Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1542-317/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
1S-1542-317/2014
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00026-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1542-317/2014
Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00026-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 986 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta nuteistajam galutinė bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia -2012 m. vasario 28 d., jos pabaiga-2016 m. vasario 28 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 986 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, paskirtos bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis, elgesys bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas, todėl teismui nepakako duomenų išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos įstaigoje.

Šalies argumentai

A. P. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jis atitinka visus formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, t. y. galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas 6 kartus, įgyvendino visus Komisijos anksčiau paskirtus įpareigojimus, aktyviai dalyvavo visuose renginiuose, lankėsi paskirtose programose „Pažink save“, „Relaksacija“, „EPP“, „Dailės terapija“, „Anoniminiai alkoholikai“, jogos kursuose „Gyvenimo menas“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė jo padarytiems nusikaltimams ir teistumų skaičiui, kadangi į tai jau atsižvelgė Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį. Mano, kad šių aplinkybių vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, laikytinas baudimu antrą kartą už tą patį. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o tik – teisinės padėties švelninimas, todėl neturėtų būti vertinamas ir neatliktos bausmės laikas. Be to, nuteistojo nuomone, ne teismas, o Komisija turi teisę spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau, kaip teisingai skunde nurodė A. P., lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju Komisija lygtinį paleidimą nuteistajam siūlo taikyti su intensyvia priežiūra, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šios priežiūros taikymo/netaikymo apskritai neanalizavo ir nemotyvavo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. P. skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, kurias teismas jau įvertino skirdamas nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas-teistumams ir taikytų lygtinių paleidimų skaičiui, tačiau neskyrė dėmesio esminėms aplinkybėms-visumai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančių aplinkybių, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Dėl to teismas nepakankamai motyvuotai ir nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. P. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. A. P. visiškai atitinka bausmės atlikimo sąlygas ne tik pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, bet yra atlikęs ir daugiau nei ½ dalį bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pataisos namuose drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą-tik bausmės atlikimo pradžioje, už mobilaus ryšio telefono laikymą. Pažeidimas nelaikytinas sunkiu, o nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko kaip paskatinimas už dalyvavimą papildomose socialinės reabilitacijos programose ir gerą elgesį. Po to, viso bausmės atlikimo metu (per daugiau nei dvejus metus) A. P. už savo elgesį pataisos namuose buvo tik skatinamas (skatintas šešis kartus, dažniausiai – už gerą elgesį ir dalyvavimą papildomose socialinės reabilitacijos programose). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog su pataisos namų administracijos darbuotojais A. P. yra mandagus, į pastabas reaguoja ramiai, padaro reikiamas išvadas, santykiai su nuteistaisiais geri, konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvavo ir pats konfliktinių situacijų nesudarė, rodo iniciatyvą būryje atliekant patalpų ar būrio teritorijoje remonto darbus. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju jis gyventų kartu su sugyventine ir vaiku (duomenys neskelbtini) rajone. Pažymėtina, jog vertinant A. P. pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu bausmę jis atlieka už viešosios tvarkos pažeidimus, vagystę, poveikį nukentėjusiajam asmeniui, tačiau šie nusikaltimai nėra sunkesni už ankstesnius jo teisės pažeidimus, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, artima žemai – tik 46 balai iš 168.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, problemų dėl alkoholio ir narkotikų neturėjimas, teigiamos nuostatos į priežiūrą bei gebėjimas suvokti savo problemas, identifikuoti veiksnius, nulemiančius nusikalstamą elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi didesnę vertę nei tai, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, buvęs paleistas lygtinai, tačiau vėl padaręs nesunkių nusikaltimų. Pažymėtina, jog ir ankstesni teistumai bei veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, socialiniai ryšiai, nors ir vidutinė, tačiau artima žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Taip pat laikomi nepagrįstais apylinkės teismo argumentai dėl paskirtos ir likusios neatliktos bausmės santykio. Pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą. Tai reiškia, kad jau pačiame įstatyme yra nurodyta, kad taikant intensyvią priežiūrą nuteistieji gali būti lygtinai paleisti dar anksčiau, nei įprastine tvarka (BVK 157 str. 3 d.). Tačiau apylinkės teismas, kaip jau minėta aukščiau, šios aplinkybės visiškai nevertino ir nieko nepasisakė.

Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, tai, kad nuteistasis jau atliko daugiau nei pusę bausmės, nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis nuteistas, vertinami kaip nesunkūs (BK 11 str.), bei konstatuojant jog paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, kuris gali užtrukti net iki vienerių metų, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins A. P. ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. P. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 986 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 986 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus jam 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti A. P. LR BK 75 str. 2d. 4p. ir 7p. numatytas pareigas:

-neišeiti iš namų iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

-auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas