Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.2; 2.14;1.2.14.1;1.2.14.1.1;1.2.20;1.2.20.3;1.2.26;1.2.26.2;1.2.26.2.1; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.3;2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S)

2012 m. birželio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, bedarbis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-01-11 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m laisvės atėmimo ir 500 Lt bauda; 1997-05-29 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., paskiriant galutinę bausmę 2 m 10 mėn. laisvės atėmimo, su 450 Lt bauda ir ½ turto konfiskavimu; 1997-10-06 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. paskiriant galutinę bausmę 4 m 8 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu ir 450 Lt bauda; 2002-02-06 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 18 str. 6 d., 271 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002-05-27 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 6 d., 272 str. 3 d. paskiriant galutinę bausmę 7 m 9 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu; 2008-01-07 Pakruojo r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. paskiriant galutinę bausmę 2 m. laisvės atėmimo, teistas 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 307 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2008-01-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d.,284str.1d.,178str. 1d.,233str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2011 m. lapkričio 26 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – individualiosios V. J. įmonės „Vigra“ alaus bare „Karčiama“, esančiame adresu Pakruojo m., S. D. ir S. G. g. 44, matant ir girdint aplinkiniams asmenims, tyčia vartojo įžeidžiančio pobūdžio žodžius nukentėjusiosios barmenės J. S. atžvilgiu bei grasino paleisti bokalą į nukentėjusiosios barmenės J. S. galvą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis A. P. 2012 m. sausio 14 d. apie 00.30 val. Pakruojo m., V. D. g. 98, viešoje vietoje – degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskiras į atskirą tyrimą Nr. 75-2-00015-12, įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams asmenims, tyčia, sugriebė nukentėjusiajam L. J. už megztinio ir bandė jį ištempti lauk iš automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet to jam nepavykus padaryti sudavė nukentėjusiajam L. J. kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veido sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą alkūne į kaktą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusiems M. K. kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei T. P. sudavė kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, o T. P. ketinant išlipti iš automobilio pro atida-rytas keleivio pusės duris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskiras į atskirą tyrimą Nr. 75-2-00015-12, du kartus koja spyrė nukentėjusiajam T. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis A. P. pagrobė svetimą turtą: 2012 m. sausio 14 d. apie 00.35 val. Pakruojo m., V. D. g. 98, nuo automobilio „Saab“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje, priekinės keleivio sėdynės, pagrobė nukentėjusiajam L. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony – Ericsson J10i2“, 540 litų vertės, taip padarė nukentėjusiajam L. J. 540 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. P. laikotarpyje nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio iki 2012-02-09, ikiteisminio tyrimo metu tiks-liai nenustatytu laiku, Pakruojo r., P. k., automobilyje „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įkalbinėjo nukentėjusįjį L. J. atsiimti pareiškimą, pateiktą Šiaulių apskrities VPK Pak-ruojo rajono PK, žadėdamas grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony – Ericsson J10i2“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame automobilyje „R. M.“, įkalbinėjo nukentėjusįjį L. J. atsiimti pareiškimą, pateiktą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, domėjosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo L. J. namuose, grąžinęs nukentėjusiajam L. J. priklausanti telefoną „S. E. J10I2“, įkalbinėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjai duoti melagingus parodymus, neva jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Sony – Ericsson J10i2“ nebuvo pavogtas, o jis telefoną rado M. K. automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais siekė paveikti nukentėjusįjį L. J., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad stovėjo degalinėje: jis, Ž. Š., T. J. Kalbėjosi automobilyje. Atvažiavo automobilis SAAB ir pradėjo mirksėti šviesomis. Nuėjo išsiaiškinti, ko jie čia mirksi. Automobilio dureles atidarė nukentėjusysis, L. J., jis jo prašė išlipti, nukentėjęs muistėsi, tada jis jį gal ir patempė jį už rankos. Paskui jis atsitraukė, jie išlipo per vairuotojo dureles. Grįžo į namus, nuėjo tą vakarą miegoti. Kitą dieną ryte jam paskambino R. M. ir paklausė, ko ten degalinėje prisidirbo, ką primušė. Pasakė, kad nieko nedarė. Jis pasakė, kad atėjo toks žmogelis, pasiguodė, kad gavo mušti, telefoną pametė. Pasakė, kad telefonu nebekalbėtų, geriau susitikti. Jis paskambino T., paprašė pavežti, už kurą sumokės. Užpylė kuro ir nuvažiavo. Atėjo L. su draugu prie parduotuvės ir jis paklausė L., kas ten buvo. Jis pasakė, kad nieko neįvyko, tik dingo telefonas už 1200 Lt, kad dėl to, kad „daviau į galvą“, niekas pretenzijų neturi. Pagalvojo, kad jam byla nereikalinga. Jis jo paklausė, koks tas telefonas. Jis pasakė, kad geras. Jam pasakė, kad jeigu tas telefonas kur atsirastų, paims, galvojo, kaip tas telefonas galėjo dingti. Pažadėjo atiduoti savo telefoną, jeigu neras, kas jį paėmė. Jis niekada nevogė jokių telefonų, jam jų nereikia. Jis pasakė, kad viskas gerai. Taip ir liko. Grįžo į namus, jį parvežė T. Vakare kažkas paskambino M. K. – ir dar keli vaikinukai atvažiavo ir sako: „mums viskas dzin, bet tu matei, kaip jis atrodo, kolobokas toks mažiukas, ubagėlis, neturi, iš ko išsilaikyti, to telefono gaila“. Jis pasakė, kad nuvažiuos pas jį ir nuveš tą telefoną. Nuvežė jam geresnį telefoną - SAMSUNG, su liečiamu ekranu. Pasakė, kad jeigu būtų pavogę, būtų atvežęs būtent tą telefoną. Sakė, kad sakytų, jog neturi pretenzijų. Jis pasakė, kad nueis pirmadienį į policiją, žino, kur gyvena, išėjęs iš policijos, jis pas jį užeis. Pasakė, kad neitų, geriau jis pats nuvažiuos. Atvažiavo gal trečiadienį. Jis pasakė, kad policijoje nebuvo, reikalų turėjo, nuvažiuos penktadienį. Nuvažiavo kitą dieną. Paprašė močiutės pakviesti L. L. atėjo, jis pasakė, kad viskas normaliai, jis buvo „mentūroj“, tardytojai pasakė, kad telefono nebereikia, galėjo jį pamesti, pretenzijų neturi. Jis jam pasakė, kad jeigu jo telefoną ras, atveš, bet telefono niekur nerado ir tikrai jo nevežė. Buvo tokia situacija, kad nugirdo pas tyrėją J. Prakuraitę, kad tas žmogus jį apgaudinėja – yra sakęs, kad laukia, kol jis atveš jam jo telefoną. Nuvažiavo pas jį pakalbėti. Paklausė, kur yra L. Jam pasakė, kad L. yra Šiauliuose, dirba, kažkokius baldus tvarko. Kažkatras iš jų (ten jų buvo aštuoni ar devyni) jam paskambino. Paskui iš B. numerio jis L. pamajakino, po 10-15 minučių jis paskambino ir pasakė, kad yra namuose. Jie nuvažiavo. Jis išėjo į lauką ir pasakė, kad telefonas atsirado, pasakė, kad gali pasiimti savo SAMSUNGĄ. Iš viso nebuvo tokių dalykų, kad būtų liepęs meluoti. Kam jis būtų davęs savo SAMSUNGĄ ir laikytų tą SONY ERICSSONĄ užkavotą? Žmonės nematė, kad jis kažką toje mašinoje mušė. Dėl „Karčemos“ prisipažįsta, kad pasakė „karvė“, bet negrasino paleisti bokalu. Tegul bus, kad kitame epizode nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi. Nepripažįsta, kad pavogė telefoną. Nukentėjusiajam buvo davęs savo telefoną. Nukentėjęs pats paskui pasakė, kad rado telefoną.

Nors kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kaltinamąjį pažįa kaip klientą - lankydavosi kavinėje, kurioje ji atliko praktiką. Tai buvo praėjusiais metais, kai atliko praktiką individualioje V. J. įmonėje „V.“, kavinėje „Karčema“. Kaip į kavinę atvyko A. P., nematė. Ruošė antrąją salę, kai A. P. su draugu stovėjo prie baro ir užsisakinėjo valgį. J. G. priiminėjo užsakymą. Po to ji nunešė užsakymą į virtuvę, o ji stovėjo prie židinio netoli lauko durų. A. P. su draugu atsisėdo prie trečio staliuko. A. P. atsisėdo veidu į ją, o jo draugas nuo jos buvo nusisukęs. A. P. ją pakvietė prieiti prie jų staliuko. Atsakė, kad dirba savo darbą ir neis. Tada jie pradėjo iš jos juoktis ir įžeidinėti. A. P. ją pavadino „karve“, „storule“, ir taip vadino dažnai. Į tokius žodžius nereagavo ir toliau stovėjo prie židinio. A. P. pasakė: „ateik prie mūsų, nes paleisiu bokalu į galvą“. Ar jis turėjo bokalą, nežino. Ji tylėjo. Jie pradėjo šnekėtis tarpusavyje, juoktis. J. tuo metu nusileido iš antro aukšto ir liepė jai eiti į kitą salę dirbti. Ji galėjo girdėti, kad ją įžeidinėja. Keiksmažodžių negirdėjo. Bandė su jais nekonfliktuoti. A. P. draugas jai nieko nesakė, tik juokėsi. Maisto jiems nenešė, turbūt atnešė barmenė. Ji tik praeidama nuo stalo nurinko lėkštes. Tada jie nieko nesakė. Kaltinamasis buvo išgėręs. Sprendžia iš jo elgesio, nes jis ją įžeidinėjo, buvo agresyvus. Yra iki to konflikto mačiusi A. P. blaivų, jo elgesys tada buvo visai kitoks. Anksčiau konfliktų su A. P. nėra buvę. Konflikto metu ji A. P. bijojo, galvojo, kad jis jai gali bokalu paleisti į galvą. Civilinį ieškinį reiškė dėl to, kad dėl įžeidimų pasijuto pažeminta, tačiau civilinio ieškinio dabar atsisako, jai tų pinigų nereikia. Įžeidimus jau pamiršo. A. P. jos neatsiprašė, po įvykio jie nebuvo susitikę.„Karčemoje“ dirbo 4 mėnesius, A. P. matydavo tik „Karčemoje“. Kaltinamasis kavinėje elgėsi iššaukiančiai, paprastai lankytojai taip nesielgia. Ją toks elgesys įžeidė. Nematė, ar kaltinamasis užsisakė alkoholinių gėrimų. Jis galėjo bokalą pasidėti ant stalo iki jai ateinant, o iš vietos, kur ji stovėjo, jų stalas nebuvo gerai matomas, nes ten yra pertvaros. Nurinkdama indus, bokalo nematė.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo kaip klientą. Dirba kavinėje – alaus bare „Karčema“. Buvo 2011 m. lapkričio mėnuo. Galbūt buvo savaitgalis, dienos nepamena. Ji tą dieną dirbo prie baro, J. S. buvo praktikantė. Prie baro A. P. ir M. B. užsisakė maisto ir atsisėdo prie staliuko. Gėrimų vaikinai neužsisakė. Bokalų ant jų stalo nebuvo. Ji Jurgitai liepė pasėdėti prie židinio, o pati užlipo į antrą aukštą paserviruoti stalo. Būdama antrame aukšte, išgirdo kažkokį triukšmą, garsiai kalbančius žmones. Iš antro aukšto nulipo pažiūrėti, kas šūkauja Atėjusi į pirmą aukštą, ji Jurgos paklausė, kas vyksta. Ji pasakė, kad ją įžeidinėja. Tai nėra normalus lankytojų elgesys. Iš įžeidžiančių žodžių ji pati išgirdo žodį – „kiaulė‘. A. P. J. įžeidinėjo be priežasties. Maistą jiems nunešė ji pati, savo noru, nes nenorėjo, kad konfliktuotų. Salėje daugiau žmonių nebuvo. Vėliau tą pačią dieną A. P. ir M. B. atėjo vakare. Buvo su savininke susitarę, kad, jeigu kils konfliktų, ji paskambins, todėl tą vakarą paskambino savininkei, kuri atvyko ir iškvietė policiją.

Nukentėjusysis L. J. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, jokių ryšių su juo nepalaikė, dabar po įvykio pažįsta. Datos neatsimena, šiais metais, su draugais T. P., M. Ž., A. Ž. ir M. K., pastarojo vairuojamu automobiliu SAAB atvažiavo į Pakruojyje esančią LUKOIL degalinę. Buvo vėlus vakaras. Vairuotojas (M. K.) ten norėjo susitikti su draugu. M. K. išlipo pakalbėti su draugu, jie liko sėdėti mašinoje. Draugas išvažiavo. Tuo metu aikštelėje buvo dar viena mašina – PEUGEOT markės. Jie sėdėjo automobilyje, klausėsi muzikos, pagalvojo, kad stovinti mašina yra pažįstama ir prie jos privažiavo iš užpakalio, pašvietė. Pašvietę lempomis, pamatė, kad mašina nepažįstama, tada atsitraukė atgal ir toliau klausėsi muzikos. Tada atvažiavo BMW markės automobilis, sustojo priešais juos, apšvietė, paskui išjungė šviesas. Pamatė, kad iš BMW automobilio vienas asmuo išlipo ir eina link jų mašinos. Jis sėdėjo mašinos priekinėje sėdynėje, šalia vairuotojo. Žmogus ėjo prie jo durelių. Jis pagalvojo, kad žmogus nori kažko paklausti, ir atidarė dureles. To ateinančio žmogaus tuo metu nepažinojo, buvo tamsu. LUKOIL aikštelė neapšviesta. Priėjęs prie durelių, žmogus pasakė „lipk lauk“, jis nelipo, tada jis dar sykį pasakė „lipk lauk“, vėl nelipo, tada jis čiupo jį už megztinio iš priekio ir ėmė tempti lauk. Jį ištempti trukdė prisegtas saugos diržas. Jis rankomis ir kojomis įsirėmė į automobilio kėbulą, kad jo neištemptų. Tada tas žmogus jam ranka sudavė du kartus į veidą, prakirto lūpą. Kai jis trenkė, atsisegė saugos diržą ir bandė per vairuotojo pusės dureles išlipti lauk. Tada priėjusysis jam alkūne sudavė į kaktą. M. K. irgi bandė išlipti iš automobilio. Išlipo. Tada priėjo daugiau iš abiejų mašinų išlipusių žmonių. Jie kažką pradėjo aiškintis, kažką šnekėti. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Vairuotojui (M. K.) kažkas sudavė į veidą. Atsitraukė ir bėgo prie „Gluosnio“ kavinės, nuotolinio valdymo pultu M. K. užrakino automobilį. Jų niekas nesivijo .Kai grįžo ir įlipo į automobilį ir pasigedo telefono SONY ERICSSON, kurį prieš tai buvo palikęs ant sėdynės. Važiavo į policiją pranešti, kad dingo telefonas. Kad buvau sumuštas, pareiškime parašė, bet pretenzijų nereiškė.

Dėl poveikio nukentėjusiajam.

Po kažkiek laiko A. P. atvažiavo pas jį. Jis buvo su draugu R. M. prie parduotuvės. A. P. paklausė, ar čia jis yra nukentėjęs, pasakė „surasim tavo telefoną“ ir prašė atsiimti pareiškimą. Jis pasakė, kad pareiškimą atsiims. Po kiek laiko jis atvažiavo su kitu draugu, kita mašina, jį susirado pas T. P., kur jis buvo atvežė jam telefoną SAMSUNG kaip užstatą, kad vėliau jį atkeis į jo telefoną. Pasiėmė tą telefoną. Tuo metu jis jo nieko neprašė. Jis suprato, kad jis taip elgėsi, kad jis neduotų parodymų, bet parodymus jau buvo davęs, pareiškimą parašęs. Pasakė, kad pareiškimą parašė dėl dingusio telefono, pretenzijų dėl sumušimo neturi. Kai atvažiavo trečią kartą kita mašina į jo namus, A. P. išlipo iš mašinos, nuėjo į vidų ir jį pasikvietė į lauką, pasakė, kad pas kažką rado jo telefoną, prašė atsiimti pareiškimą ir pasakyti, kad telefoną rado užkritusį M. K. mašinoje. Pasakė „gerai“. Atiduotasis telefonas tikrai buvo jo telefonas be SIM kortelės. Tuo metu, kai buvo atvykęs, A. P. bijojo. Nuėjo į policiją, budėtojų dalyje pasakė, kad rado telefoną, o paskui nuėjo į antrą aukštą pas J. Prakuraitę ir pasakė teisybę. Kai A. P. sulaikė, po kažkiek laiko atvažiavo jo draugai, pasiūlė sėsti į mašiną, jis nesėdo, tada jie išlipo, vienas pasakė: „ką darom, jam gresia 2 metai kalėjimo“. Jis pasakė, kad nekalbės. Jam vienas iš jų pasakė: „išsitrauk rankas iš kišenių, kai su bachūrais šneki“. Jis parodymų nekeitė. Kad jį užpuolė A. P., suprato iš to, kad jis pas jį važiavo, grąžino telefoną. Ar juo užpuolė tas pats žmogus, kuris dabar sėdi kaltinamųjų suole, nežino, nes tada buvo tamsu, veido gerai nematė. Priėjęs žmogus buvo stambaus kūno sudėjimo, užsidėjęs kepurę „su ausytėm“. Jų automobilyje degė šviesa. Automobilyje buvę žmonės turėjo tą asmenį matyti. Automobilio gale sėdėjo M. Ž., T. P., A. Ž. Telefonas jam yra grąžintas. Turtinė žala buvo dėl prarasto telefono. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos 1200 Lt atsisako. Dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė 2000 Lt – dėl to, kad bijojo kurį laiką atvykti į Pakruojį, eiti į mokymo įstaigą, kurį laiką nelankė mokyklos, kadangi pamokos vykdavo vakarais. Kai eidavo į mokyklą, iš pamokų kartais paveždavo draugas. Civilinio ieškinio ir dėl neturtinės žalos atsisako. Atsisako gera valia. Tą vakarą buvo blaivus, kiti irgi buvo blaivūs. Jam porą kartų ranka sudavė į veidą ir alkūne sudavė į kaktą. Jo mušti priežasties nebuvo. Jam vairuotojas M. K. iš karto po įvykio pasakė, kad jį sumušė žmogus, pravarde U. Telefoną automobilyje turėjo pasidėjęs ant priekinės sėdynės. Po smūgio sudavimo jis pabėgo, telefonas liko ant sėdynės. Į mašiną iš svetimų buvo įlindęs tas, kuris jį mušė. Iš karto po to, sugrįžęs į mašiną, pasigedo telefono. Kai jį paliko mašinoje, telefonas buvo įjungtas, po to telefono ieškojo skambindamas – telefonas buvo išjungtas. Telefonas negalėjo būti nukritęs ant žemės, nes visur apieškojo ir nerado. Telefoną jam grąžino A. P. per paskutinį susitikimą. Jis buvo atvažiavęs tris kartus. Dabar telefonu naudojasi toliau, jis nebuvo sugadintas. Telefoną buvo pirkęs prieš dvejus metus išsimokėtinai už 1200 Lt. Tą telefoną jo dingimo metu jau buvo turėjęs vienerius metus su viršum. Gali būti, kad tokio telefono kaina dabar apie 500 Lt. Telefoną jam įvertinti padėjo policijos darbuotojai – buvo nuvažiavę į tą įmonę, kur telefoną pirko pasižiūrėti, kokia tokio telefono kaina. Pavogimo metu to telefono vertė 540 Lt būti galėjo. A. P. atvažiuodavo, nes iš pradžių jo prašė atsiimti pareiškimą, o vėliau prašė keisti parodymus. Matė, kaip sudavė M. K., kas jam sudavė, nematė. Ten jų daug buvo, mažiausiai keturi. A. P. prašė pasakyti, kad telefoną jis rado. Telefonais jie apsikeitė. Dabar A. P. pretenzijų neturi. Kalbėdamas su A. P., baimės nejuto. Kai jo draugai pradėjo atvažinėti, tada išsigando. A. P. draugai prašė jo keisti parodymus.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, žino pravardę – U. Jį matydavo Pakruojyje per šventes, jokio bendravimo nebuvo. Jis, L. J., T. P., A. Ž. ir M. Ž. 2012 m. sausio 14 d. važiavo apie 23 valandą į LUKOIL degalinės aikštelę. Vairavo jis. Važiavo su tikslu susitikti su draugu. Susitiko su juo, pašnekėjo. Pamatė aikštelėje stovintį PEUGEOT markės automobilį , pagalvojo, kad pažįstama mašina, todėl atsistūmė, privažiavo iš galo, įjungė šviesas, pamatė, kad mašina nepažįstama, ir atsistūmė atgal. Atvažiavo BMW automobilis prie PEUGEOT automobilio. Iš abiejų aikštelėje buvusių automobilių išlipo žmonės. Ten buvo tamsu, apšviesta tik degalinės parduotuvės vitrina. Tie išlipę žmonės priėjo prie jų automobilio. Jie buvo keliese. Jie priėjo iš abiejų pusių, apsupo automobilį, vienas atidarė priekines keleivio dureles, bandė iš vietos ištraukti L. J., nepasisekė, tada sudavė jam kelis smūgius. Po tų smūgių jis sudavė ir jam vieną smūgį. Atpažino, kas sudavė smūgius, nes kai sudavė L., pamatė, kas, nes viduje šviesa degė. Jis su L. J. išlipo iš mašinos per vairuotojo pusės dureles. Jie sulipo į mašinas ir išvažiavo. Nubėgo link „Gluosnio“ kavinės, per atstumą užrakino mašinos dureles. Kai grįžo, ieškojo L. telefono, bet nerado. L. J. norėjo parašyti pareiškimą dėl telefono pavogimo. Nuvažiavo į policiją, parašė pareikšimą dėl telefono vagystės, visus apklausė, taip viskas ir pasibaigė. L. J. mušė ir bandė ištraukti iš automobilio asmuo, pravarde U., tai tas pats asmuo, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Jam atrodo, jis kažką sakė L. J., bet neatsimena. A. P. L. sudavė du kartus tai tikrai, smūgio alkūne jis nematė, nes užpuolikas tuo metu lindo į automobilį gilyn link jo. Jis į vidų įlindo per L. J. dureles. Jam A. P. sudavė kumščiu į kairę akį. Nuo smūgio pakrypo akinių rėmeliai ir nukrito. Per vairuotojo dureles iš automobilio pavyko išlipti jam ir L. J. Tuo metu lauke stovėjo keli vyrukai, bet jiems nieko nedarė. Jie ėjo nuo mašinos, U. jau buvo išlindęs iš mašinos, ėjo link savų mašinų. Jis tada pulteliu užrakino savo mašiną. Jie išvažiavo, grįžo prie mašinos. Kai išlipo, automobilyje liko trys draugai: T. P., A. Ž., M. Ž. Jis nežino, ar juos mušė. Kada sudavė T. P., nežino, tai galėjo būti tuo momentu, kai jie išlipinėjo. Viskas vyko labai greitai ir visi po to išsiskirstė. L. J. pasigedo savo telefono SONY ERICSSON. Kai buvo mašinoje, telefoną matė – išlipant, jis buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės. Į dingusį telefoną jie bandė kitu telefonu skambinti, bet jis neskambėjo. Telefono ieškojo ir mašinoje, ir aplinkui mašiną. Į policiją nuvažiavo mašina, L. parašė pareiškimą. Pretenzijų kaltinamajam neturi. T. P. sakė, kad gavo smūgį, sakė, kad sumušė tas pats žmogus, kuris sumušė ir juos. Ikiteisminio tyrimo metu atpažinimui jam buvo pateiktos nuotraukos, atpažino kaltinamąjį A. P. Jų automobilyje degė šviesa. Į automobilį lindo A. P., kai bandė L. J. ištraukti, smūgius suduoti. Telefonas tuo metu buvo padėtas ant sėdynės. Kiek matė, niekas kitas iš svetimų į mūsų mašiną įlindęs nebuvo.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo, jo pravardę sužinojo tą dieną, kai įvyko konfliktas. Su draugais važiavo į LUKOIL aikštelę. Automobilio M. K. vairuotojas važiavo susitikti su savo draugu. Jis mašinoje sėdėjo galinėje sėdynėje, už vairuotojo, prie durelių. M. K. pakalbėjo su draugu. Aikštelėje stovėjo kitas automobilis - PEUGEOT. Galvojo, kad pažįstami, privažiavo iš galo, pašvietė, pamatė, kad nepažįstamas automobilis. Tada jie grįžo į savo vietą, sėdėjo, kalbėjo, klausėsi muzikos, kada atvažiavo kitas automobilis – BMW. Jis sustojo netoli PEOGEOT, priešais jų automobilį, įjungė ilgąsias šviesas, švietė į juos, paskui išjungė, išlipo keli asmenys. Jie ėjo link jų. Nuo L. pusės prie automobilio priėjo žmogus. L. atidarė dureles, jam tas žmogus liepė išlipti, L. nelipo, tada jį ėmė už megztinio traukti lauk, sudavė kelis smūgius kumščiu. Tada vyriškis per mašinos dureles nuo L. pusės įlindo į mašinos vidų, sudavė M. K., pažiūrėjo į jį ir kumščiu jam sudavė į galvą porą kartų. Užsidengė ir bandė išlipti į lauką per savo dureles. Dureles atsidarė pats. Bandė išlipti lauk, bet nepavyko, nes buvo prisisegęs saugos diržą. Jam kažkas iš stovinčių prie mašinos nuo jo pusės spyrė koja ir pataikė į galvą, tada jis užsidarė dureles. Mašinoje nebebuvo L. ir M. Tada jie užrakino mašiną nuotoliniu būdu, jie sėdėjo mašinoje ir laukė. Kai grįžo M. su L., jie atrakino mašiną, ieškojo telefono. Telefoną prieš tai buvo matęs ant priekinės sėdynės. Telefono nerado. Jo ieškojo mašinoje, prie mašinos, bandė skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. M. K. pasakė, kad juos sumušė asmuo, pravarde U. Jis tą žmogų pirmą sykį matė.Žmogų mašinoje atpažinti, matyti buvo galima, nes mašinoje degė šviesa. Kaltinamųjų suole sėdintis žmogus yra tas pats žmogus, kuris juos sumušė.

