- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1213-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32768-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Motoloft“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motoloft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Motoloft“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Motoloft“, prašydama priteisti iš atsakovės 54,29 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 54,29 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur (žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
3. Byloje gautas ieškovės prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė prašyme nurodė, kad teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu už akių nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi nesuspėjo pateikti įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų iki sprendimo byloje priėmimo dėl bylos išnagrinėjimo sprendimu už akių. Pažymėjo, kad už advokato suteiktas paslaugas rengiant procesinius dokumentus buvo sumokėta iki galutinio sprendimo byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Motoloft“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė neprieštaraujanti sprendimo už akių priėmimui tuo atveju, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento. Nustatė, jog ieškovė taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sprendimo priėmimo metu objektyviai negalėjo būti priteistos, kadangi ieškovė apie sprendimo už akių priėmimą nežinojo. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo pranešta apie rašytinį teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, o tai ir pagal teismų praktiką laikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nenustatė, kad ieškovė prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ar nerūpestingumo. Pažymėjo, kad sąskaita už ieškinio parengimą buvo apmokėta iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, jog ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir ieškinį patenkinus, ieškovei turėtų būti priteisiamos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį po to, kai skolininkė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pateikiant 2022 m. vasario 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimo kopiją. Pažymėdamas, kad priimant 2022 m. vasario 10 d. sprendimą už akių neišspręstas šių ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tenkino ieškovės prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur už advokato teisinę pagalbą byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Motoloft“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. papildomo sprendimo, kuriame prašė panaikinti priimtą papildomą sprendimą ir ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, o tuo atveju, jeigu būti manoma, kad bylinėjimosi išlaidas turi būti priteistos, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Motoloft“ 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
8.1. išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta teismo kompetencijai. Priimdamas papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenurodė CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, taikomų bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti, o paskirstydamas išlaidas vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;
8.2. bylinėjimosi išlaidų kompensavimo šaliai klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 200404-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas, vertinant ieškovės prašomas priteisti išlaidas, atsižvelgiama į advokato sugaištą laiką, rengiant procesinius dokumentus, vertinamas kilusio ginčo sudėtingumas, ieškinio suma. Ieškovės pareikšto ieškinio suma mažesnė už prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, be to, ieškinio reikalavimą sudaro ne skola, tačiau delspinigiai ir skolos išieškojimo išlaidos, kurias teismas priteisė du kartus. Todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir protingumo principams;
8.3. tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ieškovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, jos negalėtų būti didesnės už pačią skolą dėl prieštaravimo sąžiningumo principui.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
9.1. atsakovės argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimčių sumažinti arba apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas;
9.2. ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, į atsakovė buvo kreipiamasi ir ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka, tačiau skola nebuvo sumokėta. Ieškovė ginčą bandė išspręsti ikiteisminiu keliu siųsdama pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo, skambindama atsakovei, tačiau atsakovė ikiteismine tvarka neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pagrįstai patyrė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas;
9.3. ieškovės patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovės turi būti atlygintos. Bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus teisinių paslaugų už ieškinio parengimą dydžio, o priešingai, yra beveik 20 kartų mažesnės nei maksimali suma;
9.4. apeliantė nepagrįstai interpretuoja ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimą. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ieškovės prašomos priteisti išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnis, reikalavimas atlyginti šias išlaidas yra materialaus pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pagrįstai šias išlaidas įskaičiavo į bendrą ginčo sumą. Taigi ikiteisminio išieškojimo išlaidos nepriskiriamos prie ieškovės patirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistos advokato teisinė pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo doktrinoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nurodoma, kad minėta nuostata gali būti netaikoma nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).
15. Byloje nustatyta, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė prašė priimti sprendimą už akių atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo, kad buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kad ieškovė nebuvo informuota apie rašytinį teismo posėdį ir sprendimą už akių priėmė nepranešęs ieškovei, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir apmokėtos iki sprendimo už akių priėmimo, pagrįstai konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti iki priimant sprendimą už akių ir taikė papildomo sprendimo institutą. Taigi minėtos pirmosios instancijos teismo įvertintos ir apeliacinės instancijos teisme atsakovės nepaneigtos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog papildomo sprendimo priėmimui ir bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui buvo visos aukščiau paminėtos sąlygos. Todėl priešingai nei įrodinėja apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo bei nenukrypo nuo kasacinio teismo doktrinoje pateiktų išaiškinimų.
