Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. S. (R. S.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis skirta 4 m. laisvės atėmimo.

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 2000 Lt bauda su atėmimu 4 m. vairuoti transporto priemones;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi atleistas nuo 1 m. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 7 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 26 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose mokosi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad R. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net trylika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirta dvylika drausminių nuobaudų ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo R. S. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu kaltę pripažįsta, tačiau nusikaltimo detales analizuoja iš subjektyvių pozicijų; neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje; socialiniai ryšiai silpni; taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikaltimai); gyvenimo stilius ir draugai (atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 49 iki 39 balų, tačiau net 19 iš jų - dinaminiai, t .y. galintys kisti, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 93-809 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 93-809 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.