Dėl poveikio nukentėjusiajam.

Pas jį į namus buvo kažkas atvažiavęs, ieškojo L. Kas buvo atvažiavęs, nežino. Paprašė jo močiutės pakviesti L. L. pakvietė močiutė. Jis išėjo. Su kuo L. bendravo, nematė. Nežino, kas buvo atvažiavę, su kokia mašina. Buvo dar kartą atvažiavę pas L., kai jis buvo pas jį. Tada L. pasikvietė R. M. Apie ką jie tada šnekėjo, nežino. Nepamena, ar L. tada sugrįžo pas jį. Kaip L. atgavo telefoną, nežino. Jis rodė, kad atgavo telefoną. Dėl sumušimo į gydytojus nesikreipė, pretenzijų neturi. Niekas iš svetimų žmonių be A. P. į jų automobilį nebuvo įlindęs. L. jam yra pasakojęs, kad U. pas jį buvo atvykęs dėl telefono.

Specialistas H. D. paaiškino ,kad 2012 m. sausio 16 d., 13.55 val., buvo atvykęs L. J., su savimi jis turėjo tyrėjo užduotį, kurioje buvo nurodyta, kad buvo sumuštas sausio 14 d. „Lukoil“ degalinėje. Pats tiriamasis nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo sudavė kumščiais į veidą ir į kaklą, be sąmonės nebuvo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Apžiūros metu nurodytose vietose sužalojimų žymių nebuvo, todėl duota išvada, kad L. J. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra. Jeigu mušė ir sužalojimų neliko, tai priklauso nuo smūgių stiprumo. Jeigu suduodami stipresni smūgiai, dažniausiai lieka kraujosruvos, nubrozdinimai. Šiuo atveju žymių nebuvo. Galėjo būti nelabai stiprūs smūgiai.

Liudytoja V. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįstu, santykiai kaip su visais klientais. J. G. ir J. S. yra jos darbuotojos. Čia pirmas kartas, kai yra parašytas pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet su kaltinamuoju susitikti teko daug. Įvykio smulkmenų nebeprisimena, tik girdėjo, kad tą dieną jie lankėsi kavinėje ir įžeidinėjo J. S. A. P. tada buvo ne vienas, bet įžeidinėjo jis vienas. Yra buvę daug incidentų su šiais vaikinais, bet merginos bijo sakyti. Paprastai paskambina jai, ji atvažiavusi pasako baigti ir jie išvyksta iš kavinės. Tie darbuotojų įžeidinėjimai vyksta nebe pirmą kartą. Būna, kad jie kavinėje garsiai šūkauja. A. P. tą vakarą buvo išgėręs. Įžeidinėjimų ji negirdėjo. Jai atrodo, kad jie dieną prieš tai buvo atėję į kavinę ir taip pat užgauliojo darbuotojas. Ją tą dieną iškvietė darbuotojos – merginos buvo persigandę ir jai iš virtuvės paskambino. Iš A. P. kalbos, laikysenos suprato, kad yra neblaivus.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąjį žino, kaip kavinės, kurioje dirba , klientą. Ji dirba virėja kavinėje „Karčema“. Girdėjo triukšmą, dirbdama virtuvėje. Kas buvo salėje, nematė. Žino, kad salėje buvo ne vienas A. P., bet ir daugiau žmonių. Keiksmažodžius girdėjo, kad A. P. buvo užėjęs pavakary. Dieną A. P. įžeidinėjo J. S. – vadino „karve“, „kiaule“. Ką ji į tai atsakė, nežino. Šiaip J. S. yra tyli ir, mano, jų bijojo. Jurgita, kai ją įžeidinėjo, stovėjo prie židinio, kuris yra netoli virtuvės durų, ji ją iš ten matė. Jai konfliktą girdėti nebuvo malonu. Tai, kad girdėjo konfliktą, jai trukdė dirbti. Barmenė jos tą vakarą prašė iškviesti savininkę, ji iškvietė.

Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Datos neatsimena. Buvo nuėjęs su A. P. pavalgyti. Barmenė atnešė maistą, jos panagės buvo juodos ir pirštus ji buvo sukišusi į košę. A. pasakė: „nusiprausk, kaip atrodai, kaip karvė“. Jie tada buvo blaivūs. Padavėja nuo tokių žodžių susinepatogino ir nuėjo. Užsisakė tik valgyti. Bokalų ant stalo nebuvo. Kita barmenė vienu metu buvo prie baro, kur ji buvo konflikto metu, neprisimena. Neatsimena, kur buvo tą dieną ,išėję iš kavinės. V. J. jiems tą dieną pasakė, kad jie yra nepageidaujami, liepė išeiti ir iškvietė policiją, nors jie nieko nebuvo padarę. V. J. tik pasakė, kad ji nenori, kad jie būtų kavinėje. Jis padavėjai nieko nesakė ir nesijuokė. Su kaltinamuoju yra draugai. Įžeidžiančių žodžių nebuvo, tik „karvė“, bet tai tiesa. Liudytojos yra savininkės V. J. primokintos taip kalbėti, todėl taip ir sako.

Liudytoja K. S. parodė, kad buvo atėję iš policijos, atsinešė garantinę pažymą, buvo kvitukas ir teiravosi apie telefono vertę. Sakė, kad vaikinukui buvo dingęs telefonas. Ji pagal programą atsekė telefono vertę, pažiūrėjo pagal čekį, bet neatsimena tiksliai, kieno vardu buvo telefonas. Žino tik, kad tas telefonas buvo SONY ERICSSON. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė. Ji IĮ „Mukas“ dirba pardavėja konsultante. Telefonas buvo paimtas, sudarant sutartį su OMNITEL, kiekvieną mėnesį nuskaičiuojant kažkokią sumą už telefoną. Telefonas buvo ne iš pigiųjų. Galėjo būti, kad įsigijimo dieną telefono kaina buvo 849 Lt. , vėliau jo vertė krito. Jiems atsiunčiamas OMNITEL kainininkas. Kainos keičiasi ir jie kainininkus saugo. Todėl atsekė, kad pardavimo dieną būtent tokia buvo OMNITEL nustatyta telefono kaina. Sutartis buvo sudaryta su E. T. praradęs klientas turėjo pranešti OMNITEL, kad užblokuotų telefono numerį, nes telefonas yra dingęs, bet, net jeigu nutrauktų sutartį, yra toks įsipareigojimus, vis tiek turėtų sumokėti netesybas – tą mokestį už telefoną jis vis tiek turėtų sumokėti.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, iki įvykio nieko apie jį nežinojo. Atvažiavo į LUKOIL degalinės aikštelę, sustojo, atvažiavo M. draugas, pakalbėjo, paskui jis išvažiavo, tada jie dar sėdėjo, kalbėjo. Pamatė kad ten kažkokia mašina ar stovėjo, ar atvažiavo, pagalvojo, kad ten pažįstama mašina – privažiavo, pasižiūrėjo, vėliau atsistūmė atgal mašiną, nes ana mašina pasirodė nepažįstama. Iš anos mašinos išlipo gal keturiese , priėjo prie jų mašinos, L. atidarė dureles paklausti, ko norėjo, tada bandė L. ištraukti, ten truputį kliuvo jam ir Tadui, M. ir L. išlipo, paskui M. mašiną užrakino su signalizacija. M. su L. grįžo į mašiną, atsisėdo, pamatė, kad nebėra telefono, ir nuvažiavo į policiją. Tai buvo šių metų sausio 14 d. Važiavo penkiese su M. K. automobiliu. M. sėdėjo prie vairo, L. - priekyje, keleivio sėdynėje, jis – ant galinės sėdynės prie pat durelių dešinėje pusėje, už L., sesė (A. Ž.) buvo per vidurį, o T. (P.) – kairėje pusėje už vairuotojo. Matė, kad L. turėjo telefoną – jis prieš tai rašinėjosi žinutėmis. Jie važiavo SAAB automobiliu. LUKIOL aikštelėje stovėjo PEUGEOT automobilis. Prie jo privažiavome iš galo, pašvietėme, nes norėjome pažiūrėti, čia draugai ar ne, pažįstama mašina ar ne. Pasirodė, kad mašina nepažįstama. Paskui atvažiavo gal BMW automobilis. Iš jo išlipo keturiese ar penkiese. Pirmiausia priėjo prie L. durelių. Dureles atidarė L. Mašinoje šviesa degė. Vyras kelis smūgius kumščiais sudavė L., nematė, kur pataikė, bandė suduoti M., prie T. priėjo ir sudavė. Tvirtina, kad sudavė tas pats asmuo, kuris yra kaltinamųjų suole. M. K., kai buvo policijoje, pasakė, kas toks juos užpuolė. Buvo dureles atsidaręs, bet lauk nelipo. Kai M. ir L. išlipo, juos automobilyje užrakino. L. ieškojo telefono aplink, galvojo, kad jis bus iškritęs mašinoje, nerado, ieškojo lauke, nerado, bandė skambinti, bet telefonas buvo išjungtas.Į mašiną buvo įlindęs vienas žmogus. Kiti į mašiną nelindo.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Šiais metais, sausio mėnesį, dienos neatsimena, apie pusę pirmos nakties, jie – M. K., T. P., L. J., M. Ž. ir ji – atvažiavo į LUKOIL aikštelę. Apie pusę pirmos į aikštelę atvažiavo automobilis. Išlipę mažiausiai keturi vyrukai atėjo link jų mašinos, L. atidarė duris, į automobilį įlindo vienas, kaip paskui sužinojo, pravarde U., pradėjo mušti L. J. – iki trijų kartų į galvą, paskui kelis kartus - M. K., sudavė ir gale sėdinčiam T. P. M. K. ir L. J. per vairuotojo dureles išlipo lauk, jie liko trys, kai užpuolėjas išlindo iš automobilio, M. K. dureles paskui užrakino. Po kiek laiko, kai ana mašina išvažiavo link Linkuvos pusės, L. su M. sugrįžo ir L. pasigedo telefono. Jiems pirma mintis buvo, kad telefoną galėjo paimti užpuolėjas, tada nuvažiavo į policijos komisariatą. Šviesa, kai tas žmogus priėjo, automobilyje degė, nes buvo pradarytos durelės. Į automobilį buvo įlindęs tas pats asmuo, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Kaip sudavė smūgius, matė, nes sėdėjo gale per vidurį. Įlindęs į automobilį asmuo mums nieko nesakė. M. ir L. iš automobilio išlipo per vairuotojo dureles. Daugiau niekas be to asmens į automobilį įlindęs nebuvo. Matė, kad iki įvykio L. turėjo telefoną, bet, kur jį laikė, nematė. Telefono ieškojo po sėdynėm, lauke aplinkui, bet nerado. Į telefoną skambino, bet telefonas buvo išjungtas. Spėja, kad telefonas turėjo būti padėtas ant sėdynės, telefonas turėjo gerai matytis, ir užpuolikas, išlipdamas atgal, galėjo jį pasiimti, nes daugiau niekas įlindęs nebebuvo. Ji pati nenukentėjo. M. (K.) pasakė užpuoliko pravardę U. Jie visi buvo blaivūs, ar užpuolikas buvo blaivus, negali pasakyti.

Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis L. J. yra jos anūkas. Telefoną savo vardu išsimokėtinai paėmė ji, o naudojosi ir už jį mokėjo L. Sąskaita ‚ateidavo“ jai, o jis atnešdavo pinigus ir ji sumokėdavo po 39 litus su centais. Telefonas išsimokėtinai buvo paimtas dvejiems metams. Anūkas jai pasisakė, kad telefonas buvo dingęs, paskui jam atvežė ir atidavė. Ji nematė, jie ne kartu gyvena. Telefoną dabar jis turi.

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis T. P. yra jos anūkas. Tą dieną grįžo per pietus iš darbo, įvažiavo mašina į kiemą, stabtelėjo prie durų, išlipo iš mašinos ir pasakė, kad žino, kad L. yra pas juos, paklausė, ar gali jį pakviesti. Ji įėjo į vidų ir pakvietė L. Pasakė, kad kviečia jo draugai, nes jie taip ir sakė, kad yra jo draugai. Kas jį kvietė, nepažino. Išlipęs iš mašinos buvo tik vienas asmuo. R. M. pažįsta, jeigu jis kada kvietė L. iš jų, ji nematė.

Liudytojas G. J. parodė, kad nukentėjusysis L. J. yra jo brolis. Kaltinamojo nepažįsta. Žino tiek, kad buvo namuose, kai kažkas atvažiavo į mūsų kiemą, pabeldė į duris, brolis išėjo ir grįžo su savo telefonu, kurį prieš tai buvo praradęs. Namuose tuo metu buvo jis ir brolis L., neprisimena, ar tuo metu namuose buvo D. Koks automobilis atvažiavo, negali tiksliai pasakyti. Kai pabeldė į duris, jų atidaryti nuėjo L. Jis buvo išėjęs į kiemą. Su kuo jis kieme bendravo, nežino. L. parsinešė savo telefoną SONY EROCSSON. Jis pasakė, kad atsimainė telefoną. Jis sakė, kad atmainė tas, kuris buvo paėmęs telefoną. Žinojo, kad telefonas buvo dingęs LUKOIL degalinėje – jie buvo užpulti ir atimtas ar paimtas telefonas.

Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiųjų nepažįsta. Turi automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šių metų sausio 14 d. buvo seniai, nieko neatsimena. Jeigu sako, kad buvo LUKOIL degalinės aikštelėje, vadinasi, buvo, nes ten būna kiekvieną dieną. Jis automobiliu į aikštelę atvažiavo vienas, tai buvo vakare. Buvo susitarę susitikti su draugu, susitiko su T. J.. A. P. tą vakarą nesusitiko, muštynių nematė, nieko įtartino nematė. Kažkada A. P. yra vežęs, bet į P. nėra vežęs, P. iš viso nėra buvęs.

Liudytojas T. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiųjų nepažįsta. Šių metų sausio 14 d. su draugais stovėjo LUKOIL degalinės aikštelėje, jiems spigino iš vieno šono, privažiavo ir iš galo paspigino, išlipo, nuėjo pažiūrėti, dėl ko jie čia spigina. Jie patys atidarė dureles, A. kažką pasilenkė, iš mašinos rėkavo, jis ėmė už rankos, tempė lauk ar ką, bet neištempė, jam gal išslydo, tada jie iš mašinos iššoko per vairuotojo pusę. Jie apsisuko ir išėjo, išvažiavo, įsėdę į mašiną. Buvo atvažiavęs automobiliu PEUGEOT. Buvo trise: jis, A. (P.) ir Ž. (Š.). Buvo naktis, tamsu, laiko neatsimena. Apšviesta buvo nuo LUKOIL degalinės.Į juos spigino SAAB automobilis. Jis buvo privažiavęs iš šono keletą kartą, iš galo buvo privažiavęs vieną kartą. Paspigino ir nuvažiavo, o nuvažiavę dar spigino. Išlipo visi trys, norėjo pasiklausti, dėl ko akina. Prie automobilio priėjo visi trys.Jis priėjo prie mašinos priekio. Ką šnekėjo A. P., nesuprato, jis priėjo prie keleivio durelių, paėmė už rankos, o jie paskui pro vairuotojo pusės dureles iššoko. Nematė, kad A. P. ką nors muštų. Jis tik ėmė už rankos ir viskas.Merginos automobilyje nematė. Nematė, kad po to A. P. turėtų telefoną. Savo telefoną gal turėjo, bet niekam nerodė. Kai jie pabėgo, jie apsisuko, nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Be A. P. į automobilį daugiau niekas įlindęs nebuvo. Ir A. nebuvo įlindęs, jis tik pasilenkė, jie iššoko, jis ir nuėjo. A. P. yra vežęs automobiliu PEUGEOT į P. kaimą. Pas ką vežė, neatsimena, prašė A. Kada tai buvo, nepamena. Jie tada važiavo dviese – jis su A. (P.). Nuvažiavo į P. kaimą prie parduotuvės. Atėjo žmonės, kažką šnekėjo. Atėjo dviese. Pokalbis vyko automobilyje. Ką jie šnekėjosi, negirdėjo .Nesidomėjo, dėl ko A. P. ten važiuoja, paprašė pavežti ir viskas.Po pokalbio vaikinai išlipo ir išėjo. Ž. Š. pažįsta, jis šiuo metu užsienyje, seniai jau išvykęs. Degalinėje buvo trise. Prie SAAB priėjo trise. Niekas nesudavė jokių smūgių. A. P. suėmė už rankos ir liepė išlipti iš mašinos.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiuosius L. J., M. K., T. P. pažįsta gerai, nes yra kilę iš to paties kaimo. Kai grįžo iš Kauno, jis su nukentėjusiaisiais (L., M., kitais) susitiko kaime, jie papasakojo, kad buvo užpulti, dingo telefonas. Jam pasakė, kada tada buvo A. P. Jis jį truputį pažįsta, paskambino A. P., paklausė, kas čia įvyko, jis jam pasakė, kad nieko nesupranta, pakalbės rytoj. Jis perskambino ir sako, kad atvažiuoja, nori sužinoti, už ką parašė ir kas čia toks parašė pareiškimą. Jis atvažiavo, jis susirado L., atsisėdo į mašiną ir pakalbėjo dėl dingusio telefono. Ir viskas. Buvo šiais metais, mėnesio neatsimena. Kai grįžo iš Kauno, kur mokosi, į kaimą, L. J. sakė, kad su draugais buvo degalinėje, kažkas juos užpuolė ir dingo telefonas. Sakė, kad tada ten buvo U. Suprato, kad tai A. P. Paskambino jam ir jis pasakė, kad neėmė jokio telefono. L. J. rado pas P. A. P. buvo atvažiavęs su T. Jie atvažiavo į kaimo centrą, kur yra toks kryžius, jis atėjo su L., įsėdo, automobilyje buvo keturiese, nuvažiavo į aikštelę už šimto metrų ir kalbėjosi. A. P. paklausė L., už ką jis parašė pareiškimą, L. pasakė, kad dingo telefonas. Jis jau buvo pasakęs, kad L. parašė pareiškimą. A. P. pasakė, kad to telefono neturi ir tikrai jo neėmė, dar sakė, kad, jeigu tą telefoną kas paėmė iš jo draugų, telefoną atiduos. Kas tie draugai, A. P. neminėjo. Daugiau netarpininkavo. Ar buvo grąžintas telefonas, nežino. Prie jo A. P. L. neprašė duoti kitokius parodymus ar atsiimti pareiškimą. Kalbama buvo gražiai, be jokių pykčių.

Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamojo A. P. nepažįsta, nukentėjusysis L. J. yra jo brolis. Žino, kad A. P. su draugais buvo atvažiavęs pas jo brolį L. Kaip jis įteikė telefoną, nematė, bet brolis telefoną į kambarį atsinešė ir pasakė, kad jam telefoną grąžino. Sakė, kad grąžino A. P. Kaip jį išsikvietė iš namų, nematė, tada namuose nebuvo, kai parėjo, tada ir brolis grįžo, pasakė, kad jam grąžino telefoną. Prieš tai A. P. buvo atvažiavęs pas juos į kiemą su draugais, klausė, kur brolis, bet brolis buvo kaime, nematė, kaip jie buvo susitikę. R. M. tarpininkaujant nematė. L. atgavo savo telefoną. Pokalbio, kad telefoną atkeis, negirdėjo. Jis pasakojo, kaip dingo telefonas – įvyko konfliktas ir kad telefoną iš jo atėmė. Porą ar tris kartus pas juos į namus buvo atvažiavęs A. P., ieškojo brolio. Jų pokalbiuose nėra dalyvavęs. Mano, kad pas brolį A. P. važinėjo tartis dėl telefono. Jam brolis yra sakęs, kad A. P. siūlė tartis dėl telefono.

Iš 2012-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nu-kentėjusioji J. S. iš veido bruožų, plaukų atpažino asmenį, kurį įvardijo kaip asmenį, pravarde „u.“. Atpažintasis asmuo – A. P. (I t., b.l 42 – 43).

Iš 2011-11-28 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo m., S. D. ir S. G. g. 44, alaus baras „Karčiama“ (I t., b.l. 28 – 31).

Iš 2012-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nu-kentėjusysis L. J. iš veido bruožų atpažino asmenį, kurį įvardijo kaip asmenį, kuris buvo atvežęs asmenį, pravarde „u.“ į P. k. susitikti su juo. Atpažintasis asmuo – T. J. (I t., b.l. 120 – 121).

Iš 2012-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nu-kentėjusysis M. K. iš veido bruožų atpažino asmenį, kurį įvardijo kaip asmenį, pravarde „u.“. Atpažintasis asmuo – A. P. (I t., b.l 124 – 125).

Iš 2012-01-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liu-dytojas M. Ž. iš veido bruožų atpažino asmenį, kuris 2012-01-14 apie 00.30 val. sumušė L. Ja-nuševičių, M. K. ir T. P. Atpažintasis asmuo – A. P. (I t., b.l 137 – 138).

Iš 2012-01-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liu-dytoja A. Ž. iš veido bruožų atpažino asmenį, kuris 2012-01-14 apie 00.30 val. sumušė L. J., M. K. ir T. P. Atpažintasis asmuo – A. P. (I t., b.l 146-147).

Iš 2012-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo m., V. D. g. 98, degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelė (I t., b.l. 56 – 57).

Iš 2012-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. J. patei-kė mobiliojo ryšio telefono įpakavimo dėžę su joje esančiomis instrukcijomis (I t., b.l. 79).

Iš 2012-04-06 pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajam L. J. grąžinta mobiliojo ryšio telefono įpakavimo dėžė su joje esančiomis instrukcijomis (I t., b.l. 80).

Iš 2012-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. Ja-nuševičius pateikė mobiliojo ryšio telefoną „S. E. J10I2“ (I t., b.l. 81).

Iš 2012-02-13 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio te-lefonas „S. E. J10I2“ (I t., b.l. 82 – 85).

Iš 2012-02-13 pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „S. E. J10I2“ grąžintas nukentėjusiajam L. J. (I t., b.l. 86).

Iš 2012-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. J. patei-kė mobiliojo ryšio telefono „S. E. J10I2“ įsigijimo dokumentus (I t., b.l. 87 – 93).

Iš 2012-03-22 pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „S. E. J10I2“ įsi-gijimo dokumentai gražintini nukentėjusiajam L. J. (I t., b.l. 94).

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas kaltinamojo A. P. parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę pagal pateiktą kaltinimą, vertina kaip jo siekį išvengti atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį, kaip gynybos būdą, todėl juos vertina kritiškai. Nors kaltinamasis A. P. teigė ,kad nė vieno iš nurodytų nusikaltimų jis nepadarė, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais – duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamajame posėdyje bei kitais surinktais įrodymais.

Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusioji J. S. iš veido bruožų, plaukų atpažino asmenį ,kuris alaus bare „Karčemoje“ ją įžeidinėjo ir grasino į galvą paleisti alaus bokalą .Šį asmenį kurį įvardijo pravarde „u.“. Atpažintasis asmuo – A. P.

Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis M. K. iš veido bruožų atpažino asmenį, kurį įvardijo kaip asmenį, pravarde „u.“, kuris 2012-01-14 apie 00.30 val. sumušė L. J., jį ir T. P. .Atpažintasis asmuo – A. P.

Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu liudytojas M. Ž. iš veido bruožų atpažino asmenį, kuris 2012-01-14 apie 00.30 val. sumušė L. J., M. K. ir T. P. Atpažintasis asmuo – A. P.

Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu liudytoja A. Ž. iš veido bruožų atpažino asmenį, kuris 2012-01-14 apie 00.30 val. sumušė jos draugus L. J., M. K. ir T. P. Atpažintasis asmuo – A. P.

