Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-272-634/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-10-25
Bylos Nr.
AN2-272-634/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00050-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
P. V.
Institucija
VĮ "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-272-634/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00050-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Institucija) kreipėsi su pareiškimu į Kauno apylinkės teismą dėl P. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad P. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu P. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai vienas kitą papildo, tarpusavyje sutampa ir patvirtina P. V. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pats P. V. neneigė, kad pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, nurodė, kad taip padarė dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas užtikrinti bendrovės veiklą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog P. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. V. dirba, nėra duomenų apie administracinius nusižengimus, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios aplinkybės ir paskyrė jam minimalią 1 400 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, P. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių arba bylą nutraukti, kadangi P. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

3.1. Skunde nurodoma, kad P. V. neturėjo tyčios nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, jo veiksmai buvo nukreipti išimtinai į Bendrovės išsaugojimą ir didesnės žalos išvengimą.

3.2. Dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos Bendrovės finansinė būklė pablogėjo, tačiau dėl finansinių įsipareigojimų nebuvo galima stabdyti veiklos. Neįvykdžius įsipareigojimų, įmonė būtų dar sudėtingesnėje finansinėje situacijoje, iškiltų bankroto grėsmė. Ne pagal eilę atliekami mokėjimai buvo daromi siekiant užtikrinti bendrovės tęstinumą ir siekiant iš gautų pajamų padengti VMI susidariusią mokestinę nepriemoką.

3.3. Analizuojamu laikotarpiu, atliekant mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, taip pat buvo daromi mokėjimai ir VMI. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Bendrovė padengė 606 550,41 Eur įsiskolinimo VMI. Šiuo metu, gerėjant sąlygoms rinkoje, Bendrovė turės galimybes atsiskaityti su VMI už mokestines nepriemokas. Šios aplinkybės rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pagrindžia, kad P. V. neturėjo tiesioginės tyčios nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Apelianto teigimu, skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad VMI interesai nebuvo pažeisti, nes mokėjimai, nors ir ne pilna apimtimi, tačiau buvo vykdomi. Skunde analizuojama teismų praktika, kuomet buvo tenkinami žemesnės eilės kreditorių reikalavimai, tačiau administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.

3.4. Be to, skunde išdėstytos aplinkybės įrodo, kad P. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išvengti didesnės žalos tiek bendrovei, tiek VMI kaip jos kreditoriui. Bendrovės atlikti mokėjimai buvo būtini ir reikalingi, jie atlikti siekiant išsaugoti Bendrovę, užtikrinti veiklos tęstinumą. Neatlikus būtinų atsiskaitymų, Bendrovė būtų tapusi nemoki ir neturėtų galimybės atsiskaityti su VMI.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybė patraukto asmens skundą, Institucija prašo atmesti P. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kyla ne dėl įmonės vadovo veiksmų / neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Tai, kad P. V. tokiais veiksmais siekė užtikrinti veikos tęstinumą, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

4.2. P. V. atsakomybės nepaneigia ir tai, kad bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atliko mokėjimus Institucijai. Didžiąją dalį bendrovės atliktų mokėjimų sudaro ne įmonės atlikti mokėjimai, o Institucijos nurašytos lėšos.

4.3. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, nemokantis mokesčių, elgiasi nesąžiningai ir konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei mokesčius mokantys subjektai.

4.4. Institucijos nuomone, P. V. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo pateikto atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

7. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu P. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1400 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad iš byloje teismo priimtų procesinių sprendimų nėra aišku, kuo kaltinamas P. V., tai yra dėl kokio padaryto pažeidimo jis pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir kokias faktines galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą,

8. ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 120 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų. Įstatymų leidėjas, suteikdamas kreditoriui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui

9. Nors ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas ir yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, tačiau teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis veiksmų materialiai tiesai byloje nustatyti. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar galimai padaryto nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismo veiksmai, kuriais yra suformuojamas konkretus galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2AT-12-511/2021).

10. Teismų praktikoje teismas paprastai priima nutartį, kuria patikrinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, taip pat suformuluojamas konkretus kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šiuos klausimus išsprendė priimdamas 2023 m. birželio 15 d. nutartį, tačiau kaip matyti iš jos turinio, kaltinimas P. V. nesuformuluotas, bylos nagrinėjimo ribos neapibrėžtos, tik konstatuojama, kad pradedama administracinio nusižengimo teisena P. V. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą (b. l. 33).

11. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesuformuluodamas konkretaus kaltinimo turinio, neužtikrino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikšto kaltinimo esmines faktines aplinkybes ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba.

12. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką (šiuo atveju kreditoriaus pareiškime ir teismo nutartyje pradėti administracinio nusižengimo teiseną išdėstytas aplinkybes ir nurodytą veiką). Tiek iš skundžiamo nutarimo nustatomosios, tiek iš motyvuojamosios dalies nėra aiškios konkrečios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės – nusižengimo padarymo vieta, laikas, kokiais konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime išdėstomas VMI pareiškimo turinys, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, tačiau taip ir nenurodoma, kokias administracinio nusižengimo aplinkybės yra nustatytos.

13. Taigi pirmosios instancijos teismas, tiek formuluodamas kaltinimą, tiek priimdamas skundžiamą nutarimą, nenurodė esminių ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių.

14. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia pažeisti kreditorių teises (kasacinė nutartis Nr. 2AT-57-976/2020). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas neatliko išsamaus bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo bei iš esmės nenurodė ne tik esminių objektyviųjų, bet ir nepagrindė subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių buvimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (kasacinės nutartys Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019 ir kt.). Aukščiau nurodyti trūkumai yra esminiai, jie ne tik riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, bet ir apeliacinės instancijos teismo galimybes patikrinti skundžiamą nutarimą jo pagrįstumo aspektu, kadangi jame nėra išdėstytos esminės galimai padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės.

16. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. naikinamas ir priimama nauja nutartis, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

P. V. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis