Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), trauktas baudžiamojon atsakomybėn tris kartus ((duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. J., būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, Gerovės g. 29, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 10.29 val. iki 10.37 val. protokole–pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. parkelyje, esančiame Vilniuje, prie Vilnelės upės, netoli Gerovės g. 29, prie jo priėjo trys nepažįstami vyrai, kurie panaudoję prieš jį fizinį smurtą, pagrobė Ispanijos bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį, apie 30 000 Eur vertės automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo išsinuomojęs 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ispanijoje, Madride. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 10.39 val. iki 12.10 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

V. J. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3) nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. 11.37 val. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 16.56 val. prie bazinės stoties, kuri yra Šarkuvos g. 1, Kaune;

4) nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 16.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 17.00 val. prie bazinės stoties, kuri yra Baltijos g. 6, Kaune;

5) 2019 m. rugsėjo 2 d. 18.58 val. prie bazinės stoties, kuri yra Kumpių k., Kauno raj.;

6) 2019 m. rugsėjo 2 d. 19.35 val. prie bazinės stoties, kuri yra Kloniškių k., Kauno raj.;

7) 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.00 val. prie bazinės stoties, kuri yra Mitkūnų k., Kauno raj.;

8) 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.18 val. prie bazinės stoties, kuri yra Šilainių pl., Kaune;

9) 2019 m. rugsėjo 2 d. 21.19 val. prie bazinės stoties, kuri yra Šarkuvos g. 1, Kaune;

10) Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 21.19 val. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. 16.49 val. V. Krėvės pr. 8A, Kaune;

11) 2019 m. rugsėjo 6 d. 17.05 val. prie bazinės stoties, kuri yra Rykantų g. 10A, Kaune;

12) 2019 m. rugsėjo 6 d. 17.07 val. prie bazinės stoties, kuri yra M. K. g., Kaune;

13) 2019 m. rugsėjo 6 d. 17.21 val. prie bazinės stoties, kuri yra Alytaus g. 1, Mostaičių k., Kauno raj.;

14) 2019 m. rugsėjo 6 d. nuo 17.55 val. iki 19.55 val. prie bazinės stoties, kuri yra Statybininkų g. 4, Marijampolėje.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Vaitekūnienės 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 pagal V. J. J. pareiškimą dėl plėšimo buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 4–7).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismo praktikoje išaiškinta, kad pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju asmuo institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, praneša apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Pats nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ar įskundžia nekaltą asmenį, ir siekia tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad V. J. J. 2019 m. rugsėjo 5 d. protokolu–pareiškimu informavo policiją, jog 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. parke, esančiame Vilniuje, netoli Vilnelės upės, prie V. J. J. priėjo trys jam nepažįstami, vienas iš jų sudavė smūgį per veidą, dėl to kaltinamasis prarado sąmonę. Vėliau dėl sužalojimo kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Smurtavę vyrai pagrobė automobilį Audi A6, kurio valstybinių numerių nepamena (ispaniški), tačiau juose yra skaičiai 2237. Automobilis nuomotas Ispanijoje bendrovėje (duomenys neskelbtini)Kiek jam žinoma, preliminari automobilio rinkos kaina yra apie 30 000 Eur. Dėl įvykio patyrė sužalojimus, o turtinė žala padaryta įmonei (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18).

Pagal šiuos pateiktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Vaitekūnienės 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 4–7, 20).

Aplinkybę, kad V. J. J. pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, netiesiogiai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojobaudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Vaitekūnienės 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 dėl galimo plėšimo buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 4–7). V. J. J., nesutikdamas su priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu, turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Toks kaltinamojo neveikimas yra nelogiškas.

Taigi byloje įrodyta, kad V. J. J., būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, Gerovės g. 29, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 10.29 val. iki 10.37 val. protokole–pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. parkelyje, esančiame Vilniuje, prie Vilnelės upės, netoli Gerovės g. 29, prie jo priėjo trys nepažįstami vyrai, kurie panaudoję prieš jį fizinį smurtą, pagrobė Ispanijos bendrovei „Sixt Rent a Car“ priklausantį, apie 30 000 Eur vertės automobilį Audi A6, valst. Nr. 2078KTG, kurį jis buvo išsinuomojęs 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ispanijoje, Madride. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 10.39 val. iki 12.10 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. J. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

V. J. J. veiksmai kaltinime taip pat kvalifikuojami pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. J., pranešdamas policijai apie tariamą plėšimą bei duodamas parodymus kaip liudytojas, suvokė, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei duoda melagingus parodymus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 5 d. protokole–pareiškime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. parke, esančiame Vilniuje, netoli Vilnelės upės, prie V. J. J. priėjo trys jam nepažįstami, vienas iš jų sudavė smūgį per veidą, dėl to kaltinamasis prarado sąmonę, o smurtavę vyrai pagrobė automobilį Audi A6 (b. l. 16–18). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. J., duodamas parodymus kaip liudytojas, parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (tik detaliau) (b. l. 33–35). Byloje nenustatyta, kad V. J. J. apklausos metu papildomai nurodė kitos neva padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai nėra ir inkriminuojama kaltinamajam. Taigi V. J. J.nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui – yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys, todėl jo nusikalstami veiksmai atskirai pagal BK 235 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojami (papildoma kvalifikacija yra perteklinė).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. J. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad dėl kaltinamojo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atliekami procesiniai veiksmai. Policijos pareigūnai tyrė tariamą nusikaltimą naudodami savo laiką ir valstybės kaštus.

V. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, vertinant jį tik savanoriškumo (asmens laisvos valios) prasme, neturėtų užkirsti asmeniui kelio prisipažinti ir gailėtis ir vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, įvertinant ir tokio prisipažinimo ir gailėjimosi racionalumo motyvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis Nr. 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju V. J. J. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (b. l. 110–111). Kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, kad jis nurodė melagingas aplinkybes policijos įstaigai apie neva padarytą nusikalstamą veiką. Šis V. J. J. prisipažinimas buvo išsakytas iš karto po to, kai prokurorė paskelbė kaltinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis neneigė nusikaltęs net ir tuo atveju, kai prokurorė pakeitė kaltinimą, inkriminuodama papildomą baudžiamojo įstatymo straipsnį, t. y. V. J. J. grėsė net griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, nei pabaigus ikiteisminį tyrimą. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu davė detalius, išsamius parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Tam tikrų aplinkybių, susijusių su kitais asmenimis, kurie paprašė, kad jis išsinuomotų Ispanijoje automobilį, ar kuriems perdavė transporto priemonę Lietuvoje, negali būti laikomas kaltės nepripažinimu, juolab šios aplinkybės net neinkriminuotos kaltinime. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. J. J. kaltė kaltinamajame akte grįsta netiesioginių duomenų visuma. Tik juos analizuojant vieną su kitu, galima daryti atitinkamas išvadas, kad V. J. J. nusikalto. Kita vertus, kaltinamojo prisipažinimas leido teismui išsamiai netirti byloje surinktų duomenų, neapklausinėti liudytojos, kuri buvo iškviesta į teisiamąjį posėdį. Aptartas V. J. J. elgesys teisiamojo posėdžio metu taip pat neleidžia abejoti tuo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kartu ir prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Tokios išvados nepaneigia, kad jis nesistengė atlyginti Ispanijos bendrovei žalos už automobilį, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma, siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą – piniginę, daiktinę, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. – sau ar kitiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju V. J. J. paprašytas Ispanijoje išsinuomojo savo vardu automobilį Audi A6, kurio vertė apie 30 000 Eur, t. y. vertingą transporto priemonę. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, nuomos pagrindais įgydamas minėtą automobilį, tapo už jį atsakingas, taip pat ir už galimą padarytą turtinę žalą. Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. J. vėliau, būdamas Lietuvoje, perdavė automobilį Audi A6 kitiems asmenims. Kaltinamasis, sužinojęs, kad nebegali sukontaktuoti su asmenimis, kuriems buvo perduota transporto priemonė, nusprendė kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl neva padarytos nusikalstamos veikos – fizinio smurto panaudojimo prieš jį ir automobilio Audi A6 pagrobimo. Taigi V. J. J., melagingai informuodamas teisėsaugos instituciją apie padarytą tokią nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad jis atsakingas už automobilį Audi A6, siekė pateisinti transporto priemonės netekimą, kartu ir parodyti, kad jis prarado ją dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes buvo neva padaryta nusikalstama veika. Akivaizdu, kad šiuo atveju kaltinamasis tokiais savo veiksmais siekė išvengti žalos atlyginimo Ispanijos bendrovei, iš kurios jis išsinuomojo automobilį (jis galėtų argumentuoti Ispanijos bendrovei atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl automobilio Audi A6 pagrobimo), o tai laikytina savanaudiškomis paskatomis BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau tris kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybėse, tačiau Lietuvoje neteistas (b. l. 91–103), baustas administracine tvarka (b. l. 88–90), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 87), vedęs (b. l. 164), turi nepilnametę dukrą (b. l. 165), esamoje ir buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 165, 168). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismo vertinimu 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės baigiamojoje kalboje pasiūlytas baudos dydis už V. J. J. padaryto nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų neproporcingai didelis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. J. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas, į tai, kad kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu prašė paskirtą baudą mokėti dalimis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

V. J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 112–113). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su pokalbių išklotinėms paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. J. (V. J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. J. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) baudą.

V. J. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su pokalbių išklotinėms palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą – 12 (dvylikos) mėnesių – laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.