- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-7666-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00111-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Disema“
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Martynas Vilčinskas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disema“ atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disema“ ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Montavis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Disema“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Ž. Z. 4 909,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad:
1.1. 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo UAB „Disema“, atstovaujamo direktoriaus B. J. (kaip Rangovo), ir trečiojo asmens UAB „Montavis“, atstovaujamo generalinio direktoriaus Ž. Z. (kaip Užsakovo), buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 20170926, kurios pagrindu Rangovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. atlikti stogo viršutinio sluoksnio hidroizoliacijos įrengimą adresu (duomenys neskelbtini). Darbų kaina – 4 057,20 Eur plius PVM (suma su PVM – 4 909,21 Eur). Rangovas darbus atliko. Tarp šalių buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas D1 Nr. 6. Už atliktus darbus Rangovas pateikė Užsakovui 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0011 apmokėjimui (4 909,21 Eur sumai).
1.2. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2887-896/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Montavis“. Bankroto administratoriumi paskyrė M. K.. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1285-896/2018 pripažino UAB „Montavis“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto bei patvirtino BUAB „Montavis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir ieškovo. Įmonės vadovu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo atsakovas.
1.3. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, puikiai žinojo, kokia buvo įmonės finansinė būklė 2017 m. rugsėjo 26 dienai (sutarties su ieškovu sudarymo metu) ir turėjo suvokti, kad prisiimtas dar vienas finansinis įsipareigojimas (sumokėti ieškovui už atliktus darbus) realiai nebus įvykdytas. Ieškovui sužinojus, kad UAB „Montavis“ bankrutuoja ir susipažinus su bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais, matyti, kad 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai. Kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonės nuostoliai siekė net 700 568 Eur. Manytina, kad tokio dydžio nuostolis įmonės vadovui nebuvo siurprizinis ir neatsirado staiga, o formavosi įmonės veiklos laikotarpiu.
1.4. UAB „Montavis“ vadovas Ž. Z., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, ir sudarydamas minėtą sandorį su ieškovu, kurio pasėkoje buvo prisiimti dar didesni finansiniai įsipareigojimai, įmonės vadovas elgėsi nesąžiningai įmonės ir kreditorių atžvilgiu, tokiu būdu sukėlė įmonei dar didesnę žalą. Dėl nesąžiningų bendrovės vadovo veiksmų buvo padaryta žala bendrovei ir dėl to bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, t. y. jiems padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.
1.5. Bankroto byla UAB „Montavis“ buvo iškelta vos po dviejų mėnesių nuo sutarties su ieškovu sudarymo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d., ir pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, šiai dienai įmonės turtas sudarė 560 868, Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 869 959 Eur. 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai, bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) siekė net 331 750 Eur, iš 2017 m. gruodžio 5 d. balanso ir 2017 m. gruodžio 5 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, taip pat matyti, jog 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai. Kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonės nuostoliai siekė net 700 568 Eur.
1.6. Sutarties su ieškovu sudarymo metu, BUAB „Montavis“ jau buvo nemoki, o tai reiškia, kad įmonės vadovas, žinodamas tokią įmonės būklę ir situaciją, veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, kadangi jis suprato, jog įmonė nebus pajėgi vykdyti sutarties įsipareigojimo ieškovo atžvilgiu, t. y. apmokėti už atliktus darbus. 2017 m. spalio 30 dienai įmonės kreditoriniai įsipareigojimai siekė net 896 308,94 Eur, atsakovo teigimu, 2019 m. rugsėjo 26 dienai įmonės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 387 801 Eur.
1.7. Sutarties su ieškovu sudarymo metu UAB „Montavis“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, dirbo nuostolingai. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistavo dar iki tol, kol įmonei iškelta bankroto byla. Įmonės vadovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sandorio metu egzistavo aplinkybės, sukėlusios UAB „Montavis“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį. Būdamas UAB „Montavis“ vadovu, atsakovas, žinodamas bendrovės finansinę padėtį, ir sudarydamas minėtą sandorį su ieškovu, kurio pasėkoje buvo prisiimti dar didesni finansiniai įsipareigojimai, elgėsi nesąžiningai įmonės ir kreditorių atžvilgiu, ir tokiu būdu sukėlė įmonei dar didesnę žalą. Bankrutavus atsakovo vadovaujamai įmonei, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą.
