Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-328-516/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-12
Bylos Nr.: 2A-328-516/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00257-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: J. U., V. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“
Trečiasis asmuo: žemės ūkio bendrovė ,,Aubrakas“

Kategorijos

2.5.8.4Preliminarioji sutartis

Civilinė byla Nr. 2A-328-516/2016

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00257-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.4.; 2.5.11.; 3.1.7. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-844-264/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovams J. U. ir V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė ,,Aubrakas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Profilena“ (toliau – UAB ,,Profilena“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir J. U. 89 782,21 Eur skolą, 4 929,04 Eur delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė „Aubrakas“ (toliau – ŽŪB ,,Aubrakas“) ketino pirkti iš atsakovo V. M. (prisistatė T. K.) naudotų sukomplektuotų galvijų skerdimo cechą iš Danijos. Teigia, kad atsakovas nurodė, jog sukomplektuoto galvijų skerdimo cecho išmontavimo darbai, pervežimo bei sukomplektavimo paslaugos bus atliktos ne greičiau nei per 3 mėnesius. Taip pat nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. šalys sutarė sudaryti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos sudarymo metu paprašius atsakovą V. M. (tuomet prisistatė T. K.) pateikti asmens dokumentą, nurodė, kad esą jis negalintis pasirašyti sutarties savo vardu, nes nėra išsipirkęs verslo liudijimo, todėl pateikė, kaip pats nurodė, savo žmonos J. U., kuri buvo atvykusi kartu, paso kopiją. Pasak ieškovės, sudarius minėtą Sutartį trečiasis asmuo ŽŪB „Aubrakas“ 2012 m. rugpjūčio 25 d. pervedė į nurodytą J. U. sąskaitą 100 000 Lt, po dviejų dienų – 2012 m. rugpjūčio 27 d. – 170 000 Lt. Teigia, kad preliminari sutartis buvo tęsiama žodiniu šalių susitarimu. Nurodė, kad su pardavėju buvo nuolat bendraujama, todėl pastarojo prašymu, siekiant galutinai gauti sukomplektuotą galvijų skerdimo cechą, 2013 m. gegužės 14 d. į atsakovės J. U. sąskaitą pervedė 40 000 Lt (iš viso – 310 000 Lt). Pervedus šiuos pinigus su atsakovais susisiekti nebepavyko. Taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. ŽŪB „Aubrakas“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Profilena“ skolinius reikalavimus į J. U. pagal minėtą sutartį. Teigia, kad Preliminari sutartis nutraukta vienašališkai 2013 m. gruodžio 15 d. dėl esminio jos pažeidimo CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodo, kad atsakovai yra solidariai atsakingi pagal Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, nes V. M., prisistatęs T. K. vardu, kartu su J. U. dalyvavo kaip viena sutarties šalis (pardavėjas) nulėmė sutarties sudarymo faktą bei patvirtino esmines sutarties sąlygas, t. y. parduodamą prekę, jos kainą, pateikimo sąlygas bei terminus, jie vedė bendrą ūkį, todėl, pasak ieškovės, tikslinga vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių prievoles, ir priteisti solidariai iš atsakovų 310 000 Lt skolą (CK 6.6, 6. 200, 6.324 straipsniai).

Atsakovė J. U. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimų pagrįstumą. Teigia, kad ji asmeniškai atliko visus skerdyklos pardavimui būtinus veiksmus, pateikė skerdyklos techninę dokumentaciją, sertifikatą, vaizdinę medžiagą apie skerdyklos komplektaciją, o ieškovės prielaidos, kad V. M. derino su ŽŪB „Aubrakas“ preliminarios sutarties sąlygas prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo ŽŪB „Aubrakas“ sumokėjo tik dalį skerdyklos kainos, t. y. 310 000 Lt, todėl preliminarios sutarties neįvykdymo rizika tenka ŽŪB „Aubrakas“ arba asmeniui, kuris perėmė įsipareigojimus pagal šią sutartį. Taip pat teigia, kad po Sutarties pasirašymo ieškovė nesikreipė į ją dėl netinkamo jos įvykdymo, nesinaudojo CK 6.60, 6.220 straipsniuose numatyta teise pareikalauti perduoti daiktą arba pareikalauti sutarties įvykdymo patvirtinimo, o atsakovei to nepadarius nutraukti sutartį CK 6.217, 6.218 straipsnių pagrindais. Pasak atsakovės, ŽŪB „Aubrakas“ nesiėmė CK numatytų jos nuomone pažeistos teisės gynimo priemonių, o siekė išvengti atsakomybės dėl preliminarios sutarties vykdymo. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti nuostolius, klaidingai nurodo, jog ji nepagrįstai atsisako parduoti skerdyklą. Taip pat nurodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl ŽŪB „Aubrakas“ vienašališko sutarties, kurios 4.1 p., 4.2 p. sąlygos papildytos abipusiu susitarimu, vykdymo atsisakymo, jai nesumokėjus visos skerdyklos kainos – 1 500 000 Lt, ir tai patvirtina ŽŪB „Aubrakas“ konkliudentiniai veiksmai – dalies skerdyklos kainos sumokėjimas (310 000 Lt).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB ,,Profilena“ iš atsakovės J. U. 89 782 Eur skolą, 4 848 Eur delspinigių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ŽŪB ,,Aubrakas“ ir atsakovė J. U. 2012 m. birželio 25 d. sudarė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui galvijų skerdimo cechą, o trečiasis asmuo – apmokėti visą sutarties kainą iš karto po daikto pateikimo, per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 100 000 Lt avansą (28 962 Eur). Trečiasis asmuo ŽŪB ,,Aubrakas“ 2014 m. sausio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB ,,Profilena“ reikalavimo teises, kylančias iš minėtos sutarties.

