinkamai su 2017 m. balandžio 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. S. pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors nuteistasis teigia, kad atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia tokių situacijų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis norėdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, kas rodo, kad nuo kriminalinės subkultūros nuteistasis nėra visiškai atsiribojęs. Nors nuteistasis teigia, jog yra sunkiai išvedamas iš kantrybės ir savitvardos praradimas priklauso nuo situacijos, tačiau pažymėtina, kad nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, padarė be jokios pateisinamos priežasties. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teistumas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, nuteistajam nėra pirmasis, jis ir anksčiau yra buvęs teistas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog nagrinėjamu atveju paleistas į laisvę lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis teigia, kad pataisos namai leido susivokti kaip reikia gyvenime elgtis, ateityje stengsis vengti konfliktinių situacijų, tačiau vertinant ne tik nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, bet ir mąstymą ir elgesį, matoma, kad atliekant nusikaltimą nuteistasis pirmenybę teikė veiksmui, priėmė sprendimus, kurių vėliau gailėjosi, tačiau savo padarytą nusikalstamą veiką vis vien vertino kaip situaciją, kuomet ,,buvo įviliotas į pinkles“, o tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs save pateisinti, kuomet pasirenka netinkamas sprendimų priėmimo strategijas. Tuo tarpu kalbėdamas apie savo ateities planus, nuteistasis tvirtina, jog turi realų darbinį pasiūlymą, tačiau aukštesnysis teismas abejoja R. S. kompetencija dirbti jam siūlomą darbų vadovo darbą, kadangi iki įkalinimo nuteistasis turėjo 9 klasių išsilavinimą be specialybės, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat dar nėra įgijęs 12 klasių išsilavinimo, neturi specialybės, bausmės atlikimo metu nedirba. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo vardu gauti du vykdomieji raštai 3093,15 eurų sumai, šiuo metu iš nuteistojo išieškota tik 45 eurai, kas be abejo apsunkina nuteistojo finansinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir pataisos namuose nuteistajam skirtas paskatinimas už gerą elgesį, jo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pastangos pataisos namuose mokytis. Šios aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, buvo įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ieškoti galimybės įsidarbinti arba tęsti mokslus pataisos įstaigoje, lankyti įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje R. S. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisDaiva JankauskienėJūratė Jakubonienė