- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-115-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B. K.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. B. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama jai iš atsakovo priteisti 2 195,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 185, atsakovas iš valstybės išsimokėtinai įsigijo kitos paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Vadovaujantis valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties 1.1. punktu žemės sklypas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. B. K.. 2020 m. vasario 11 d. atsakovas nėra sumokėjęs įsiskolinimo (nesumokėtų įmokų) už įsigytą žemės sklypą – 1 698,36 Eur bei valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų 2 proc. metinių palūkanų (apskaičiuotų iki 2020 m. vasario 11 d.) – 73,42 Eur. Sudarytoje valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat yra numatyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Iki 2020 m. vasario 11 d. susikaupusių delspinigių suma – 423,82 Eur. Bendra šiai dienai atsakovo skola valstybei yra 2 195,60 Eur. Apie tai, kad atsakovas nevykdo 2009 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 185, prisiimtų įsipareigojimų, susirašinėjimo raštais buvo nekartą informuotas ir prašomas geranoriškai vykdyti sutartį. Tačiau atsakovas neįvykdė prisiimtų piniginių įsipareigojimų.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovei pervedė 1 556,78 Eur įmoką už žemę ir tokiu būdu visiškai atsiskaitė pagal 2009 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Liko neapmokėti delspinigiai ir palūkanos. Dėl šių netesybų mokėjimo atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašė paskaičiuoti delspinigius ir palūkanas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau atsakymo negavo. Iki ieškovės kreipimosi į teismą iš ieškovės pranešimų apie prievolės nevykdymą negavo. Atsakovo teigimu, jo prievolė yra įvykdyta, o reikalauti delspinigių ir palūkanų nuo sumokėtos 2018 m. rugsėjo 24 d. 1 556,78 Eur sumos nebėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 1 698,36 Eur skolos, 73,42 Eur (septyniasdešimt tris eurus 42 ct) palūkanų, 159,46 Eur delspinigių ieškovei. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovo 43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad „Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 931,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo R. K., a. k. Duomenys neskelbtini“.
4. Nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl atsakovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę bei palūkanas, bet ir ieškovės apskaičiuotas netesybas.
5. Nustatė, kad atsakovas atliko šiuos mokėjimus: 2008 m. gruodžio 9 d. pradinę įmoką – 500,46 Eur (1728,00 Lt), 2011 m. sausio 20 d. – 301,42 Eur (1040,73 Lt); 2018 m. rugsėjo 24 d. – 1556,78 Eur. Nurodė, jog ieškovė neginčija, kad atsakovas yra sumokėjęs 2 358,65 Eur, tačiau ieškovė nurodė, jog atsakovo gautas įmokas paskirstė CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. iš atsakovo gautų įmokų pirmiausia įskaitė sumas delspinigiams ir palūkanoms apmokėti, ir tik po to likusią sumą įskaitė įmokoms už žemę.
6. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumą reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).
7. Nenustatęs, jog šalys valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje būtų susitarusios dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei numato CK 6.54 straipsnio nuostatos, bei pažymėjęs, jog iš atsakovo į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad atlikdamas mokėjimą atsakovas mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. atliktas 1 556,78 Eur mokėjimas yra skiriamas būtent pagrindinei skolai sumokėti, padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę atlikti iš atsakovo gautos įmokos paskirstymą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį laikantis CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė. Todėl konstatavo, kad atsakovas ieškovei yra skolingas 1 698,36 Eur už įsigytą žemės sklypą bei 73,42 Eur valstybinės žemės sklypo sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 698,36 Eur skola ir 73,42 Eur palūkanos.
8. Nurodė, kad ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo pareikštas 2020 m. vasario 11 d., reikalavimo pareiškimo dieną atsakovas buvo skolingas 1 771,78 Eur (1 698,36 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypą + 73,42 Eur Sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų), todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 1 771,78 Eur sumos po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 180 dienų. Bendra suma yra 159,46 Eur (1 771,78 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Todėl ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sumažinta iki 159,46 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti 147,37 Eur įmokos už žemę ir delspinigius 0,05 proc. nuo šios sumos už 6 mėnesius. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias įmokų įskaitymo tvarką, sutrumpintos ieškinio senaties taikymą delspinigių skaičiavimui, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
9.2. Šalys nebuvo nustatę jokios įmokų paskirstymo tvarkos, susitarta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Ieškovė priėmė atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedime nurodytą 1556,78 Eur įmoką, bet paskirstė ją kitaip, negu skolininkas nurodė. Manytina, kad ieškovė įmokas paskirstė nepagrįstai, nes skolininko buvo nurodyta kita įmokų paskirstymo tvarka, o šalys iš anksto nebuvo susitarę dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą.
9.5. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika.
9.6. Pažymėtina, kad ieškovė, gavusi įmokas 2018m. rugsėjo 24 d., neturėjo teisės įskaityti pirmiausiai delspinigių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį dėl įmokų, palūkanų ir atitinkamai delspinigių nuo pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kiekvienu atveju, kai atsakovas vėlavo mokėti pagal susitarimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą. Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo.
10.2. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl ieškovė, nesutikdama su atsakovo siūloma įmokų įskaitymo eile, pagrįstai iškaitydama įmoką rėmėsi CK 6.54 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
13. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem esminiais argumentais – 1) ieškovė, gavusi 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovo atliktą 1 556,78 Eur mokėjimą, paskirstė kitaip, nei nurodė atsakovas, nors įvertinus, jog šalys nebuvo nustatę jokios įmokų paskirstymo tvarkos, privalėjo nurodytą pinigų sumą įskaityti kaip pagrindinę skolą; 2) teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika.
Dėl 2018 m. rugsėjo 24 d. 1 556,78 Eur mokėjimo
14. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, sutinka su apeliantu, jog 2009 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria atsakovas iš valstybės išsimokėtinai įsigijo kitos paskirties žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini., šalys nesusitarė dėl konkrečios įmokų paskirstymo tvarkos, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumą reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos.
15. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis).
16. Visų pirma pastebėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog įskaitydama atsakovo atliktus mokėjimus ieškovė laikėsi CK 6.54 straipsnyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. pirmiausia įmokos buvo įskaitomos palūkanoms dengti, po to – delspinigiams padengti, o likusi įmokos dalis buvo įskaitoma pagrindinei skolai už žemę apmokėti.
17. Antra, apeliantas nėra teisus teigdamas, jog ieškovė priėmė atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedime nurodytą 1556,78 Eur įmoką, bet paskirstė ją kitaip, negu skolininkas nurodė. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad mokėjimo paskirtyje atsakovas nurodė „už 2009-01-15 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 185 įmoka už žemę suma“. Iš šiame mokėjimo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties nėra galima aiškiai identifikuoti, jog 1556,78 Eur suma yra skirta pagrindinei skolai apmokėti.
18. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aktualų šiam ginčui kasacinio teismo pateiktą CK 6.54 straipsnio nuostatos išaiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą, arba jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą).
19. Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra pažymėjusi, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Kreditoriui atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka, skolininko prievolė nepasikeičia ir jam išlieka pareiga mokėti skolą, palūkanas ir netesybas sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka ar netgi ją grąžinus, jei buvo sumokėta, kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų prievolę sutarta ar įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.38 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-332-219/2017).
20. Kaip jau minėta, šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Ieškovė gautas įmokas įskaitydavo CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo negalima teigti, kad atsakovui nebuvo žinoma jo atliktų mokėjimų įskaitymo tvarka.
21. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė, gavusi 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedime nurodytą 1556,78 Eur įmoką, ją paskirstė pažeidžiant įmokų paskirstymo tvarką (CK 6.54 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties
22. Apeliantas teigia, jog priteisdamas nurodyto dydžio delspinigius pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovei nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį dėl įmokų, palūkanų ir atitinkamai delspinigių nuo pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kiekvienu atveju, kai atsakovas vėlavo mokėti pagal susitarimą. O taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia kitų teismų praktika, ir kaip pavyzdžius pateikia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1131-614/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-117-638/2018.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.124 straipsnyje pateikta ieškinio senaties sąvoka suprantama kaip laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Reikalavimams dėl delspinigių taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Ieškinio senaties terminas yra taikomas šalies reikalavimu. Šioje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo pareikštas 2020 m. vasario 11 d., reikalavimo pareiškimo dieną atsakovas buvo skolingas 1 771,78 Eur (1 698,36 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypą + 73,42 Eur Sutartyje numatytų 2 proc. metinių palūkanų), delspinigius skaičiavo nuo 1 771,78 Eur sumos po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 180 dienų. Todėl ieškovės prašomą 423,82 Eur delspinigių sumą sumažino iki 159,46 Eur. Taigi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo ir ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog skunde nurodytose civilinėse bylose nebuvo paneigta Nacionalinės žemės tarnybos teisė į delspinigius. Tiek civilinėje byloje Nr. e2A-1131-614/2016, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2A-117-638/2018 Nacionalinei žemės tarnybai iš skolininkų buvo priteisti delspinigiai, kurie apskaičiuoti nuo susidariusios skolos už žemę sumos po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso už 180 dienų.
26. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo nuostata, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir / ar nesivadovavo teismų praktika.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo, kurio keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
30. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
31. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.