Teismas taip pat nustatė, kad ginčo, jog atsakovei buvo pervesta 310 000 Lt avansas nėra, tai patvirtina ir ieškovės pateiktos mokėjimų nurodymo kopijos (t. 1, b. l. 30-33).

Teismas, įvertinęs Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas (2.2., 4.6., 6.3. punktus), konstatavo, kad šalys sutarė, jog pardavėjui nepristačius sutarties objekto pirkėjui per 3 mėn., pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog trečiasis asmuo pervedė didesnę avanso sumą nei buvo sutarta, nereiškia, kad šalys pakeitė Sutarties 4.1. punkto sąlygas dėl visos Sutarties kainos sumokėjimo iš anksto iki parduodamo daikto pateikimo. Įvertinęs Sutarties sąlygas ir bylos aplinkybes, nustatė nesant pagrindo konstatuoti, kad avansu sumokėta pinigų suma Sutarčiai įsigaliojus egzistuojančiu šalių bendruoju ketinimu būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, todėl jos argumentai, jog Sutarties vienašališkas nutraukimas jai sukels nuostolius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų susituokę, o ginčo Sutartį pasirašė ir pinigus gavo atsakovė J. U., sprendė, kad už prievolės neįvykdymą ir pinigų grąžinimą atsakinga tik atsakovė.

Dėl nurodytų priežasčių ieškinį atsakovo V. M. atžvilgiu atmetė (CK 3.109 straipsnis, 6.256, 6.257 straipsniai), ieškovei iš atsakovės J. U. priteisė 89 782 Eur skolą, 4 848 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pritiestą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 2 976 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 6.71, straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis, CPK 79-80 straipsniai).

Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193-6.195 straipsniai). Neatsižvelgė į aplinkybę, kad sudarydamos Sutartį šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl jos esmės – jos objekto, kainos, atsiskaitymo tvarkos, todėl ši sutartis laikytina pagrindine. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Sutartyje nebuvo numatyta, jog ateityje bus sudaryta pagrindinė Sutartis. Sutarties sąlygos (2.2, 4.1.-4.3., 4.6. punktai) buvo pakeistos žodiniu susitarimu, tai patvirtina faktas, kad ieškovė sumokėjo didesnę nei Sutartyje nurodytą avanso sumą. Teismas nevertino aplinkybės ar Sutartis nutraukta teisėtai, esant esminiam jos pažeidimui (CK 6.217 straipsnis). Sutartyje nėra numatyta, kad jos vykdymo termino praleidimas laikytinas esminiu jos pažeidimu, suteikiančiu teisę Sutartį nutraukti vienašališkai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėtos Sutarties sąlygos buvo pakeistos žodiniu susitarimu nenurodant konkretaus jos įvykdymo termino, tai patvirtina konkliudentiniai šalių veiksmai (atsakovei sumokėtas tris kartus Sutartyje nurodytą avansą viršijanti suma, mokėjimas atliktas pasibaigus nustatytam 3 mėn. terminui). Teismas nepagrįstai priteisė netesybas, nes Sutartis neįvykdyta dėl trečiojo asmens ŽŪB ,,Aubrakas“ vienašališko sutarties vykdymo atsisakymo nesumokėjus skerdyklos kainos. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo pateiktas kvitas, patvirtinantis, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė J. U. ir trečiasis asmuo ŽŪB ,,Aubrakas“ 2012 m. birželio 25 d. sudarė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo nupirkti už 434 430,03 Eur (1 500 000 Lt) pilnos komplektacijos galvijų skerdimo cechą per 3 mėn. nuo Sutarties pasirašymo, o trečiasis asmuo, be kita ko, per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo sumokėti 28 962 Eur (100 000 Lt) avansą (t. 1, b. l. 5). Trečiasis asmuo 2012 m. birželio 25 d. sumokėjo Sutartyje numatytą avansą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. papildomai sumokėjo 49 235,40 Eur (170 000 Lt), 2013 m. gegužės 14 d. – 11 584,80 Eur (40 000 Lt), iš viso – 89 782,21 Eur (310 000 Lt; t. 1, b. l. 30-33). Trečiasis asmuo ŽŪB ,,Aubrakas“ 2013 m. gruodžio 15 d. pranešimu minėtą Sutartį nutraukė, nes per joje nustatytą terminą prekė nebuvo pristatyta, ir pareikalavo grąžinti sumokėtas lėšas (t. 1., b. l. 14). Ieškovė UAB ,,Profilena“ su trečiuoju asmeniu sudarė 2014 m. sausio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perėmė visas pradinio kreditoriaus ŽŪB ,,Aubrakas“ teises, kylančias iš minėtos Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 15-20).

