- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1051-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12699-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir prašė pripažinti eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė, draudiminiu ir įpareigoti atsakovą nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti, kokios konkrečios subjektinės teisės ir kokiais veiksmais pažeidžiamos, pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), suformuluoti ieškinio dalyką, pareikšti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei įpareigoti ieškovus apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės pareiškė tokį patį reikalavimą atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. G. ieškinį ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėja pateikė patikslintą ieškinį, tačiau nustatyti žalos dydį pavedė teismui, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad ieškinyje nesuformuluotas ieškinio dalykas. Taip pat nurodė, kad bylose dėl žalos atlyginimo žalos dydį, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus įrodinėja ieškovas, kaltės nebuvimą – atsakovas; asmuo patyręs žalą privalo žinoti žalos dydį, jeigu kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, neteisingai suprato pareikštą ieškinį, jo dalyką ir pagrindą. Teismo reikalavimas ieškinyje nurodyti patirtos žalos dydį bei sumokėti papildomą žyminį mokestį yra nepagrįstas. Byloje keliamas ne patirtos žalos dydžio klausimas. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė privalo pareikšti reikalavimus dėl konkretaus žalos dydžio atlyginimo. Šiuo atveju, ieškovė įrodinėja, jog tai yra draudiminis įvykis, o draudiminio įvykio žalos dydžio nustatymas nepriskirtinas nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Ieškovei nekyla pareiga įrodinėti žalos dydžio tuo atveju, kai atsakovas neigia draudiminio įvykio buvimą.
3.2. Teismui nusprendus ieškinį palikti nenagrinėtą būtų pažeisti civilinio proceso operatyvumo, koncentuotumo ir ekonomiškumo principai, kadangi ieškovė turėtų atlikti atsakovui įstatymuose nustatytas pareigas. Be to, pareikšto ieškinio prigimtis nėra tokia, kuri nesukeltų atsakovui prievolės, nes prievolė atsakovui atlyginti žalą ieškovei atsiranda iš atsakovui įstatymu nustatytos pareigos tokią žalą objektyviai nustatyti ir tinkamai atlyginti. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Atsakovas jau yra apžiūrėjęs sugadintą automobilį ir nusprendęs, jog tai ne draudiminis įvykis, todėl ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio nėra, kadangi tam trūksta esminės prielaidos - įvykio pripažinimo draudiminiu. Todėl galimai palankaus ieškovui sprendimo atveju atsakovas patirtų nepagrįstas papildomas išlaidas, susijusias su žalos nustatymo kaštais, kas neatitiktų jo intereso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
6. Nustatyta, kad ieškovė G. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti eismo įvykį pripažinti draudiminiu, o ieškovę – nukentėjusiu asmeniu, įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - suformuluoti ieškinio dalyką, pareikšti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo išmokos priteisimo bei apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, kaip turtinį reikalavimą priklausomai nuo ieškinio kainos. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformuluotų reikalavimų nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsniu, atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko bei nesumokėjo žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad byloje nėra keliamas patirtos žalos dydžio klausimas. Pasak apeliantės, ji įrodinėja, kad įvykis yra draudiminis, o žalos dydžio nustatymas yra atsakovo pareiga; ieškovei nekyla pareiga įrodinėti žalos dydį, kuomet atsakovė neigia draudiminio įvykio faktą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas. Kaip minėta, teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o atsisakydamas priimti ieškinį vadovavosi CPK 115 straipsnio 3 dalies bei 135 straipsnio nuostatomis (reglamentuojančiomis reikalavimus ieškinio formai ir turiniui bei procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus ir cituojamą teismų praktiką, sprendžia, jog teismas kliūtimi priimti ieškinį laikė tai, kad ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl konkretaus dydžio žalos (draudimo išmokos) priteisimo.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko ar suformuluotas reikalavimas nesukurs jai teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog ieškovė nustatyti žalos dydį pavedė teismui ir kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta, ieškovė prašo pripažinti eismo įvykį draudiminiu ir įpareigoti atsakovą nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti.
13. Ieškovė ieškinyje vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis) – tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra apžiūrėjusi sugadintą automobilį ir nusprendusi, jog tai ne draudiminis įvykis; teigia, jog ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio nėra, kadangi tam trūksta esminės prielaidos – įvykio pripažinimo draudiminiu. Ieškovė kvestionuoja draudiko nuostatą dėl atsakingo už eismo įvykį asmens – prašo pripažinti ieškovę nukentėjusia, siekia įrodyti, kad draudiko nurodyta kliūtis apskaičiuoti bei išmokėti jai draudimo išmoką neegzistuoja, t. y. pripažinti jos teisę į draudimo išmoką. Toks reikalavimas laikytinas sukeliančiu teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti draudimo išmoką) yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, o aplinkybės, sprendžiant jo pagrįstumo klausimą negali būti įvertintos ieškinio priėmimo stadijoje. Pažymėtina, kad teismas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje turi galimybę išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį.
15. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko, ir kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.