Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms B. S., I. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. N., V. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2008 m. balandžio mėnesio A. N. apsigyveno pas sugyventinį V. B., Papaukštkalnio k., Upynos sen., Šilalės rajone, sugyventinio motinai priklausančiame name. 2010 m. gegužės 5 d. A. N. pagimdė sūnų L. N., kuris turėjo įvairių įgimtų sveikatos sutrikimų dėl motinos alkoholio vartojimo. Kūdikis iš gimdymo namų paimtas ir apgyvendintas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Motina ir toliau girtavo, nesidomėjo vaiku, jo nelankė, nesitvarkė namuose bei pati atsisakė auginti vaiką. Kūdikiui L. N. buvo nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

2015 m. birželio 5 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gauta informacija, kad A. N. laukiasi kūdikio, nesilanko pas gydytoją dėl nėštumo ir vartoja alkoholį. Viso nėštumo metu A. N. kartu su sugyventiniu ir būsimu vaiko tėvu V. B. dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, rūkė, nesiruošė kūdikio gimimui ir auginimui, nesitvarkė namuose, ignoravo seniūnijos socialinės darbuotojos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų reikalavimus pakeisti netinkamą gyvenimo būdą, rūpintis savo ir kūdikio sveikata bei ruoštis gimdymui ir vaikelio auginimui, vengė bendravimo su įstaigų darbuotojais.

2015 m. spalio 14 d. Upynos seniūnijos socialinė darbuotoj R. T. nuvyko pas A. N., kad pristatytų ją į ligoninę gimdymui. Nuvykus į namus, lauko durys iš vidaus rastos užkabintos, o beldžiantis - niekas jų neatidarė. Netoli namų buvo rastas neblaivus ir nerišliai kalbantis A. N. sugyventinis V. B., kuris, ieškodamas sugyventinės, į namo vidų įlipo per langą. Tuo metu A. N. išėjo iš kito namo galo, kuriame miegojo. Namuose buvo didžiulė netvarka ir nešvara (visur išmėtyti rūbai, neklotos lovos, nešluotos ir neplautos grindys, virtuvėje pridėta nešvarių, neplautų indų, ant grindų visur primesta šiukšlių, labai šalta). Anot socialinės darbuotojos, A. N. nebuvo pasiruošusi vykimui į ligoninę, buvo murzina, nuo jos sklido alkoholio kvapas, abu buvo nepasiruošę vaikelio gimimui ir parsivežimui į namus (nesustatyta gauta vaikiška lovelė, neturėjo vežimėlio, kūdikiui reikalingų rūbelių, higienos bei kitų kūdikiui reikalingų daiktų, išskyrus kūdikiui skirtą rūbelių rinkinį parsivežimui iš ligoninės). V. B. paaiškino, kad sugyventinė vartoja alkoholį, rūko, kad net rytą gėrė alaus. Socialinė darbuotoja A. N. prikalbino nusiprausti, susidėti daiktus ir važiuoti į ligoninę.

2015 m. spalio 14 d. A. N. pagimdė vyriškos lyties kūdikį. Seniūnijos socialinė darbuotoja informavo Vaiko teisių skyrių, kad šeima nepasiruošusi kūdikio gimimui. 2015 m. spalio 16 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, vyr. specialistė I. M. ir Upynos seniūnijos socialinė darbuotoja R. T. apsilankė A. N. ir V. B. šeimoje. Sugyventinis V. B. po ilgokų paieškų, rastas pasislėpęs pas kaimyną neblaivus. Namuose rasta didžiulė betvarkė ir nešvara (nešluotos ir neplautos grindys, nešvari patalynė, neklotos lovos, visur primesta rūbų ir įvairių daiktų, virtuvėje ant stalo prikrauta nešvarių indų), kambariuose ir virtuvėje buvo labai šalta. A. N. su V. B. buvo visiškai nepasiruošę vaiko gimimui ir auginimui, turėjo tik seniūnijos atvežtą nesustatytą vaikišką lovelę su čiužiniu. Anot V. B., sugyventinė alkoholį vartodavo ir pati viena namuose, ir išvykusi pas draugų. V. B. prisipažino, kad ir pats piktnaudžiauja alkoholiu. Vyriškis teigė, kad šeima daugiau neturi jokių daiktų, reikalingų kūdikiui, išskyrus nesustatytą lovelę bei A. N. išsivežtą rūbelių rinkinuką. V. B. samprotavo, jeigu kūdikis gimė sveikas - tai gal jį šeima ir augintų, tačiau jei jis gimė nesveikas - tai jo tikrai neaugintų.

2015 m. spalio 19 d. kūdikis D. B. iš Tauragės ligoninės Akušerijos - ginekologijos skyriaus buvo paimtas ir apgyvendintas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vaiko paėmimo metu motina be emocijų atidavė vaiką ir išvyko iš ligoninės.

2015 m. spalio 21 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV- 1409, kūdikiui D. B. nuo 2015 m. spalio 19 d. nustatyta laikinoji globa, o jo globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, kurie mažamečiu rūpinasi iki šiol. Kūdikis D. B. gimė turėdamas sveikatos sutrikimų. Kaip nurodyta 2015 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų mediciniame pažymėjime Nr. 15/42, D. B. nustatyta Smegeninės kilmės naujagimio slopinimas (P91.4), Įgimta hipotrofija (P07.13), Atvira ovalinė anga (Q21.11), praeinanti Trombocitopenija. D. B. apgyvendinimo Kūdikių namuose dieną, kūdikis buvo stacionarizuotas į Klaipėdos vaikų ligoninės reanimaciją dėl trombocitopenijos, kur buvo gydytas iki 2016 m. spalio 26 d.

2015 m. spalio 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio D. B. laikinosios globos (rūpybos) plano sudaryme dalyvavo ir abu vaiko tėvai - A. N. ir V. B., kurie įsipareigojo nebevartoti alkoholio, vykti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevalkatauti, tvarkytis namuose, lankyti savo vaiką Kūdikių namuose, domėtis juo, teikti išlaikymą, nuvykti pas gydytoją dėl sveikatos pažymos išdavimo, kad galėtų lankyti kūdikį, geranoriškai bendradarbiauti su seniūnijos socialiniu darbuotoju. A. N. su V. B. buvo pasiryžę pakeisti savo gyvenimo būdą bei kuo greičiau susigrąžinti sūnų į šeimą. Po kūdikio D. B. paėmimo iš šeimos bei laikinosios globos nustatymo buvo stebimi nedideli teigiami pokyčiai A. N. ir V. B. šeimoje, tačiau pokyčiai buvo tik trumpalaikiai (apie pusantro mėnesio). A. N. ir V. B. vėl nebevykdė 2015-10-20 Vaiko teisių apsaugos skyriuje pasirašytų įsipareigojimų, toliau piktnaudžiavo alkoholiu, nevyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nelankė anoniminių alkoholikų klubo užsiėmimų, nelankė ir nesidomėjo savo sūnumi D. B., neteikė jam išlaikymo, vengė bendravimo su seniūnijos socialiniu darbuotoju (dažnai neatsakydavo į telefono skambučius, nebuvo randami namuose), A. N. nesiregistravo Darbo biržoje, abu neieškojo darbo.

2015 m. lapkričio 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1494 A. N. ir V. B. šeima antrą kartą (o A. N. - trečią kartą) įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl mažamečiam vaikui nustatytos laikinosios globos, abiejų piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku.

Paėmus vaiką iš šeimos, padėtis šeimoje nepakito. Kaip nurodo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnija, A. N. ir V. B. gyvena V. B. mirusiai motinai priklausančiame name, kuriame naudojasi vienu kambariu ir virtuve. Namas yra senas, be patogumų. Šeimos gyvenimo sąlygos yra skurdžios, patalpose yra tik būtiniausi baldai. A. N. neregistruota Darbo biržoje, nedirbanti. V. B. yra registruotas Darbo biržoje, nedirbantis. V. B. laiko nedidelį ūkį (penkias karves ir šešis prieauglius), iš kurio ir pragyvena. Šeima šiuo metu jokių kitų oficialių pajamų neturi, gauna paramą maisto produktais iš Europos sąjungos fondų. Seniūnijos teigimu, A. N. ir V. B. nėra suinteresuoti ieškotis darbo ir jį dirbti, juos tenkina esama situacija. Sugyventiniai jokio turto (išskyrus nuo 2016-05-05 V. B. vardu registruotus galvijus) neturi. Seniūnija nurodo, kad A. N. ir V. B. gyvenimo būdas nesikeičia, abu piktnaudžiauja alkoholiu, lankosi girtaujančių asmenų kompanijose, vengia bendravimo su seniūnijos ar kitų įstaigų darbuotojais. Upynos seniūnija, įvertinusi tai, kad A. N. ir V. B. gyvenimo būdas nesikeičia, abu piktnaudžiauja alkoholiu, vengia bendravimo su socialiniu darbuotoju, nesilanko pas specialistų, vaiko nelanko, nesidomi juo, išlaikymu nesirūpina, rekomenduoja tęsti globą mažamečiui D. B. bei riboti neterminuotai tėvų valdžią vaiko atžvilgiu.

Mažametis D. B. nuo 2015 m. spalio 19 d. auga Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kurie yra vaiko globėjai. Tėvai A. N. ir V. B. vaiko nė karto nelankė, išlaikymo neteikė. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai nurodo, kad A. N. į globos įstaigą skambino tik vieną kartą (2015-10-29), kurio metu buvo suteikta informacija apie įstaigos vaikų lankymo tvarką, ir daugiau nei vienas iš tėvų neskambino, nesidomėjo vaiku, jo sveikata, priežiūra. Kūdikių namai nurodo, kad D. B. stebimas nedidelis raidos atsilikimas (raida atsilieka apie vieną mėnesį), dėl ko vaikas yra mažesnio ūgio ir svorio. D. B. skirtos kineziterapijos bei masažo procedūros. 2016 m. kovo 22 d. vaikui ligoninėje atliktas ašarų latakų zondavimas, nes iki tol nuolatos pūliavo akytės. Mažamečio tėvai visiškai nelanko sūnaus, nesidomi vaiko sveikata, vystymusi, priežiūra, nepalaiko kontakto su Kūdikių namų specialistais, neteikia išlaikymo, t. y. visiškai nevykdo tėvų pareigų. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai rekomenduoja tęsti globą mažamečiui D. B. bei riboti neterminuotai tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai neprieštarauja, kad būtų paskirti D. B. nuolatiniais globėjais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai A. N. ir V. B. turi vieną mažametį vaiką D. B., gim. 2015 m. spalio 14 d. (b. 12, 13). 2015 m. spalio 21 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. DĮV-1409 D. B. globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai (b. l. 11). 2015 m. lapkričio 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1494 A. N. ir V. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 61).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nuo pat D. B. gimimo atsakovai juo visiškai nesirūpino. Gimus vaikui, apsilankius V. B. ir A. N. gyvenamojoje vietoje, V. B. buvo rastas neblaivus, namuose didžiulė betvarkė, nešvara, kambariuose ir virtuvėje labai šalta. A. N. ir V. B. buvo visiškai nepasiruošę vaiko gimimui ir auginimui. Tuomet V. B. pats prisipažino, jog piktnaudžiauja alkoholiu bei nurodė, jog A. N. taip pat iki pat vaiko gimimo girtavo. Po penkių dienų gimus Deividui jis iš ligoninės buvo paimtas ir apgyvendintas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vaiko motina jo paėmimo metu jį atidavė be jokių emocijų. Po kūdikio paėmimo atsakovų šeimoje daugiau nei mėnesį buvo stebimi teigiami pokyčiai, tačiau po to vėl prasidėjo piktnaudžiavimas alkoholiu. Tėvai visiškai nelankė ir nesidomėjo savo sūnumi, neteikė jam išlaikymo. Socialinei darbuotojai dažnai apsilankant atsakovų gyvenamojoje vietoje situacija nesikeitė: abu nuolat randami neblaivūs, kambariuose nešvara, netvarka. Gyvenimo sąlygos ten skurdžios, namas senas, ne patogumų, yra tik būtiniausi baldai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovų gyvenimo būdas nesikeičia, abu piktnaudžiauja alkoholiu, lankosi girtaujančių asmenų kompanijose, vengia bendravimo su socialiniu darbuotoju, nesilanko pas specialistų, vaiko nelanko, nesidomi jo sveikata, priežiūra, ugdymu, neteikia jam išlaikymo, tai yra faktiškai nusišalinę nuo motinos bei tėvo pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovai dėl savo abejingumo nedalyvauja sūnaus Deivido priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvų pareigas, taip darydami ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Visa tai rodo, kad atsakovai tinkamai nesirūpino ir nesirūpina vaiko auklėjimu, jo sveikata, ramių ir saugių gyvenimo sąlygų sudarymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsakovai nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos A. N. ir tėvo V. B. valdžią sūnaus D. B. atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovams A. N. ir V. B. neterminuotai apribojus tėvų valdžią į sūnų vaiko interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovams neterminuotai tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t.y. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad D. B. nuo 2015 m. spalio 19 d. nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Ieškovas prašo D. B. nustatyti nuolatinę globą. Lietuvos Respublikos CK 3.255 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi kai vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi nepilnametis D. B. yra likęs be tėvų globos, tėvams apribojus tėvų valdžią vaikas yra atskirtas nuo tėvų, todėl remiantis CK 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 punktu, jam nustatytina nuolatinė globa. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai tinkamai rūpinasi vaiku. Vaikui sudarytos geros gyvenimo, priežiūros, ugdymosi bei laisvalaikio praleidimo sąlygos. Institucija neprieštarauja būti paskirta berniuko globėja. Tam neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, D. B. globėju skirtini Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, berniuko gyvenamąją vietą nustatant globos institucijoje (CK 3.265 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų A. N. ir V. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. N. šiuo metu niekur nedirba, nėra registruota darbo biržoje. V. B. registruotas darbo biržoje, tačiau nedirba. V. B. laiko nedidelį ūkį, iš kurio ir pragyvena. Šeima šiuo metu jokių kitų oficialių pajamų neturi, gauna paramą maisto produktais iš Europos Sąjungos fondų. Sugyventiniai jokio turto, apart V. B. vardu registruotus galvijus, neturi. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl nepilnamečio vaiko minimaliems poreikiams tenkinti, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, iš atsakovų A. N. ir V. B. priteistinas išlaikymas sūnui D. B. po 50 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2016 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtini globos institucija - Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Iš atsakovės A. N. valstybės naudai priteistinas 61 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 20 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (50 € x 1 vaikas x 12 mėn. x 3%, bet ne mažiau kaip 20 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Iš atsakovo V. B. valstybės naudai priteistinas 61 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią; 20 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (50 € x 1 vaikas x 12 mėn. x 3%, bet ne mažiau kaip 20 €). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 7,72 € (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., mažamečio sūnaus D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., mažamečio sūnaus D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 290470820, adresas Klaipėda, Turistų g. 18, D. B. nuolatiniu globėju.

Nustatyti D. B. gyvenamąją vietą globos institucijoje Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mažamečiui sūnui D. B. po 50 € (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2016 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61 € (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 3,86 (tris eurus 86 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 61 € (šešiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 3,86 (tris eurus 86 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.