2. Atsakovas į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad:
2.1. Atsakovas žinojo kokia buvo įmonės finansinė būklė, todėl turėjo pagrindą sudalyti su ieškovu 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį. 2017 m. rugsėjo 26 d. dienai UAB „Montavis“ turėjo debitorinių skolų 606 820 Eur, buvo sumokėjusi avansus (medžiagų tiekėjams) 85 065 Eur, PVM permoka buvo 9 900 Eur, avansu sumokėtas pelno mokestis 20 395 Eur, o vien pinigai sąskaitoje – 8 891 Eur. Taigi, 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ buvo pajėgi pilnai įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Tam pakako vien pinigų sąskaitoje. UAB „Montavis“ dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir jeigu būtų laimėjusi šiuos konkursus, būtų gavusi pajamų. Įmonės gebėjimas dalyvauti viešuose pirkimuose parodo ne tik jos mokumą (nemoki įmonė negali dalyvauti viešuose pirkimuose), bet ir gyvybingumą.
2.2. Iš UAB „Apskaitos credo“, kuri vedė UAB „Montavis“ buhalterinę apskaitą, 2019 m. sausio 28 d. rašto matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 387 801 Eur, o turto balansinė vertė – 1 159 541 Eur, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės turto balansinės vertės. Iki įmonės nemokumo trūko ženklios sumos – 191 969,50 Eur. 2017 m. rugsėjo 26 d. įmonė buvo moki. Be to, 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ neturėjo skolų darbuotojams, valstybės, savivaldybės biudžetams pradelstų įsiskolinimų.
2.3. 2017 m. spalio 30 d. kreditorių sąrašas ir 2017 m. gruodžio 5 d. debitorių sąrašas nieko nepasako apie įmonės mokumą 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl šie dokumentai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie įmonės nemokumą sandorio sudarymo dieną.
2.4. UAB „Apskaitos credo“ lentelėje apie skolos likutį 2017 m. rugsėjo 26 d. matoma, kad UAB „Montavis“ įsipareigojimai kreditoriams sandorio sudarymo dienai nėra praleisti, išskyrus pridedamą suvestinę. Suvestinėje išskleistos visos 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ neapmokėtos skolos, iš kurios matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 353 336,33 Eur. Šioje suvestinėje matyti ne tik skolų tiekėjams dydis, praterminuotos skolos, bet ir išvardinti visi kreditoriai, jų išrašytos sąskaitos, tų sąskaitų sumos, jų apmokėjimo terminai, tikslus praterminuotų dienų skaičius. Todėl šie duomenys maksimaliai tikslūs. Sandorio sudarymo dienai įmonės pradelsti įsipareigojimai (353 336,33 Eur) neviršijo pusės įmonės turto balansinės vertės (1 159 541 Eur). Todėl sandorio sudarymo dieną UAB „Montavis“ buvo moki.
2.5. Iš BUAB „Montavis“ bankroto administratoriaus 2019 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 19/02/01 matyti, kad 2017 m. gruodžio 5 d. bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienai UAB „Montavis“ turėjo debitorinių įsiskolinimų už 419 248,62 Eur, turto už 110 561,69 Eur, o kreditorinių įsiskolinimų už 869 959,03 Eur. Akivaizdu, kad iš turimų debitorinių įsiskolinimų ir turto BUAB „Montavis“ kreditoriai atgaus ženklią dalį skolų. Todėl neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, kad jo patirta žala yra 4 909,21 Eur. Tikėtina, kad bankroto bylos eigoje pardavus įmonės turtą ir išieškojus skolas iš įmonės debitorių, ieškovas kaip ir kiti kreditoriai atgaus ženklią dalį skolos. Ieškovas nevykdė pareigos įrodyti jam padarytos 4 909,21 Eur žalos. Kol BUAB „Montavis“ bankroto administratorius nepardavė bankrutuojančios įmonės turto ir nepaskirstė gautų lėšų įmonės kreditoriams, apskritai nėra aišku, kokius nuostolius patyrė ieškovas.
2.6. Pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM UAB „Montavis“ turėjo mokėti ne ieškovui, o VMI. Todėl ieškovas net neturi teisės reikalauti sumokėti atvirkštinį PVM. Ieškovo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas atvirkštinis PVM negali būti laikomas ieškovo patirta žala.
2.7. Ieškovas neįrodė nė vienos tiesioginio ieškinio reiškimo sąlygos, todėl šiuo metu ieškovas neturi teisės reikšti atsakovui tiesioginio ieškinio. Tai sudaro savarankišką pagrindą patikslintam ieškiniui atmesti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „Montavis“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad BUAB „Montavis“ neturi pagrindo būti nei ieškovo, nei atsakovo pusėje, kadangi byla neturi tiesioginės teisinės reikšmės BUAB „Montavis“ interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Montavis“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 20170926, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. atlikti stogo viršutinio sluoksnio hidroizoliacijos įrengimą adresu (duomenys neskelbtini). Darbų kaina – 4 057,20 Eur. Ieškovas darbus atliko. UAB „Montavis“ ir UAB „Disema“ 2017 m. spalio mėnesį pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą D1 Nr. 6. Už atliktus darbus ieškovas 2017 m. spalio 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0011 dėl 4 909,21 Eur už atliktus darbus. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2887-896/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Montavis“. Bankroto administratoriumi paskyrė M. K.. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1285-896/2018 pripažino UAB „Montavis“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto bei patvirtino BUAB „Montavis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tame tarpe ir ieškovo 4 057,20 Eur sumai. Atsakovas Ž. Z. buvo UAB „Montavis“ vadovu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. Dėl nurodytų aplinkybių byloje ginčo nėra.
Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui
5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.
6. Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui (buvusiam UAB „Montavis“ vadovui) dėl žalos atlyginimo motyvuojant tuo, kad atsakovas sudarė 2017 m. rugsėjo 26 d. sandorį įmonei esant nemokiai. Atsakovas teigia, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki. Taigi ieškinys pareikštas bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir juo prašoma priteisti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Remiantis aptartu teisinių santykių reglamentavimu, toks tiesioginis ieškinys galimas.
Dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje
7. Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
8. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
9. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o ieškinį pareiškusiam ieškovui tenka pareiga visiškai įrodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 178 straipsnis).
10. Ieškovas atsakovo kaltę įrodinėja tuo, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, puikiai žinojo, kokia buvo įmonės finansinė būklė 2017 m. rugsėjo 26 dienai (sutarties su ieškovu sudarymo metu) ir turėjo suvokti, kad prisiimtas dar vienas finansinis įsipareigojimas (sumokėti ieškovui už atliktus darbus) realiai nebus įvykdytas. UAB „Montavis“ 2017 metais dirbo nuostolingai, įmonės nuostoliai siekė net 700 568 Eur. Atsakovas su ieškovo argumentais nesutiko. Atsakovas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad įmonė sandorio sudarymo dieną buvo moki.
11. Ieškovas įmonės nemokumą grindžia BUAB „Montavis“ administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 iki 2018 m. balandžio 16 d., kurioje nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo dienai ilgalaikis turtas buvo 110 562 Eur, trumpalaikis turtas buvo 450 306 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 869 959 Eur. T.y. ieškovas įmonės nemokumą įrodinėja 2017 m. lapkričio 23 d. buvusiais duomenimis. Duomenų apie įmonės nemokumą sandorio sudarymo dieną (2017 m. rugsėjo 26 d.) ieškovas į bylą nepateikė, nors viso civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas jam kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančio advokato.
12. Atsakovas savo argumentus, kad UAB Montavis“ sandorio sudarymo dieną buvo moki, grindė rašytiniais įrodymais. UAB „Apskaitos credo“ atsakyme į paklausimą, matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. įmonės balansinė turto vertė sudarė 1 159 541 Eur, įsipareigojimai sudarė 387 801 Eur, ir įsiskolinimų darbuotojams, valstybės, savivaldybės biudžetams įmonė neturėjo (1 t. e. b. l. 39). Į bylą taip pat pateikta UAB „Apskaitos credo” 2017 m. rugsėjo 26 d. neapmokėtų skolų suvestinė, iš kurios matyti, skolų dydis tiekėjams, praterminuotos skolos, išvardinti kreditoriai, jų išrašymo sąskaitos, sąskaitų sumos, jų apmokėjimo terminai, tikslus praterminuotų dienų skaičius. Iš suvestinės matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 353 336,33 Eur, t. y. įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės turto balansinės vertės (1 159 541 Eur.) (2 t. e. b. l. 83–89). Atsakovas taip pat pateikė į bylą duomenis apie UAB „Montavis” dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (1 t. e. b. l. 40–92), kas taip pat patvirtina atsakovo argumentus, kad įmonė buvo moki. Jokių duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovas nesikreipė į buhalterines apskaitos įmones, kad pagrįstų, jog įmonė tuo metu jau buvo nemoki. Iš UAB „Apskaitos credo“, kuri vedė UAB „Montavis“ buhalterinę apskaitą, pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Montavis“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 387 801 Eur, o turto balansinė vertė – 1 159 541 Eur, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės turto balansinės vertės. Iki įmonės nemokumo trūko ženklios sumos. Iš atsakovo pateiktų duomenų tiksliai matyti kokie buvo įsiskolinimai, kokios sumos pradelstos, koks turimas turtas, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad sandorio sudarymo dieną įmonė atsiskaityti su ieškovu galėjo.
13. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 5 iki 2018 m. balandžio 16 d., yra tinkamas įrodymas pagrindžiantis įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Teismas sprendžia, kad 2017 m. lapkričio 23 d. buvę duomenys neparodo įmonės finansinės padėties kokia ji buvo sandorio sudarymo metu (2017 m. rugsėjo 26 d.). Aplinkybės dėl kokių priežasčių nuo 2017 m. rugsėjo 26d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas sumažėjo, šioje byloje nėra nagrinėjamos, tačiau posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo moki ir dalyvavo viešuose konkursuose, o per kitus du mėnesius finansinė padėtis pablogėjo (sumažėjo turtas ir padidėjo įsiskolinimai), nes BUAB „Montavis“ buvo statybinė įmonė, kol įmonė stato ir turtas neperduotas užsakovui, kaupiasi turtas, kai turtas perduodamas užsakovui, įmonės balanso grafoje „turtas“ to turto nebelieka, o atsiranda „gautinos sumos“. Tikėtina, kad įmonė atliktus darbus perdavė užsakovui ir atitinkamai to turto sumažėjo. Galima situacija, kad įmonė negavo užsakymo, suėjo terminas didelei skolai ir jos negalėjo apmokėti.
14. Kaip jau minėta, kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Kasacinis teismas akcentavo, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas sandorio sudarymo metu buvo nemokus. Ieškovas byloje visiškai neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kad kreditorius būtų buvęs atsakovo kaip nors klaidinamas, kad jam būtų buvusi suteikta apgaulinga informacija, kad kokiais nors veiksmais atsakovas nesąžiningus veiksmus buvo nukreipęs prieš ieškovą.
15. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
16. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, neteisėtais pripažįstami tiktai tokie vadovo sprendimai, kurie yra akivaizdžiai žalingi, nepateisinamai rizikingi, neatitinkantys protingos verslo rizikos ar prieštaraujantys geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.). Be to, konstatuojant įmonės vadovo atliktų veiksmų neteisėtumą, kaip pagrindą jo asmeninei atsakomybei kilti, privalo būti nustatyti ne tik vadovui priskirtų pareigų pažeidimai, bet konstatuota ir vadovo tyčia siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelis neatsargumas, pasireiškiantis aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas šioje byloje sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog atsakovas sudarydamas sandorį veikė labai nerūpestingai ar tyčia.
17. Teismas taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog įmonės valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines pareigas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala įmonei; jei buvo, tai kokio dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Vien ta aplinkybė, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Montavis“ bankroto byloje, nepagrindžia žalos deliktinės atsakomybės prasme padarymo fakto. Kaip teisingai nurodė atsakovas, įmonės bankroto procesas nėra baigtas, pardavus BUAB „Montavis“ turimą turtą, dalis kreditorinio reikalavimo bus padengta. Teismo posėdyje ieškovo atstovas negalėjo nurodyti kiek turto turi „BUAB „Montavis“ ir kiek pardavus turtą gali būti nepadengtas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas, todėl teismas vertina, kad ieškovas žalos dydžio taip pat neįrodė.
18. Taigi, byloje neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius, kad jo veiksmai sudarant sandorį buvo tyčiniai ir (ar) padaryti dėl didelio neatsargumo, taip pat neįrodžius žalos įmonei padarymo fakto ir jos dydžio, nėra visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovo pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas procesiniuose dokumentuose reiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą jas pagrindžiantys dokumentai nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui šiuo teismo sprendimu nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Disema“ ieškinio atsakovui Ž. Z. netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.