Aukščiau minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami A. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo „Karčemoje“

Kaltinamojo A. P. kaltė dėl šio nusikaltimo yra įrodyta nukentėjusiųjų J. S., J. G., liudytojų V. J., J. K. parodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, kuris pripažino, kad nukentėjusiąją J. S. alaus bare „Karčema“ pavadino „karve“, bet negrasino paleisti bokalu. Tačiau nukentėjusioji J. S. parodė, kad A. P. juokėsi iš jos ir ją, dirbančią alaus bare, įžeidinėjo, vadino „karve“, „storule“, A. P. pasakė: „ateik prie mūsų, nes paleisiu bokalu į galvą“.Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino kitos alaus baro darbuotojos J. G., J. K., tiek jo savininkė V. J., kurios parodė, kad kaltinamasis be priežasties įžeidinėjo kavinės darbuotoją J. S., vadino ją karve, kiaule. Kavinės darbuotojoms konfliktą girdėti nebuvo malonu, trukdė dirbti. Liudytojo M. B. parodymai , kad barmenė atnešė maistą, jos panagės buvo juodos ir pirštus ji buvo sukišusi į košę, todėl A. P. jai pasakė: „nusiprausk, atrodai, kaip karvė“, o bokalų ant stalo nebuvo vertintini kritiškai, kadangi jis yra kaltinamojo draugas ir siekia jam padėti išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai, kuriais jis tyčiojosi iš J. S., grasino į ją paleisti bokalą, padaryti viešoje vietoje- alaus bare „Karčema“ ne tik įžeidė aplinkinius asmenis, bet ir sutrikdė kavinės veiklą, todėl teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo degalinėje Lukoil

Kaltinamojo A. P. kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta išsamiais, nuosekliais ir abejonių nekeliančiais nukentėjusiųjų L. J., M. K.,T. P., liudytojų M. Ž., A. Ž. parodymais bei iš dalies liudytojo T. J. ir paties kaltinamojo A. P. parodymais. Pats kaltinamasis A. P. paaiškino,kad jis nuėjo prie stovinčio automobilio išsiaiškinti, kodėl mirksi šviesomis. Automobilio dureles atidarė nukentėjusysis L. J., jis jo prašė išlipti, nukentėjęs muistėsi, tada jis jį gal ir patempė jį už rankos. Paskui jis atsitraukė, o jie išlipo per vairuotojo dureles. Liudytojas T. J. parodė,kad jie išlipo iš savo automobilio, nuėjo pažiūrėti, dėl ko jie spigina, jie patys atidarė dureles, A. kažką pasilenkė, iš mašinos rėkavo, jis ėmė už rankos, tempė lauk ką, bet neištempė, jam gal išslydo, tada jie iš mašinos iššoko per vairuotojo pusę. Nukentėjusysis L. J. patvirtino, kad jis sėdėjo automobilyje Pakruojo m. LUKOIL degalinės aikštelėje, nepažįstamas žmogus ėjo prie link automobilio durelių ,jis pagalvojo, kad žmogus nori kažko paklausti, ir atidarė dureles. Priėjęs prie durelių, žmogus pasakė „lipk lauk“, jis nelipo, tada jis dar sykį liepė lipti lauk, čiupo jį už megztinio iš priekio ir ėmė tempti lauk. Jį ištempti trukdė prisegtas saugos diržas, be to, jis rankomis ir kojomis įsirėmė į automobilio kėbulą, kad jo neištemptų. Tada tas žmogus jam ranka sudavė du kartus į veidą, prakirto lūpą. Jis atsisegė saugos diržą ir bandė per vairuotojo pusės dureles išlipti lauk, o priėjusysis jam alkūne sudavė į kaktą. Vairuotojas M. K. irgi bandė išlipti iš automobilio,M. K. sudavė į veidą. Nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad LUKOIL degalinės aikštelėje jų automobilį apsupo žmonės, vienas atidarė priekines keleivio dureles, bandė iš vietos ištraukti L. J., nepasisekė, tada sudavė jam kelis smūgius. Po tų smūgių jis sudavė ir jam vieną smūgį. Atpažino, kas sudavė smūgius , nes kai sudavė L., pamatė, nes viduje šviesa degė. L. J. mušė ir bandė ištraukti iš automobilio asmuo, pravarde U., tai tas pats asmuo, kuris sėdi kaltinamųjų suole. A. P. L. sudavė du kartus , smūgio alkūne jis nematė, nes užpuolikas tuo metu lindo į automobilį gilyn link jo. Jis į vidų įlindo per L. J. dureles. Jam t.y. M. K. A. P. sudavė kumščiu į kairę akį. Nuo smūgio pakrypo akinių rėmeliai ir nukrito. Nukentėjusysis T. P. patvirtino, kad L. atidarė dureles, jam tas žmogus liepė išlipti, L. nelipo, tada jį ėmė už megztinio traukti lauk, sudavė kelis smūgius kumščiu. Tada vyriškis per mašinos dureles nuo L. pusės įlindo į mašinos vidų, sudavė M. K., pažiūrėjo į jį, t.y. T. P. ir kumščiu jam sudavė į galvą porą kartų. Liudytoja A. Ž. patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, parodydma,kad L. atidarė duris, į automobilį įlindo vienas, kaip paskui sužinojo, pravarde U., pradėjo mušti L. J. – iki trijų kartų į galvą, paskui kelis kartus - M. K., sudavė ir gale sėdinčiam T. P. Šviesa, kai tas žmogus priėjo, automobilyje degė, nes buvo pradarytos durelės. Į automobilį buvo įlindęs tas pats asmuo, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Kaip sudavė smūgius,ji matė, nes sėdėjo gale per vidurį. Įlindęs į automobilį asmuo jiems nieko nesakė.Liudytojas M. Ž. taip pat patvirtino nuykentėjusiųjų parodymus, parodydamas,kad mašinos dureles atidarė L., šviesa degė. Įlindęs vyras kelis smūgius kumščiais sudavė L., bandė suduoti M., prie T. priėjo ir sudavė. Tvirtina, kad sudavė tas pats asmuo, kuris yra kaltinamųjų suole. M. K., kai buvo policijoje, pasakė, kad juos užpuolė “U.”. Visais šiais byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. P. viešoje vietoje-Pakruojo m.,LUKOIL degalinėje, be jokios priežasties sumušė nukentėjusiuosius L. J., M. K. ir T. P.. Kadangi kaltinamasis viešoje vietoje Pakruojo m,LUKOIL degalinės aikštelėje, be priežasties, įžūliais veiksmais, sumušdamas nukentėjusiuosius, sutrikdė nukentėjusiųjų ir visuomenės rimtį bei tvarką, todėl tyrimo metu jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl telefono vagystės

Nors kaltinamasis A. P. dėl L. J. telefono vagystės kaltu neprisipažino, parodydamas, kad nepripažįsta, jog pavogė telefoną. Nukentėjusiajam buvo davęs savo telefoną. Nukentėjęs pats paskui pasakė, kad rado telefoną. Tačiau ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamojo A. P. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Visi asmenys sėdėję M. K. automobilyje – nukentėjusieji L. J., M. K., T. P., liudytojai M. Ž., A. Ž. nuosekliai ir išsamiai parodė, kad L. J. telefonas buvo ant priekinės automobilio sėdynės, kur įvykio metu ir sėdėjo L. J. Visi patvirtino, kad iš svetimų asmenų į automobilį konflikto metu buvo įlindęs tik kaltinamasis A. P. Po to, kai nukentėjusieji buvo priversti pasišalinti iš automobilio dėl kaltinamojo vartojamo smurto jų atžvilgiu, M. K. automobilį užrakino nuotoliniu valdymo pulteliu ir į jį niekas daugiau nebuvo įlindęs. Tą patvirtino ir likę automobilyje M. Ž., A. Ž. ir T. P. Grįžęs L. J. telefono nerado nei lauke, nei pačiame automobilyje, o pabandžius į jį paskambinti, telefonas buvo išjungtas. Ši aplinkybė įrodo, kad telefonas nebuvo pamestas, o išjungtas siekiant jį paslėpti po pagrobimo. Liudytojas T. J. taip pat patvirtino, kad be A. P. į automobilį daugiau niekas įlindęs nebuvo. Vėliau kaltinamasis A. P. pažadėjo L. J. už parodymų jo naudai pakeitimą surasti jo telefoną ir grąžinti. Dar vėliau A. P. pagrobtą L. J. telefoną be SIM kortelės grąžino savininkui. Kol grąžino, buvo davęs L. J. naudotis savo telefoną. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. negalėjo įtikinamai paaiškinti iš kur pas jį atsirado L. J. telefonas. Įvertinus ištirtų įrodymų visetą darytina išvada, kad kaltinamasis A. P., pagrobdamas svetimą turtą-L. J. mobiliojo ryšio telefoną, padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Dėl poveikio liudytojui

Dėl šio nusikaltimo kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino . Jis parodė, kad jam paskambino R. M. , pasakė, kad atėjo toks žmogelis, pasiguodė, kad gavo mušti, telefoną pametė. Jis paprašė T. pavežti, atėjo L. su draugu , jis paklausė L., kas ten buvo. Jis pasakė, kad dingo telefonas už 1200 Lt. Jis L. J. pasakė, kad jeigu tas telefonas kur atsirastų, paims, galvojo, kaip tas telefonas galėjo dingti. Pažadėjo atiduoti savo telefoną, jeigu neras, kas jį paėmė. Nuvežė L. J. geresnį telefoną - SAMSUNG, su liečiamu ekranu, pasakė, kad jeigu būtų pavogę, būtų atvežęs būtent tą telefoną, sakė, kad policijoje sakytų, jog neturi pretenzijų. L. J. pasakė, kad nueis pirmadienį į policiją. Jis vėl nuvažiavo pas L. J., šis pasakė, kad policijoje nebuvo, reikalų turėjo, nuvažiuos penktadienį. Nuvažiavo kitą dieną. Paprašė močiutės pakviesti L. L. atėjo, jis pasakė, kad viskas normaliai, jis buvo policijoje, tardytojai pasakė, kad telefono nebereikia, galėjo jį pamesti, pretenzijų neturi. Jis jam pasakė, kad jeigu jo telefoną ras, atveš, bet telefono niekur nerado ir tikrai jo nevežė. Buvo tokia situacija, kad nugirdo pas tyrėją J. Prakuraitę, kad tas žmogus jį apgaudinėja – yra sakęs, kad laukia, kol jis atveš jam jo telefoną. Nuvažiavo pas jį pakalbėti. L. J. išėjo į lauką ir pasakė, kad telefonas atsirado, pasakė, kad gali pasiimti savo SAMSUNGĄ. Iš viso nebuvo tokių dalykų, kad būtų liepęs meluoti. Kam jis būtų davęs savo SAMSUNGĄ ir laikytų L. J. SONY ERICSSONĄ . Tačiau jo kaltė įrodyta nuosekliais ir nekeliančiais abejonių nukentėjusiojo L. J. parodymais, iš dalies ir liudytojų, kurie veždavo kaltinamąjį pas L. J. parodymais. Nukentėjusysis L. J. parodė, kad pas jį atvyko A. P., pasakė „surasim tavo telefoną“ ir prašė atsiimti pareiškimą. Jis pasakė, kad pareiškimą atsiims. Po kiek laiko jis atvažiavo su kitu draugu, kita mašina, jį susirado pas T. P., atvežė jam telefoną SAMSUNG kaip užstatą, kad vėliau jį atkeis į jo telefoną. Jis suprato, kad jis taip elgėsi, kad jis neduotų parodymų, bet parodymus jau buvo davęs, pareiškimą parašęs. Kai atvažiavo trečią kartą kita mašina į jo namus, A. P. išlipo iš mašinos, nuėjo į vidų ir jį pasikvietė į lauką, pasakė, kad pas kažką rado jo telefoną, prašė atsiimti pareiškimą ir pasakyti, kad telefoną rado užkritusį M. K. mašinoje. Atiduotasis telefonas tikrai buvo jo telefonas be SIM kortelės. Tuo metu, jis A. P. bijojo. Nuėjo į policiją, budėtojų dalyje pasakė, kad rado telefoną, o paskui nuėjo į antrą aukštą pas J. Prakuraitę ir pasakė teisybę. A. P. pas jį buvo atvažiavęs tris kartus, iš pradžių jo prašė atsiimti pareiškimą, vėliau prašė keisti parodymus, prašė pasakyti, kad telefoną jis rado. A. P. draugai taip pat prašė jo keisti parodymus. Liudytojas T. J. patvirtino, kad A. P. yra vežęs automobiliu PEUGEOT į P. kaimą, pas ką vežė, neatsimena, prašė A. Kada tai buvo, nepamena. Jie tada važiavo dviese – jis su A. P.. Nuvažiavo į P. kaimą prie parduotuvės, atėjo du žmonės, kažką šnekėjo. Pokalbis vyko automobilyje. Ką jie šnekėjosi, negirdėjo .Nesidomėjo, dėl ko A. P. ten važiuoja, paprašė pavežti .Po pokalbio vaikinai išlipo ir išėjo. Liudytojas A. M. patvirtino, kad jam nukentėjusysis L. J. sakė, kad su draugais buvo degalinėje, kažkas juos užpuolė ir dingo telefonas, sakė, kad tada ten buvo U. ( A. P.). Jis tada paskambino A. P. , kuris pasakė, kad neėmė jokio telefono. A. P. į kaimą atvažiavo su T., jis susirado L. pas P., atsisėdo į mašiną ir pakalbėjo dėl dingusio telefono. A. P. paklausė L., už ką jis parašė pareiškimą, L. pasakė, kad dingo telefonas. A. P. pasakė, kad to telefono neturi ir tikrai jo neėmė, dar sakė, kad, jeigu tą telefoną kas paėmė iš jo draugų, telefoną atiduos. Kas tie draugai, A. P. neminėjo. Daugiau netarpininkavo. Ar buvo grąžintas telefonas, nežino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. veika kvalifikuojama tada, kai bet kuris asmuo, bet kokiu būdu mėgina paveikti liudytoją, kad šis pakeistų parodymus arba duotų melagingus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. J. parodymais, kuris patvirtino ,kad kaltinamasis A. P. jo ne kartą prašė pakeisti parodymus dėl dingusio telefono ir tyrimui nurodyti, kad telefoną neva jis rado mašinoje. Tokiu būdu kaltinamasis siekė paveikti liudytoją ir išvengti atsakomybės bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. Tai, kad niekas iš aplinkinių negirdėjo kaltinamojo ir L. J. pokalbio turinio, neturi įtakos nustatant A. P. kaltę, nes L. J. parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys kitas bylos aplinkybes ir abejonių nekelia. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad apkaltinamajam nuosprendžiui priimti užtenka ir vieno liudytojo parodymų, jei jie nekelia abejonių yra nuoseklūs ir atitinkantys kitas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284str.1d.284str.1d.,178str.1d.,233str.1d. yra įrodyta.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į motyvus, į tai, kad nusikaltimai baigti, padaryti 4nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.), atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas ,teistumas neišnykęs (II t.b.l.10-16 ), baustas administracine tvarka nors galiojančių nuobaudų nėra (II t., b.l. 84 – 88), į Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (II t., b.l. 90), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų A. P. atžvilgiu nėra gavusi, jo šeimą sudaro žmona ir mažametis sūnus (II t., b.l. 92 – 93), nedirbantis (II t., b.l. 95).

Padarytų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis apsprendžia būtinumą skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kaip ir numatyta straipsnių sankcijoje. Atsižvelgiant, kad nusikalstamomis veikomis turtinė žalos padaryta nebuvo, kaltinamajam skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu yra subendrintina su 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi (BK 64 str.1d.,3d.). Į atliktą bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas (BK 66 str). A. P. paskirta kardomoji priemonė- suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji J. S. buvo pareiškusi 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 39 – 41).Teisiamajame posėdyje nukentėjusioj J. S. nuo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo atsisakė. Nukentėjusysis L. J. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 105, 108 – 109, 118 – 119). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. J. nuo civilinio ieškinio dėl žalos turtinės ( atlyginta, grąžinant telefoną) ir neturtinės atlyginimo atsisakė.

Kadangi nukentėjusieji nuo civilinių ieškinių atsisakė, procesas dėl jų nutrauktinas (LR BPK 107str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 str. - 310 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284str.1d.,284str.1d.,178str.1d.,233str.1d. ir jį nubausti :

-pagal LR BK 284str.1d.( viešosios tvarkos pažeidimas kavinėje „Karčema“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ,

-pagal LR BK 284str.1d.( viešosios tvarkos pažeidimas LUKOIL aikštelėje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ,

-pagal LR BK 178str.1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

-pagal LR BK 233str.1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir subendrintą bausmę A. P. skirti laisvės atėmimą dvejus metus ir tris mėnesius (2m 3mėn).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį pagal 2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturis (4) metus.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2012-02-28 iki 2012-06-22 įskaitytinai. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę- suėmimą A. P. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiųjų : J. S. 2000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir L. J. 1200 Lt civilinio ieškinio turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti ,kadangi nukentėjusieji nuo civilinių ieškinių atsisakė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.