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijose yra įtvirtinti maksimalūs advokatų atlygio dydžiai ir kriterijais, kuriais remiantis yra sprendžiama dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų.
17. Nors pirmosios instancijos teismas, skundžiamu papildomu sprendimu už akių, aiškiai nenurodė, kriterijų, pagal kuriuos vertinamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, o apeliantė tuo grindžia apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 200 Eur suma už ieškinio parengimą savaime nelaikytina didele, juolab kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, pagal Rekomendacijose įtvirtintą maksimalų priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už ieškinio parengimą sudaro gerokai didesnė suma (Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, o užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio bruto buvo 1598,10 Eur). Nors byloje iš tiesų nebuvo keliamas sudėtingas teisinis ginčas, tačiau ieškovė, nepriklausomai nuo ginčo sudėtingumo, turėjo rengti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį, ir dėl to patyrė išlaidas už teisines paslaugas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad jos prašomos priteisti išlaidos yra žymiai mažesnės, nei numatytos Rekomendacijose ir kad jos atitinka realiai advokato suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog skundžiamu papildomu sprendimu už akių priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos ir neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų dėl to, jog lyginant su ieškinio suma yra didesnės. Atsakydamas į šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos dydžio, ieškovė turėjo rengti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, vertinti teisinę situaciją ir dokumentus, kas reikalauja laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą apima ne tik ieškinio kaip procesinio dokumento surašymą, tačiau atliekama visa eilė ir kitų atitinkamų veiksmų, t. y. susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovės pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje analizavimas, ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui. Taigi visa eilė atitinkamų veiksmų ir apima ieškinio rengimo teismui atitinkamą valandų skaičių, kuris savaime nepriklauso nuo ieškinio sumos dydžio. Iš pateiktos 2022 m. vasario 2 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokato darbo laiko sąnaudos įvertintos dviem valandom, detalizuota, jog atliktų teisinių paslaugų pobūdį sudaro dokumentų teisinis vertinimas ir analizė, ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės parengimas ir pateikimas teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės advokato nurodytos dviejų valandų laiko sąnaudos, atsižvelgiant į šiame punkte išdėstytus argumentus, net ir esant nesudėtingam ginčui laikytinos protingomis bei pagrįstomis ir nesudaro pagrindo jų pripažinti nesąžiningomis.
19. Apeliantė taip pat įrodinėja priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumą atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu prašoma priteisti ne skola, bet paskaičiuoti delspinigiai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydis ir (ne) pagrįstumas nepriklauso nuo ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, ieškinio parengimas bet kokiu atveju reikalauja atitinkamų laiko sąnaudų. Taigi vertintina, kad ir toks apeliantės argumentas nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų vertinti kaip nepagrįstų.
20. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog priteisiant advokato teisinės pagalbos išlaidas turi būti atsižvelgiama į ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidas, į kurias pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą už akių, neatsižvelgė ir priteisė dvigubas skolos išieškojimo išlaidas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (1 dalis); be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (2 dalis). Ieškovė reikalavimą dėl 40 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos priteisimo grindė remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Tuo tarpu advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą reglamentuoja procesinės teisės normos, kuriose numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama vertinant priteistiną advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą vertintina, jog ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos neturi teisinės reikšmės advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų rengiant ieškinį, dydžiui, todėl iš šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Taigi apibendrinant išdėstytus argumentus laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atlyginti ieškovės patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, priteisiant jas iš ieškovės.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentui, kad papildomas sprendimas už akių turėtų būti keistinas, priteisiant 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį. Dėl ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų ir jų dydžio (ne) pagrįstumo pasisakyta aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžiant, kad 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstomis ar neatitinkančiomis protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Taip pat pažymėta ir tai, kad advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžiui neturi esminės reikšmės vienintelis kriterijus – reikalavimo dydis, o jų (ne) pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į proceso teisės normose ir Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų visumą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, konstatavus jų dydį kaip pagrįstą, turėtų būti sumažintinos iki ieškinio reikalavimo sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo institutą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
25. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje nepateikti duomenys apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motoloft“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. papildomą sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.