Kaip minėta pirmiau, ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų sumokėtą 89 782,21 Eur avansą, 16 740 Eur delspinigių (CK 6.6, 6.71 straipsniai, 6.319 straipsnio 1 dalis, 6.324 straipsnis).

Apeliantė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuriuo iš jos ieškovės naudai priteista 89 782 Eur skolos, 4 848 delspinigių, procesinės palūkanos bei 2 976 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad teismas nepagrįstai Sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ji nutraukta neteisėtai, nesant esminio pažeidimo, be pagrindo priteisė delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo sutartį, kuri laikytina pagrindine, nes šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarties esmės – jos objekto, kainos, atsiskaitymo tvarkos.

Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma ((CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pvz., komisionierius, turto patikėtinis, antstolis, administratorius ir pan.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

Kaip teisingai nurodė apeliantė, nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę, inter alia, turi ne tik šalių atlikti veiksmai, bet ir šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Siekiant kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, būtina vadovautis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įstatymo leidėjo reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei taikytinos aiškinant ir preliminariųjų sutarčių nuostatas.

Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota, pagal ją, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013; kt.).

Kaip minėta ir byloje nustatyta, 2012 m. birželio 25 d. šalys pasirašė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti pilnos komplektacijos galvijų skerdimo cechą, o pirkėjas priimti minėtą turtą ir sumokėti 1 500 000 Lt (Sutarties 1.1., 2.1. punktai). Atsakovė įsipareigojo per 3 mėn. nuo šios Sutarties pasirašymo dienos pateikti visiškai sukomplektuotą cechą, ieškovė apmokėti iš karto po cecho pateikimo (Sutarties 2.2., 4.1. punktai). Taip pat ieškovė įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos sumokėti 100 000 Lt avansą (4.2. punktas).

Iš paminėtos Sutarties nuostatų matyti, kad šalys 2012 m. birželio 25 d. Sutartyje neaptarė galimybės ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, nenustatė termino per kurį turėtų būti sudaryta pagrindinė sutartis, o avanso bei turto perdavimo terminus skaičiavo nuo šios Sutarties sudarymo momento. Sutiktina su apeliante, kad šios Sutarties objektas yra ne būsima pagrindinė sutartis, o turtinės vertybės – galvijų skerdimo cecho – perleidimas. Taigi sudarytoji Sutartis neturi būtinųjų preliminariosios sutarties elementų, nesvarbu, kad ji sutarties šalių buvo vadinama preliminariąja.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų matyti, kad po minėtos Sutarties pasirašymo atsakovė sumokėjo ne tik 100 000 Lt avansą, bet atliko dar tris mokėjimus 210 000 Lt sumai, pradėjo ruošti vietą galvijų skerdimo cecho montavimui, t. y. išliejo jam pamatus ir kt., atsakovė teikė informaciją, susijusią su minėtos statinio techniniais parametrais. Šios aplinkybės nepaneigia apeliantės teiginių, kad šalių tikrieji ketinimai buvo sudaryti pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas Sutarties nuostatas, šalių veiksmus po jos sudarymo, sutinka su apeliante, kad nepaisant Sutarties pavadinimo, ji laikytina pagrindine sutartimi (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčijo atsakovės argumentų dėl sutarties kvalifikavimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nenurodė, kad sutartį vertina kaip išskirtinai preliminariąją (sprendime nurodoma tik tai, kad ji turi tam tikrų šios sutarties požymių ir vertinama kaip mišri sutartis). Tuo tarpu teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl sutarties kvalifikavimo šio ginčo atveju esminės reikšmės neturi (dėl šios aplinkybės bus pasiakyta toliau).

Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį, netesybų priteisimo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, nesant jos esminio pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Įstatyme (CPK 6.217 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Apeliantė neginčija fakto, kad Sutartyje nustatytu terminu prekės nepristatė, o jos teiginiai, kad terminas buvo pratęstas žodiniu šalių susitarimu laikytini nepagrįstais. Pagal Sutarties 6.4. punktą Sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami abiejų pusių atskiru susitarimu. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šalys būtų susitarę dėl kitokio nei Sutartyje nurodyto jos įvykdymo termino, nepateikė (CPK 178 straipsnis), o ieškovė šios aplinkybės taip pat nepatvirtino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad daiktų (nagrinėjamu atveju – prekių) perdavimo termino praleidimas yra sutarties pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 6.205 straipsnis). CK 6.318 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai pirkėjas turi interesą, kad pardavėjas daiktus perduotų tiksliai sutartyje nustatytu laiku, t. y. kai griežtas termino laikymasis turi esminę reikšmę. Pirkėjo intereso sutarčiai praradimas turi būti suprantamas ne tik tais atvejais, kai daiktų perdavimo tikslus konkretus terminas aiškiai sutartyje nurodytas, bet būtina, kad tai būtų matyti iš sutarties turinio, jog pirkėjui griežtas nustatyto daiktų perdavimo termino laikymasis turi esminę reikšmę.

Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymo. Minėta, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasibaigus Sutartyje nurodytam terminui ir atsakovei gavaus papildomas lėšas (210 000 Lt), tačiau šalims ir toliau tariantis bei bendradarbiaujant dėl prekių pristatymo, atsakovė ir toliau netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Nors byloje nėra konkrečių duomenų, kokie šalių susitarimai dėl daikto pristatymo terminų buvo po to, kai jis nebuvo pristatytas sutartyje nustatytu terminu (per 3 mėnesius po sutarties pasirašymo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo 25 d.), įvertinant tai, kad pačioje sutartyje buvo nustatytas itin trumpas terminas (sutarties 2.2 punktas) ir atsakovės prievolė sutartyje nustatytu terminu nepristačius daikto grąžinti sumokėtą avansą per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos (sutarties 4.6 punktas), darytina išvada, jog iš pačios sutarties turinio išplaukia, kad daikto pristatymo terminas pirkėjui buvo svarbus. Apeliantei teigiant, kad šalys susitarimu pakeitė tiek daikto pristatymo terminą, tiek atsiskaitymo už jį tvarką (esą visa kaina turėjo būti sumokėta avansu ir tik po to pristatytas daiktas), būtent jai tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė nei šalių rašytinio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nei kitų patikimų tokio susitarimo egzistavimo įrodymų. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo ir po sutartyje nustatyto daikto pristatymo termino atliko avansinius mokėjimus, kaip minėta pirmiau, nepatvirtina buvus susitarimą dėl visos kainos sumokėjimo avansu ir taip pat nepatvirtina, kad sutarties šalys sutarties įvykdymo terminą susiejo su visos kainos sumokėjimu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija trečiojo asmens siekį išsaugoti sutartinius santykius, įsigyti sutartą daiktą, pirkėjo bendradarbiavimą su pardavėja ir tinkamą prievolių vykdymą iš pirkėjo pusės. Tuo tarpu sutartyje nurodytu terminu ir net sumokėjus papildomas avansines įmokas ir toliau negaunant pirkimo- pardavimo objekto, pirkėjui nebeliko pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ir ateityje, pirkėjo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. trečiasis asmuo, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė, negavo to, ko tikėjosi, ir negaudama daikto, negalėjo pradėti cecho statybos darbų, vykdyti veiklos.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, nesant esminio Sutarties pažeidimo ar dėl paties pirkėjo neteisėtų veiksmų.

Pripažinus, kad Sutartis nutraukta teisėtai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti Sutarties 4.6. punkte nurodyto dydžio delspinigiai už laiku negrąžintą avansą. Pažymėtina, kad apeliantė delspinigių apskaičiavimo teisingumo neginčijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nesant įrodymų, jog sąskaita už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta, nepagrįstai jas priteisė ieškovės naudai.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((CPK 178 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. rugpjūčio 6 d. jos atstovė advokatė išrašė sąskaita faktūrą 640 Eur sumai (t. 2, b. l. 113), tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėtą sąskaitą ji apmokėjo (CPK 178 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nesant įrodymų, jog sąskaitoje nurodyta suma už suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta, šios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis ir nepriteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, o reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Dėl to pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Taigi nors šiuo atveju patenkinamas atsakovės procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tačiau bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymui taikytina CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Tokiu atveju atmetus apeliacinį skundą dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nėra pagrindo atlyginti patirtas išlaidas už apeliacinio skundo rengimą ir už jį sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą iš esmės (dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo) palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant iš atsakovės J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profilena“ (j. a. k. 171039871) priteistas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą iki 232 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAntanas RudzinskasKazys Kailiūnas