Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-1122/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-26
Bylos Nr.
1-55-1122/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31057-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
K. J. A.
Nukentėjusysis
O. A.
Advokatai
Egidijaus Kieras, Kazimiras Poplovuchinuiir Eugenijas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-1122/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31057-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Vaidai Jankūnienei, Karolinai Šlapšinskienei, Akvilei Nemanienei,

vertėjaujant Katerinai Chvatovai, S. B., Agnei Milevičiūtei, Dianai Andrejevienei,dalyvaujant prokurorams Rūtai Navasaitienei ir Mariui Zupkauskui,

kaltinamajam K. J. A., jo gynėjams advokatams Kazimirui Poplovuchinui ir Eugenijui Šuliokui,

nukentėjusiajai O. A., jos atstovui advokatui Egidijui Kierui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškos gyvenamosios vietos neturintis, išsiskyręs, dirbantis (verčiasi individualia veikla), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 09.20 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su žmona O. A. (buvusia A.), gim. (duomenys neskelbtini) metu, supykęs, kad ji filmuoja šį konfliktą planšetiniu kompiuteriu „Samsung Tab S4 10.5’ 64 GB 4G Black“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausančiu VšĮ (duomenys neskelbtini), kurio vadovė O. A. (buvusi A.) ir yra, tyčia stipriai savo kūnu prispaudė ją kambario kampe ir trenkė kumščiu per minėtą kompiuterį, dėl ko šis nukrito ant grindų, tada, kilus su O. A. (buvusia A.) grumtynėms dėl kompiuterio, tyčia stipriai rankomis suspaudė jos rankas, o po to paėmė kompiuterį nuo grindų ir pradėjo jį daužyti į lovą, o vėliau, nuėjęs į kitą kambarį, daužė jį į spintelės kampą, tada tyčia įsibėgėjęs stipriai savo kūnu nustūmė O. A. (buvusią A.), stovinčią kambario tarpdury, dėl ko pastaroji atsitrenkė į durų staktą, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniajame dilbyje ir kairiajam žaste.

Šiais savo veiksmais K. J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 09.20 val., po aukščiau minėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad O. A. (buvusi A.) nepanaudotų planšetiniu kompiuteriu „Samsung Tab S4 10.5’ 64 GB 4G Black“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausančiu VšĮ (duomenys neskelbtini), kurio vadovė O. A. (buvusi A.) ir yra, padaryto vaizdo įrašo kaip įrodymo tiek jau vykstančiame skyrybų procese, tiek galimame baudžiamajame procese dėl smurto, turėdamas tikslą užvaldyti minėtą kompiuterį, kad sunaikintų minėtiems procesams galimai reikšmingus duomenis, turėdamas minėtą kompiuterį savo rankose, tyčia O. A. (buvusios A.) akivaizdoje prieš jos valią su minėtu kompiuteriu pasišalino iš buto, kompiuterio nesugrąžino ir nenurodė jo buvimo vietos, taip pagrobdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio vertė 577,69 Eur,

Šiais savo veiksmais K. J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsimena, kas atsitiko, nes turi psichologinių problemų. Vaistų nevartoja, psichologinės problemos nenustatytos, tačiau pažymėjo, jog bandė daugiau negu tris kartus nusižudyti. Pabrėžė, kad labai gailisi dėl visos situacijos, tačiau nukentėjęs yra jis ir pirminė priežastis, dėl kurios įvyko skyrybos, buvo tai, kad namų aplinkoje daugelį metų vyko smurtas – ji (O. A. (buvusi A.)) gėrė, vaikas tai matė. Todėl jis nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) ir paduoti dokumentus dėl skyrybų. Nenorėjo, kad vaikai matytų visa tai. Patikino, kad rašė daugiau nei 10 skirtingų įstaigų, davė parodymus ir jau 2019 m. buvo pasakęs, kad tai yra paprasta skyrybų byla, tačiau ją yra bandoma paversti baudžiamąją, vaikai buvo verčiami meluoti, O. A. (buvusi A.) kasdien jį fotografavo ir filmavo, niekuomet jos nestabdė ir ji kasdien daug smurtavo, bet jis bandė nekreipti dėmesio. Teismui, kuris nagrinėjo civilinę bylą, pasakojo ir apie smurtavimą artimoje aplinkoje, ir apie seksualinį priekabiavimą, davė pakankamai parodymų tiek teismui, tiek policijai. Jo nuomone, O. A. (buvusi A.) nenori skyrybų, o nori tiesiog atkeršyti jam. Yra traumuotas, visa tai vyksta jau 4,5 metų. Jo nuomone, yra žmogaus teisių pažeidimas, kai buvo filmuojamas, būdamas nuogas, ir dėl to kreipsis į Žmogaus teisių teismą.

Nukentėjusioji O. A. (buvusi A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu vyko skyrybų procesas, tarpais gyvendavo atskirai, glaudėsi ir pas tėvus, grįžo namo gyventi, kai vykdavo posėdžiai dėl skyrybų. Tekdavo pateikti papildomus įrodymus teismui dėl neįmanomo gyvenimo kartu. Todėl pradėdavo jį filmuoti, jeigu jis konfliktuoja, ir įrodymus pridėdavo prie bylos. Yra prašiusi ir laikinųjų apsaugos priemonių, kad gyventų skyrium. Tą rytą (įvykio dieną) jis susipažino su papildomais įrodymais, kurie buvo įkelti teismo sistemoje, kur jis buvo nufilmuotas nuogas. Tas vaizdo įrašas buvo pateiktas teismui, teismo byla buvo ne vieša. Tą rytą, jos vyresnis vaikas nakvojo pas draugus, o mažasis miegojo su ja miegamajame. 09.00 val. ryto jis (kaltinamasis) atėjo į jų kambarį, kuriame buvo ji ir mažametis sūnus. Jis (K. J. A.) pradėjo kelti pretenzijas dėl minėto vaizdo įrašo. Pamatęs, kad ji vėl jį filmuoja, jis dar labiau susierzino, sakė, kad ji neturi teisės jo filmuoti, kad pažeidžia teises į jo privatumą. Ji nieko nekomentavo. K. J. A. trumpam išėjo iš kambario, paskui vėl grįžo, pradėjo tą patį kartoti, taip kelis kartus. Jam išėjus iš kambario, ji liepė vaikui greitai ruoštis – jie eina iš namų. Nuėjo į vaikų kambarį ir K. J. A. atsekė juos. Taip gavosi, kad jis ją įspraudė į kampą prie lango. Ji toliau filmavo, jis išmušė planšetę iš jos ranka. Tada prasidėjo grumtynės, ji pakėlė planšetę nuo žemės, jis grėbė už rankos, nulaužė nagą (būnant miegamajame). Kaltinamasis planšetinį kompiuterį atiminėjo ir su kumščiu, ir su pirštais. Tada pradėjo daužyti planšetę į vaiko lovą, kad ji neturėtų vaizdo įrodymų. Vaikas pradėjo rėkti – ką jis daro, tada K. J. A. su planšete nuėjo atgal į miegamąjį, ieškojo aštraus kampo, pradėjo daužyti į spintelės kampą. Atsistojo su koja ir sulaužė lovos groteles po čiužiniu visa jėga. Visą laiką ji sakė „atiduok, ką tu darai“. K. J. A. nuėjo į svetainę, kur jis užsidaręs gyveno. Ji atsekė paskui jį į svetainę ir stovėdama tarpdury liepė atiduoti planšetę. Vaikas koridoriuje stovėjo. Jis (kaltinamasis) pamatė, kad nepraeis pro ją, nes ji jo nepraleis. Tada jis įsibėgėjo ir ją taranavo, pastumdamas, ir ji atsitrenkė į staktą, buvo nubrozdinta ranka. Jos nuomone, jis galėjo pro ją praeiti ir neužkabinęs. Jis koridoriuje stabtelėjo, nesupratęs, kas įvyko. Vaikas atėjęs sakė „ką tu darai“. Ji pasakė, kad kvies policiją, tada jis viską pasiėmė ir išėjo iš namų. Ji paskambino iš vaiko (telefono) į policiją. Atvažiavo patruliai, dar bandė ieškoti planšetės, bet nerado net konteineryje prie namo, bandė susisiekti su gamintoju, kad būtų galima pasirinkti „debesį“ ir bent jau atstatyti tuos vaizdo įrašus. Mano, kad vaizdo įrašas įsirašė į atminties kortelę ir nieko „debesyje“ nėra. Kompiuteriu padarė savo įrenginio paiešką, matė, kad kelias nuvedė iki ,,IKI“ parduotuvės per gatvę ir ten signalas pasibaigė. Civilinėje byloje užfiksuota ne vienas tokių agresijos priepuolių – kaltinamasis iš kaktos trenkė jai į veidą, sulaužė nosį. Yra buvę ir stiprių trinktelėjimų, kur matosi rankos antspaudas. Buvo, kai laukėsi, klūpėjo, buvo jai trenkta su vaikiškos kėdutės atlošėliu, net sulaužyta koja į nugarą. Ji bijojo likti viena, manė, kad viskas pasikeis, bet niekas nesikeitė, todėl 2014 m. pradėjo prašyti skyrybų. Skyrybos dėl abiejų kaltės. Kaltinamasis nesutiko skirtis 4 metus. Ji bandė teikti taikų pasiūlymą skirtis, bet jis jį atmetė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Turtas priklausė bendroje nuosavybėje, įsigytas santuokos pradžioje. Nebuvo išdalintos patalpos, jis bet kada galėjo ateiti. Skyrybų metu advokatas jai patarė nesivelti į konfliktus, filmuoti niekas nepatarė, ji savo iniciatyva filmavo. K. J. A. visada matydavo, kad ji filmuoja – jis vaipėsi prieš kamerą. Ji nekomentuodavo savo veiksmų, neinformavo jo apie filmavimą. Jis ją filmuodavo lygiai tiek pat kartų. Yra rašiusi kelis pareiškimus policijai, buvo vonioje įkalinta, bet visą laiką būdavo atmestas jos ieškinys. Tą dieną ji buvo suimta už rankos, buvo kelios mėlynės – didelis plotas į staktą nubrozdintas, didelė mėlynė, odos nubrozdinimai, nulaužtas nagas, sukilęs adrenalinas. Nurodė, kad vartoja alkoholinius gėrimus, bet saikingai. Incidento metu nebuvo vartojusi alkoholio. Pažymėjo, kad planšetė buvo įmonės, kurios ji yra vadovė. Planšetės vertė yra 577,69 Eur, ji nebuvo pilnai išmokėta, sumokėjo už kompiuterį tada, kai jo jau nebeturėjo, tokia yra jos ieškinio suma iš įmonės pusės. Kompiuteriui buvo apie metus laiko, buvo mažai naudotas. Patikino, kad K. J. A. nesinaudojo jos kompiuteriu, ji neinformavo buvusio sutuoktinio apie įmonės kompiuterį, nederino su juo pirkinių ir jis nežinojo, kad tai jos kompiuteris. Pabrėžė, kad prašoma neturtinė žala (2 000 Eur) labai maža, jai psichologiškai reikėjo atsitiesti daug metų, patikėti savimi, buvo žeminama – negraži, nepatraukli, netinkama žmona. Gydymas jai nebuvo skirtas. Pasekmės buvo jaučiamos apie pusę metų. Reikėjo bendrauti su psichologe, vaikų teisių specialistais – vaikas buvo išsigandęs, reikėjo jį nuraminti. Buvo paskirta vadyba, o vyras vadybą ignoravo.

Liudytojas E. K. (E. K.) teisiamojo posėdžio metu, teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos. Nurodė, kad įvykio detalių neprisimena, tik patį faktą, kad į tokį įvykį vyko. Mano, kad tarnybinio pranešimo nerašė. Nukentėjusiosios būsenos neprisimena, neprisimena, ar buvo sužalota, bet negali teigti, kad ji buvo nesužalota.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2021 m. sausio 13 d. įtariamuoju apklaustas K. J. A. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Savo kaltės nepripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Nori paminėti, kad tarp jo ir jo žmonos vyksta skyrybų procesas. Jie turi du vaikus, kuriems yra (duomenys neskelbtini) metai. Jų vardai: M.ir T.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo žmonai. Nori paminėti, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. ryte jie su žmona turėjo pokalbį. Jie su žmona bendrauja arba maloniai, arba nemaloniai. Jis prieš savo žmoną niekuomet nesmurtavo, tačiau žmona yra prieš jį smurtavusi. Taigi jis tą rytą atsidarė internete savo skyrybų bylą ir perskaitė, kad jo žmona teisme Vaikų teisėms, advokatams ir teisėjams parodė jo nuogo video. Ji teismui parašė skundą ir prie jo pridėjo video. Šį video jo žmona padarė prieš mėnesį, kai jis nuogas išėjo iš dušo, o ji atėjusi į vonios kambarį pradėjo jį nuogą filmuoti. Ji tai padarė be jo leidimo. Taip pat nori paminėti, kad žmona anksčiau jo įmonėje dirbo buhaltere ir keturių metų laikotarpyje pasisavino 90 000 Lt. Taigi minėtą dieną jis pamatė, kad jo nuogo video ji parodė teisme. Teisėjas peržiūrėjęs skundą, jį atmetė ir jai pranešė, kad ji turi surinkti daugiau įrodymų. Jis visą tai perskaitęs norėjo su ja pasikalbėti ir pasakė jai, kad negali patikėti, kad ji tą video visiems parodė. Jis jai sakė, kad ji pažeidė jo teises, ji pradėjo ant jo rėkti. Taip pat jai priminė apie tai, kad ji pasisavino jo pinigus. Jis supykęs išėjo iš namų, kad išvengtų konflikto. Šią naktį jis nakvojo savo darbo vietoje, nes dirbo iki 3 valandos ryto. Žmona jam neskambino, nepranešė, kad iškvietė policiją. Šiandien ryte jis grįžo namo, pabandė atsirakinti duris, tačiau jam nepavyko. Tuomet jis grįžo į darbo vietą ir maždaug po 15 minučių į jo darbo vietą atvyko policija ir jį sulaikė. Nori paminėti, kad jo žmona nuolat prieš jį naudoja psichologinį smurtą, todėl jis didžiąją dalį laiko praleidžia darbe, kad jo vaikai nematytų konfliktų. Mano, kad ji pareiškimą dėl smurto parašė todėl, nes teismas atmetė jos skundą, ji bando kitu keliu prisiteisti visą turtą sau. Papildė, kad jo žmona O. meluoja, jis jos nemušė, planšetinio kompiuterio nelaužė (1 t., b. l. 146–148, 151–152).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 12 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji O. A. (buvusi A.) parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 09.20 val. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio K. J. A. dėl to, kad vyras, atėjęs į jos miegamąjį kambarį, pradėjo ant jos šaukti, kad ji teisme pateikė įrodymus, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, kaip jis namuose elgiasi su ja. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, pasakė, kad dabar jis ją filmuos, kaip ji eis į dušą ir rodys visiems. Ji vyrui nieko neatsakinėjo ir šis išėjo iš jos kambario. Po kurio laiko vyras vėl atėjo ir bandė sukelti konfliktą, tuo metu ji pasiėmė planšetinį kompiuterį „Samsung Tab 4“ ir pradėjo jį filmuoti, bet su juo į konfliktą nesileido. Vyras išėjo iš jos kambario, tuo metu ji nuėjo į vaiko kambarį ir atėjo vyras, jis pamatė, kad ji šį filmuoja ir pasidarė agresyvus, ėjo link jos, prisiartinęs bandė uždengti kamerą, dėl ko jis bandė atimti planšetinį kompiuterį jai iš rankų, ji jam neleido jo paimti ir jis ją stipriai pastūmė. Ji paleido kompiuterį, nusilaužė kairės rankos nagą, juto fizinį skausmą, tai įvyko, nes vyras stipriai plėšė iš rankų kompiuterį. Vyras paėmęs jos kompiuterį, nuėjo į miegamąjį kambarį ir pradėjo daužyti planšetinio kompiuterio ekraną į spinteles, kol galiausiai jį sudaužė, vyras sulaužė ir jos lovą. Ji ėjo buto koridorium paskui vyrą ir prašė, kad šis atiduotų jos kompiuterį, bet vyras nereagavo ir atsisukęs stipriai ją stūmė, ji atsitrenkė į durų staktą, nusibrozdino dešinės rankos dilbį, pajuto fizinį skausmą. Namuose buvo jų sūnus T. A.. Šiuo metu tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas. Ji pasakė, kad iškvies policiją ir vyras išgirdęs pasiėmė sudaužytą planšetinį kompiuterį ir išėjo iš namų. Dėl sugadintų daiktų patyrė nuostolį. Planšetinis kompiuteris „Samsung Tab 4“ apie 500 Eur, lova 200 Eur, tikslų patirtą nuostolį patikslins vėliau. Šiuo metu greitosios medicininės pagalbos atsisako. Norės kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Papildė, kad ji su savo sutuoktiniu iki konflikto, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 4 d., gyveno kartu tame pačiame bute – (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis K. J. A. gyveno savo kambaryje, o ji su vaikais – kituose dviejuose kambariuose. Konflikto dieną jos vyresnis sūnus M. liko nakvoti pas savo draugą, o ji su jaunesniuoju sūnumi T. buvo namie. Apie 09.00 val. pas juos į kambarį atėjo K. J. A., ji su sūnumi dar gulėjo lovoje. Vyras atėjęs pradėjo jai aiškinti savo teises, nes ji skyrybų byloje teismui pateikė vaizdo įrašus, kuriuose jis yra nuogas. Vyras jai aiškino, kad pažeidė jo teises, jis pradėjo ją provokuoti. Kadangi jos advokatas jai sakė nesivelti su vyru į konfliktus, ji pradėjo jį filmuoti nieko neatsakydama. Filmavo su jos įmonei priklausančia planšete. Vyras taip pat pradėjo ją filmuoti. Vaikas tuo metu buvo šalia, jos lovoje. Ji vyrą filmavo, tačiau į konfliktą nesivėlė. Jis išsakė jai viską, ką norėjo, ir išėjo iš kambario. Ji nustojo filmuoti, tačiau jis vėl grįžo. Tuomet jis agresyviai pradėjo eiti link jos, šaukė ant jos, ji vėl pradėjo jį filmuoti. Jis vėl išėjo iš kambario. Sūnus buvo išsigandęs. Ji pasakė sūnui, kad pradėtų ruoštis ir tyliai išeis iš namų. Jie su sūnumi nuėjo į vaiko kambarį, tuomet vyras atėjo iš paskos. Jis ją įspraudė į kampą, ji jį vėl filmavo. Jis buvo susierzinęs, visu kūnu prispaudė ją į kampą ir kita ranka trenkė per planšetę. Planšetė nukrito ant žemės, ji bandė šią pakelti, tačiau jie su vyru pradėjo dėl planšetės grumtis, nes ji bandė ją iš jo atimti. Grumtynių metu jis jai nulaužė nagą, spaudė jai rankas, dėl ko jai liko mėlynės, pajuto fizinį skausmą. Atėmęs planšetę, vyras ją pradėjo daužyti į vaikų lovą. Visą šį konfliktą matė sūnus, jis kartu buvo kambaryje. Ji pradėjo rėkti iš išgąsčio. Tuomet jis nuėjo į jos miegamąjį, ten pradėjo į spintelę daužyti planšetę, koja atsirėmė į lovą ir iš jėgos sulaužė lovos groteles. Jis supykęs nuėjo į savo kambarį, ji iš paskos, kad atsiimtų planšetę, vaikas stovėjo koridoriuje priešais svetainę, kurioje miega vyras. Ji atsistojo kambario tarpduryje, kad jis jai grąžintų planšetę, vyras planšetę toliau daužė ir vaikas pradėjo rėkti, klausti tėvo „kas tau negerai, ką tu darai“. Vaikas buvo labai išsigandęs. Vyras pamatė, kad išgąsdino vaiką, suprato, kad turi išeiti ir įsibėgėjęs nustūmė ją iš tarpdurio. Ji stipriai susitrenkė dešinę ranką, jai labai skaudėjo. Vyras pasiėmė savo telefoną, jos planšetę ir pabėgo iš namų. Ji iš sūnaus telefono iškvietė policiją. Mano, kad reikalinga teisme apklausti jos sūnų T. A.. Jis galės viską papasakoti. Taip pat nori paminėti, kad 2020 m. spalio 9 d. vyras jai rašė, skambino, sakė, kad nori grįžti namo, kad paliktų atrakintas duris, tačiau ji į jo žinutes nereagavo, nieko jam neatsakė. 2020 m. spalio 10 d. apie 07.00 val. ryto jos vyras, kaip ir žadėjo, grįžo namo, bandė įeiti į butą, tačiau ji jo neįleido, jis grasino jai iškviesti policiją, kad jo neįleidžia į namus. Tuomet ji iškvietė policiją, tačiau jis spėjo pasišalinti. Tyrėjai el. paštu atsiuntė to ryto garso įrašą. Taip pat nori paminėti, kad šiandien ryte jai su vaikais besiruošiant į darbą ir mokyklą, pamatė vyro automobilį šalia savo automobilio. Jis laukė su įjungtomis šviesomis, įjungtu varikliu, greičiausiai laukė kol išeis. Ji išsigando, kad jis gali jos tykoti lauke, todėl išėjo iš namų per kitą įėjimą ir važiavo į darbą su taksi. Ji šią informaciją perdavė policijai. Nufotografavo vyro automobilį stovintį prie jos automobilio. Vyro automobilis oranžinės spalvos, „KIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šią informaciją taip pat atsiuntė tyrėjai. Vyras nesilaiko kardomosios priemonės, vis stengiasi su ja susisiekti, bando patekti į butą (1 t., b. l. 2, 25–27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 29 d. liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule R. V.. Apie 09.42 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš savo žmoną. Atvykus minėtu adresu, namuose rado pranešėją, kaip vėliau paaiškėjo O. A. (buvusią A.), kuri papasakojo, kad jos vyras K. J. A. prieš ją naudojo smurtą. Ji pasakojo, kad vyras grįžęs namo pradėjo vaikščioti po namus nuogas, taip naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Tuomet ji pradėjo vyrą filmuoti. Vyras, pamatęs, kad žmona jį filmuoja, atėmė iš jos planšetinį kompiuterį ir šį sudaužė. Tuo metu jis nulaužė žmonai kairės rankos nagą, kraujo nebuvo, ir sužalojo dešinę ranką. Po to vyras pasiėmęs planšetinį kompiuterį išėjo iš namų, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, moteris buvo apsiverkusi. Vyro namuose nebuvo, tačiau buvo jų bendras sūnus T. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėja taip pat papasakojo, kad vyras sulaužė lovą. Ši parašė pareiškimą (1 t., b. l. 20–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 28 d. liudytoju apklaustas T. A. parodė, kad jam dabar (duomenys neskelbtini) metai. Sutinka pasikalbėti. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Atvyko šiandien čia pasikalbėti apie įvykį, kuris įvyko šiais metais, anksčiau nei prasidėjo mokslo metai. Buvo 08.00 val. ryto. Įvykio metu namuose buvo mama, jis ir tėtis. Jie (liudytojas su mama) gulėjo lovoje. Atėjo tėtis į kambarį ir pradėjo kažką aiškinti, kodėl jie filmuoja tėtį nuogą. Mama pradėjo filmuoti, jis pažiūrėjo viską, jis lovoje girdėjo. Tėtis vėl grįžo į kambarį ir pradėjo tą patį aiškinti. Tėtis išėjo iš kambario, jie pradėjo ruoštis rūbus. Brolis nakvojo kitur ir brolis nieko nematė. Jis pradėjo rengtis. Mama filmavo, o tėtis kažką aiškino. Mama buvo suspausta į kampą, kur buvo jo stalas, kėdė ir vieta knygoms. Tėtis pradėjo kažką aiškinti, išsitraukė savo telefoną ir dengė juo kamerą. Tėtis kalbėjo, bet mama nieko nekalbėjo prieš tėtį. Tėtis grasino mamai, jei ji filmuos. Tėtis grasino, kad filmuos mamą, kai ji bus nuoga, ar tualete. Tėtis telefonu dengė kamerą ir su dešinės rankos kumščiu išmušė iš mamos planšetę. Mama bandė paimti planšetę nuo žemės, bet jai nepavyko. Tėtis paėmė planšetę ir pradėjo daužyti ją į lovos kampą. Tėtis planšetę daužė į komodą. Kai tėtis išėjo iš svetainės, pradėjo daužyti planšetę į staliuko kampą, kur yra žvakės. Kai tėtis nuėjo antrą kartą į mamos kambarį, ten jis sulaužė lovos groteles. Tada išėjo iš ten, daužė planšetę. Mama buvo tarpduryje. Mama sakė tėčiui, kad atiduotų planšetę, liudytojas tėčiui sakė – kas tau negerai? Mama tarpduryje verkė, telefonas buvo šlapias. Tėtis tada daužė planšetę į lovos kampą antrame aukšte, girdėjo gulėdamas lovoje. Tėtis sudaužė planšetę, o telefonas buvo sušlapęs. Tėtis įsibėgėjęs šonu bėgo (greitai ėjo) link mamos, kai ji stovėjo tarpduryje. Mama buvo išskėtusi rankas ir atsirėmusi į duris. Rankos rėmėsi į tarpdurį, kad tėtis neišeitų ir atiduotų planšetę. Kai tėtis priėjo prie mamos, mama stipriau laikė rankas tarpduryje ir stovėjo. Tėtis bėgdamas šonu atsitrenkė į mamą, o mama atsitrenkė į tarpdurį dešinėje ir nusibrozdino ranką tarp peties ir alkūnės. Kad mama nusibrozdino ranką, sužinojo iš mamos. Mama nieko negalėjo padaryti. Tėtis paėmė telefoną ir išėjo. Tėtis pasišalino. Tuo metu labai bijojo tėčio, kad jam ir mamai ko nepadarytų. Žino, kad lovos groteles tėtis sulaužė, nes vėliau nuėjo pažiūrėti lovos ir mama pamatė, kad lovos grotelės sulenktos. Tėtis uždėjo koją ant lovos. Tėtis nieko nesakė, o burbėjo kažką, tyliai kalbėjo. Pridūrė, kad tėtis buvo vieną kartą mamą uždaręs vonioje ir kalbėjo visokius dalykus. Jis su peiliu yra suplėšęs visus paveikslus. Daugiau nėra buvę jokių atvejų. Tėtis nėra nei liudytojo, nei jo brolio pastūmęs. Neatsimena, ar anksčiau tėtis mamą yra pastūmęs. Kai mama su tėčiu pykosi, policija buvo kviečiama, nes tėtis lenda, triukšmauja, garsiai klausosi muzikos. Policiją kvietė mama iš jo telefono, nes mamos telefonas buvo šlapias, o planšetė sudaužyta. Policija buvo kviesta galimai keturis kartus. Likusius tris kartus policiją kvietė mama arba močiutė, kuri gyvena atskirai nuo jų, bet labai arti. Močiutė kvietė policiją, nes mama paskambino močiutei, prašė pagalbos, močiutė atvažiavo ir mama paprašė pakviesti policiją, nes jai baisu. Pažymėjo, kad su tėčiu sutaria normaliai, bet nelabai susitinka. Kai būna su juo, nelabai saugiai jaučiasi. Prieš šį įvykį su tėčiu sutarė blogai, nenorėjo kalbėti. Tėtis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nekalba lietuviškai. Įvykio metu su planšete, tėtis buvo atsikraustęs pas juos svetainėje, užsidaręs duris. Nelabai buvo namie, nes dirbo „kebabinėje“. Po šio įvykio su tėčiu nekalbėjo (1 t., b. l. 105–109).

Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. A. (buvusi A.) pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 09.20 val. adresu, (duomenys neskelbtini), bute įvyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio K. J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris, pastūmė ją, po ko ji susižeidė ranką ir juto fizinį skausmą, vyras sudaužė jai priklausantį planšetinį kompiuterį, jos miegamojo lovą. Nuostolį dėl sugadintų daiktų patikslins vėliau. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodyta, kad padaryta turtinė 700 Eur dydžio žala. Apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įsibrovimo – laužimo žymių nėra. Pažymima, kad į butą patenkama iš laiptinės, įėjus į butą patenkama į buto koridorių, kuriame sudėti įvairūs daiktai, dešinėje pusėje virtuvė, išėjus iš virtuvės, einant koridoriumi, dešinėje pusėje yra vyro kambarys. Toliau einant koridoriumi, jo gale, dešinėje pusėje yra miegamasis, kairėje pusėje vaiko kambarys. Bendra tvarka nepažeista. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 1–9).

Iš 2021 m. sausio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pakartotinio pareiškimo matyti, kad vykusio konflikto metu, K. J. A. kumščiu išmušė iš O. A. (buvusios A.) rankų planšetinį kompiuterį „Samsung Tab S4“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), priklausantį VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris kelis kartus krito ant žemės. O. A. (buvusiai A.) kompiuterį pakėlus, K. J. A. išplėšė kompiuterį jai iš rankų ir ėmė jį daužyti į nepilnamečių vaikų lovos atbrailą. Tuomet nešinas kompiuteriu K. J. A. nuėjo į miegamąjį ir ten užsilipęs viena koja ant miegamo lovos toliau daužė planšetę į aštrų lentynos-komodos kampą. O. A. (buvusiai A.) mėginant atgauti kompiuterį, K. J. A. nustūmė ją į šoną, nuėjo iki svetainės ir ten toliau daužė kompiuterį į staliuko kampą. O. A. (buvusiai A.) bandant atsistoti tarp durų, kad K. J. A. atiduotų VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausančią planšetę (kurioje buvo ką tik padaryti įrašai, įrodantys jo brutalų ir agresyvų elgesį), K. J. A. įsibėgėjęs taranavo tarpduryje stovinčią O. A. (buvusią A.), po smūgio ji atsitrenkė į durų staktą, smūgio metu jai buvo nubrozdintas kairės rankos dilbis. Tuomet K. J. A. prasibrovęs pro O. A. (buvusią A.) pasišalino iš buto nešinas planšetiniu kompiuteriu ir iki šiol jo negrąžino. Nurodoma, kad šiuo atveju K. J. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš O. A. (buvusią A.), užvaldė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį planšetinį kompiuterį „Samsung Tab S4“ (IMEI: (duomenys neskelbtini) taip atlikdamas BK 180 straipsnyje numatytą veiką. Prašoma patraukti K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnį ir pripažinti VšĮ (duomenys neskelbtini) nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 10–11).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. rugpjūčio 4 d. 9.38 val. gautas pranešėjos O. A. (buvusios A.) pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras konfliktuoja su ja, puola muštis, daužo jos daiktus, nežino, ar blaivus, GMP atsisakė, namie yra nepilnametis vaikas. Patikrinus informaciją nustatyta, kad smurtas buvo. Pranešėja O. A. (buvusi A.), gimusi (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas. Vyras K. J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą, pastumdamas ją, po ko ji atsitrenkė į durų staktą ir susitrenkė ranką, pajuto fizinį skausmą. Vyras atėmė iš jos planšetinį kompiuterį ir jį sudaužė, taip pat sulaužė lovą. Namuose buvo vaikas T. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Iki pareigūnų atvykimo vyras pasišalino. BC1729 (1 t., b. l. 12).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. 17.40 val. užregistruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovės O. A. (buvusios A.) pareiškimas, kad iniciatorius ir provokatorius buvo vyras K. J. A., kuris išmušė kumščiu iš jos rankų planšetę „Samsung Tab S4“ (IMEI: (duomenys neskelbtini)), kuria ji tuo metu filmavo jo agresyvų elgesį prieš ją. Ji buvo vyro įspausta į kampą vaikų kambaryje ir negalėjo nuo jo pabėgti. Tada, kai bandė planšetę pakelti, vyras dar kartą ją kumščiu išmušė. Planšetė kelis kartus nukrito ant žemės ir jai bandant ją pakelti ir nuo jo ją paslėpti, jis staigiai puolė pranešėją ir planšetę jai iš rankų išplėšė. Veiksmas vyko vaikų kambaryje, vaiko (T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) m.) akivaizdoje. Vyras atimtą planšetę pradėjo daužyti į vaikų dviaukštę medinę lovą, ji nesėkmingai bandė planšetę iš vyro atimti, jis ją stūmė. Grumtynių metu jai lūžo kairės rankos 4-tas nagas. Tada vyras agresyviai nuėjo į miegamąjį, ten užsilipęs viena koja ant miegamojo lovos toliau daužė planšetę, suradęs aštrų lentynos-komodos kampą. Atsistojęs ant lovos vyras sulaužė 4 lovos groteles, esančias po lova, taip padarydamas nuostolį, apie kurį yra paminėta ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje medžiagoje. Tada nustumdamas ją į šoną staigiais judesiais nuėjo iki svetainės, ten toliau daužė planšetės ekraną į staliuko kampą. Jai bandant atsistoti tarp durų, kad jis atiduotų įmonei priklausančią planšetę (kurioje buvo ką tik padaryti įrašai, įrodantys jo brutalų ir agresyvų elgesį), jis ją įsibėgėjęs taranavo tarpduryje, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir jai yra nubrozdintas kairės rankos dilbis (išduota užduotis atlikti objektyvų tyrimą dėl sužalojimo). Tada prasibrovęs pro ją jis su planšete, kuri priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pasišalino iš buto (nes žinojo, kad ji kvies policiją į pagalbą). Taip įmonei padaryta žala dėl daikto sugadinimo ir taip pat daiktas yra pavogtas, nes vyras įmonei priklausančią planšetę išsinešė su savimi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl daikto vagystės ir sugadinimo (1 t., b. l. 38).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. G 2183/2020 (01) matyti, kad nukentėjusiajai O. A. (buvusiai A.) padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 55).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai „2020_08_04_09-38-22_37060376223“, „2020_08_04_15-44-32_37060376223“ ir užfiksuotos nukentėjusiosios policijos pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės – susistumdė su vyru vaikų akivaizdoje, sudaužė jos planšetę, ją apstumdė (t. 1, b. l. 112–113).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.). Vagystė laikoma atvirąja, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo K. J. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmiausia pažymėtina, jog K. J. A. baudžiamojoje byloje ją perdavus į teismą buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagal tas pačias aplinkybes panaudojęs smurtą sutuoktinės O. A. (buvusios A.) atžvilgiu bei sugadinęs VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – planšetinį kompiuterį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pakeitė kaltinimą nurodant, kad K. J. A. kaltinamas tuo, jog panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltinimas buvo pakeistas kvalifikuojant K. J. A. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, K. J. A. pareikštas galutinis kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.

Nors kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad apskritai konflikto metu sutuoktinės atžvilgiu jokio smurto nevartojo, turto negadino (ir/ar negrobė), tačiau jo poziciją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji O. A. (buvusi A.) nuosekliai teigė, kad tuo metu su sutuoktiniu vyko skyrybos ir skyrybų proceso metu teikdavo papildomus įrodymus teismui dėl neįmanomo gyvenimo kartu su vyru, dėl ko pradėdavo jį filmuoti, jeigu jis konfliktuoja, ir įrodymus pridėdavo prie bylos. Tą rytą (įvykio dieną) jis susipažino su papildomais įrodymais, kurie buvo įkelti teismo sistemoje, kur jis buvo filmuotas nuogas. Todėl jis (kaltinamasis) atėjo pas ją į kambarį, pradėjo kelti pretenzijas dėl minėto vaizdo įrašo, ji jo tokį elgesį vėl pradėjo filmuoti jos įmonei priklausančiu planšetiniu kompiuteriu, o pamatęs tai, jis dar labiau susierzino, sakė, kad ji neturi teisės jo filmuoti, kad pažeidžia teises į jo privatumą. Taip kelis kartus. Jai su vaiku nuėjus į vaikų kambarį, K. J. A. atsekė juos, ją įspraudė į kampą, išmušė planšetę iš jos rankų. Tada prasidėjo grumtynės, ji pakėlė planšetę nuo žemės, jis grėbė už jai rankos, nulaužė nagą. Atėmęs iš jos planšetę pradėjo daužyti planšetę į vaiko lovą, kad ji neturėtų vaizdo įrodymų. Vaikas pradėjo rėkti, tada K. J. A. su planšete nuėjo atgal į miegamąjį, pradėjo daužyti planšetę į spintelės kampą. Tada K. J. A. nuėjo į svetainę, kur jis užsidaręs gyveno, o ji atsekė paskui jį į svetainę ir stovėdama tarpdury liepė jam atiduoti kompiuterį. Jis įsibėgėjo ir ją taranavo, pastumdamas, ir ji atsitrenkė į durų staktą, buvo nubrozdinta ranka. Dėl smurtinių veiksmų ji juto fizinį skausmą, liko mėlynės. Po to jis koridoriuje stabtelėjo, nesupratęs, kas įvyko. Vaikas atėjęs sakė „ką tu darai“, o kai ji pasakė, kad kvies policiją, kaltinamasis susirinko, viską pasiėmė (kartu ir planšetinį kompiuterį) ir išėjo iš namų. Ji paskambino į policiją. Atvažiavo pareigūnai, dar bandė ieškoti planšetės, bet nerado net konteineryje prie namo, bandė per gamintoją atstatyti tuos vaizdo įrašus, tačiau „debesyje“ jie neišliko. Atliko ir įrenginio paiešką, matė, kad kelias nuvedė iki ,,IKI“ parduotuvės per gatvę ir ten signalas pasibaigė. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė savo pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje ir atstovaudama VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl planšetinio kompiuterio sugadinimo/pagrobimo.

Tokias nukentėjusiosios O. A. (buvusios A.) nurodytas įvykio aplinkybes analogiškai parodė ir sūnus T. A., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis parodė, kad įvykio metu atėjo tėtis į kambarį ir pradėjo kažką aiškinti, kodėl jie filmuoja jį nuogą. Mama pradėjo vėl filmuoti. Tėtis vėl grįžo į kambarį ir pradėjo tą patį aiškinti. Tėtis išėjo iš kambario, jie pradėjo ruoštis rūbus. Mama filmavo, o tėtis kažką aiškino. Mama buvo suspausta į kampą, kur buvo jo stalas, kėdė ir vieta knygoms. Tėtis pradėjo kažką aiškinti, išsitraukė savo telefoną ir dengė juo kamerą. Tėtis kalbėjo, bet mama nieko nekalbėjo prieš tėtį. Tėtis grasino mamai, jei ji filmuos. Tėtis grasino, kad filmuos mamą, kai ji bus nuoga, ar tualete. Tėtis telefonu dengė kamerą ir su dešinės rankos kumščiu išmušė iš mamos planšetę. Mama bandė paimti planšetę nuo žemės, bet jai nepavyko. Tėtis paėmė planšetę ir pradėjo daužyti ją į lovos kampą. Tėtis planšetę daužė į komodą. Kai tėtis išėjo iš svetainės, pradėjo daužyti planšetę į staliuko kampą, kur yra žvakės. Kai tėtis nuėjo antrą kartą į mamos kambarį, ten jis sulaužė lovos groteles. Tada išėjo iš ten, daužė planšetę. Mama buvo tarpduryje. Mama sakė tėčiui, kad atiduotų planšetę, jis tėčiui sakė – kas tau negerai? Mama tarpduryje verkė, telefonas buvo šlapias. Tėtis tada daužė planšetę į lovos kampą antrame aukšte, girdėjo gulėdamas lovoje. Tėtis sudaužė planšetę, o telefonas buvo sušlapęs. Tėtis įsibėgėjęs šonu bėgo (greitai ėjo) link mamos, kai ji stovėjo tarpduryje. Mama buvo išskėtusi rankas ir atsirėmusi į duris. Rankos rėmėsi į tarpdurį, kad tėtis neišeitų ir atiduotų planšetę. Kai tėtis priėjo prie mamos, mama stipriau laikė rankas tarpduryje ir stovėjo. Tėtis bėgdamas šonu atsitrenkė į mamą, o mama atsitrenkė į tarpdurį dešinėje ir nusibrozdino ranką tarp peties ir alkūnės. Kad mama nusibrozdino ranką, sužinojo iš mamos. Mama nieko negalėjo padaryti. Tėtis paėmė telefoną ir išėjo. Tėtis pasišalino. Tuo metu labai bijojo tėčio, kad jam ir mamai ko nepadarytų.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. K., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, parodė, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš savo žmoną, nuvykus minėtu adresu, namuose rado pranešėją O. A. (buvusią A.), kuri papasakojo, kad jos vyras K. J. A. prieš ją naudojo smurtą – pamatęs, kad žmona jį filmuoja, atėmė iš jos planšetinį kompiuterį ir šį sudaužė, nulaužė žmonai kairės rankos nagą, kraujo nebuvo, ir sužalojo dešinę ranką, sulaužė lovą, po ko vyras pasiėmęs planšetinį kompiuterį išėjo iš namų. Jiems atvykus, moteris buvo apsiverkusi. Vyro namuose nebuvo, tačiau buvo jų bendras sūnus T. A..

Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais, kadangi jie nuoseklūs, neprieštaringi, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, 2020 m. rugpjūčio 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimo duomenys, 2021 m. sausio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pakartotinio pareiškimo duomenys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, galiausiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. G 2183/2020 (01) duomenys, kad nukentėjusiajai O. A. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kietu buku daiktu (daiktais), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nėra būdingi savęs žalojimui.

Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susidarius konfliktinei situacijai dėl kaltinamojo filmavimo ir vaizdo įrašų naudojimo civilinėje skyrybų byloje, K. J. A. nurodytais veiksmais neabejotinai pirmiausia, siekdamas išreikšti savo nepritarimą, nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas buvusios žmonos O. A. atžvilgiu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – prispaudęs ją kambario kampe ir trenkęs kumščiu per planšetinį kompiuterį, suspaudęs jos rankas grumtynių dėl kompiuterio metu, daužydamas patį kompiuterį įvairiose buto vietose ir galiausiai įsibėgėjęs stipriai savo kūnu nustūmęs O. A. (buvusią A.), stovinčią kambario tarpdury, dėl ko pastaroji tiek patyrė fizinį skausmą, tiek nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, suvokęs, kad planšetėje esantys vaizdo įrašai yra kaip vienas iš jo kaltės (netinkamo elgesio) įrodymų, kurie gali būti panaudoti skyrybų byloje taip pat ir dėl paties ką tik įvykusio įvykio, jis ne tik sugadino (sudaužė) planšetę, tačiau galiausiai ją O. A. (buvusios A.) akivaizdoje atvirai paėmė ir pasišalino iš buto, tokiu būdu ją pasisavindamas, pirmiausia siekdamas sunaikinti esamus įrodymus. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo sumanymas pagrobti svetimą turtą (išsinešti jį iš buto ir negrąžinti) kilo tik panaudojus fizinį smurtą prieš O. A. (buvusią A.), sudaužius planšetinį kompiuterį, kai suprato, kad bus kviečiama policija, kad dabar atsakomybės galimai neišvengs, juo labiau pasišalinti su kompiuteriu iš buto jam nebuvo jokių kliūčių, įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą paskutinėje veikos stadijoje fiziškai jau nebuvo būtina. Be to, tai, kad kaltinamasis atėmęs iš nukentėjusiosios rankų kompiuterį jo neišsinešė iš karto, tačiau dar kurį laiką ne viename kambaryje įvairiose vietose jį daužė, konfliktavo su nukentėjusiąja, grumdamasis ir toliau naudodamas fizinį smurtą, tik patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tačiau priešingai, sumanymui pagrobti svetimą turtą kilus panaudojus smurtą, jo veiksmai kvalifikuotini kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (kasacinė nutartis Nr. 2K-590/2005). Pažymėtina, kad nepaisant to, koks buvo svetimo turto užvaldymo tikslas, kaltinamojo veiksmai dėl kompiuterio pagrobimo bet kuriuo atveju vertintini kaip atvira vagystė. Iš byloje nustatytų aplinkybių neabejotina, jog antruoju atveju kaltinamasis atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė. Tai, ką jis po to padarė su turtu – naudojo pats, realizavo ar tiesiog išmetė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad planšetinis kompiuteris nebuvo surastas ir savininkui nebuvo grąžintas, kaltinamasis įgijo teisę tuo turtu disponuoti kaip nuosavu. Byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamasis neabejotinai suprato, kad kompiuteris nepriklauso ir jam, t. y. kad jam yra svetimas.

Taigi, K. J. A. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, K. J. A. pripažintinas kaltu padaręs nurodytus nusikaltimus.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. J. A., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad šiuo atveju padaryti vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, padaryta žala neatlyginta.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad K. J. A. yra jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs, pagal Sodros duomenis dirbantis, administracine tvarka per penkerius metus (2021 m. sausio 13 d. duomenys) baustas vieną kartą, bauda sumokėta (2 t., b. l. 23–24), neteistas (2 t., b. l. 20–21, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, sprendimas dar nepriimtas), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. gruodžio 6-30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nors kaltinamajam jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau dėl to jis veikų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, be to, šiuo metu jis taip pat gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, psichikos sutrikimų simptomus simuliuoja, gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, duoti parodymus, dalyvauti procese, atlikti bausmę, socialiai pavojingas nėra, priverčiamąsias medicinos priemones taikyti nereikia (3 t., b. l. 158-165).

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. J. A. už nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas ir prokurorės pasiūlytas bausmių rūšis – laisvės apribojimą, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skiriant K. J. A. galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 4 d. 1, 3 p.).

K. J. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 153-157) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos, asmens tapatybės kortelę grąžinant kaltinamajam.

Civilinio ieškinio ir kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 577,61 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (dėl planšetinio kompiuterio „Samsung Tab S4“ (IMEI: (duomenys neskelbtini))) (1 t., b. l. 31–35) ir 2021 m. sausio 6 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 40). VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė pagrobto turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus – 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog planšetinio kompiuterio būtent „Samsung Tab S4 10.5“ (IMEI: (duomenys neskelbtini) vertė yra 577,69 Eur ir nurodo, kad įmonė už šį kompiuterį dalį sumos pagal sąskaitą sumokėjo iš karto, o likusi dalis mokama mokant lizingo įmokas. Taip pat buvo pridėti būtent šio įrenginio po įvykio sekimo metu gauti buvimo vietos duomenys. Teisiamojo posėdžio metu O. A. (buvusi A.) nurodė, kad planšetės vertė yra 577,69 Eur, ji nebuvo pilnai išmokėta, sumokėjo už kompiuterį tada, kai jo jau nebeturėjo, tokia yra jos ieškinio suma iš įmonės pusės. Kompiuteriui buvo apie metus laiko, buvo mažai naudotas. Be to, iš AB „Telia Lietuva“ 2020 m. spalio 29 d. rašto matyti, kad tokį kompiuterį ši bendrovė pardavinėjo už didesnę – 649 Eur sumą (1 t., b. l. 138).

Taigi, įvertinus vis tai, konstatuotina, jog byloje nustatyta, kad civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo K. J. A. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, civilinis ieškinys pagrįstas pridedamais duomenimis, o įvertinus kompiuterio vertę bei nusidėvėjimą nagrinėjamo įvykio metu, teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Nukentėjusioji O. A. (buvusi A.) teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms (2 t., b. l. 94–100). Savo civiliniame ieškinyje nurodo, kad ji patyrė fizinius sužalojimus, kuriuos patvirtina specialisto išvada ir medicininiai dokumentai. Be fizinio skausmo, ji patyrė ir dvasinį sukrėtimą bei šoką. Nors jai ir nebuvo padaryta tokių sužalojimų, kurie turėtų ilgalaikes ar neištaisomas pasekmes, jos patirta žala dėl patirto sutuoktinio smurto pasireiškė ir fiziniu skausmu, ir dėl nusikaltimo kilusiais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, kurie plačiąja prasme taip pat pažeidė jos sveikatą, todėl šiuo atveju buvo pažeistos pakankamai reikšmingos vertybės. Pabrėžia, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo daromi artimoje aplinkoje, matant mažamečiam šalių sūnui, kas lėmė civilinės ieškovės išgyvenimus ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl nepilnamečio vaiko. Prie ieškinio pridedami advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ PVM sąskaita faktūra, darbų ataskaita, banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas, patvirtinantys 314,60 Eur O. A. (buvusios A.) išlaidas už advokato paslaugas. 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. lapkričio 26 d., 2023 m. balandžio 3 d. prašymais dėl papildomų įrodymų prijungimo buvo pateikti dokumentai dėl atitinkamai 157,30 Eur, 157,30 Eur, 314,60 Eur, 314,60 Eur, 393,25 Eur, 290,40 Eur, 314,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (iš viso 2 256,65 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu O. A. (buvusi A.) nurodė, kad prašoma neturtinė žala (2 000 Eur) labai maža, jai psichologiškai reikėjo atsitiesti daug metų, patikėti savimi, buvo žeminama – negraži, nepatraukli, netinkama žmona. Gydymas jai nebuvo skirtas. Pasekmės buvo jaučiamos apie pusę metų. Reikėjo bendrauti su psichologe, vaikų teisių specialistais – vaikas buvo išsigandęs, reikėjo jį nuraminti. Buvo paskirta vadyba, o vyras vadybą ignoravo.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jos šeimos narys – tuometinis sutuoktinis (kaltinamasis), taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusioji buvo prispausta kambario kampe, išmuštas kompiuteris iš jos rankų, stipriai suspaustos jos rankos, stipriai kaltinamojo kūnu nustumta, stovėjusi kambario tarpdury, dėl ko pastaroji atsitrenkė į durų staktą, taip pat kilusius padarinius – fizinį skausmą ir nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir kairiajam žaste. Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei patvirtino teismo posėdžio metu, kilusias pasekmes ji juto dar kurį laiką po įvykio, apie pusę metų, nors gydymas jai ir nebuvo skirtas. Nukentėjusioji taip pat teigia, jog dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė ne tik fizinį, tačiau ir dvasinį (emocinį) skausmą, psichologinį stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi viskas vyko artimoje aplinkoje, matant mažamečiam jų sūnui, ji išgyvenimo ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl nepilnamečio vaiko, jai psichologiškai reikėjo atsitiesti, bendrauti su psichologe, vaikų teisių specialistais.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti ir nustatyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, t. y. pripažįstami neturtine žala, tačiau šiuo atveju objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį ir psichologinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir išgyvenimų t. t. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, į jos pasekmes, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažina iki 1 500 Eur dydžio sumos. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios O. A. (buvusios A.) už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad O. A. (buvusios A/) prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš K. J. A. O. A. (buvusios A/) naudai priteistina 2 256,65 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. J. A..

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. J. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo K. J. A. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, kaltinamasis šiuo nuosprendžiu įpareigotas atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. J. A. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

K. J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti K. J. A. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti K. J. A. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. J. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

K. J. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, pradėjus vykdyti bausmę, grąžinti K. J. A..

Civilinės ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai iš K. J. A. 577,61 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų šešiasdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. A. (buvusios A.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti O. A. (buvusios A.) naudai iš K. J. A. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 2 256,65 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų šešiasdešimt penkių centų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. J. A. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

K. J. A. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, o medicininius dokumentus dėl gydymo stacionare nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei.

Išaiškinti K. J. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė