- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-472-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52104-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Lolita Narmontienė
- Kategorijos
- 1.2.20.5.3Kvalifikuoti melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 3 d.)
- 1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Vaitekūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžio, kuriuo V. J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 60 MGL (3000 Eur) dydžio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. J., būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Vilniuje, Gerovės g. 29, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, žodžiu melagingai pranešė ir nuo 10.29 val. iki 10.37 val. protokole-pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. parkelyje, esančiame Vilniuje, prie Vilnelės upės, netoli Gerovės g. 29, prie jo priėjo trys nepažįstami vyrai, kurie panaudoję prieš jį fizinį smurtą, pagrobė Ispanijos bendrovei „Sixt Rent a Car“ priklausantį, apie 30 000 Eur vertės automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo išsinuomojęs 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ispanijoje, Madride. Po to, jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 10.39 val. iki 12.10 val. davė žinomai melagingus parodymus apie neva prieš jį padarytą nusikaltimą nurodydamas tas pačias minėtas nebūto nusikaltimo aplinkybes. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38117-19 pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. V. J. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. J. J. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys ir jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pašalinant veikos kvalifikaciją pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendį, V. J. J. pripažinti kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 300 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 3 dalį ir paskirti 900 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. J. J. paskirti 900 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią baudą sumažinti ir galutinę bausmę V. J. J. paskirti 600 MGL dydžio baudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pašalindamas V. J. J. veikos kvalifikaciją pagal BK 235 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai rėmėsi Aukščiausiojo teismo praktika (LAT nutartys Nr. 2K-458/2011; 2K-307-648/2016), kurioje pasisakyta, kad jei asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį ir vėliau tyrimo metu apklausiamas pakartoja tą pačią informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir įgyvendina tos pačios veikos melagingo įskundimo motyvus ir tikslus.
3.2. Skunde pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tokiose bylose, kuriose faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios (Konstitucinio teismo 2007-10-24 nutarimas, LAT nutartys Nr. 2K-228-895/2018, 2K-321-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju LAT nutartys, kuriomis rėmėsi teismas nėra tapačios. V. J. J. buvo inkriminuota BK 235 straipsnio 3 dalis, kuri skiriasi pavojingumui ir negali būti sutapatinama su BK 235 straipsnio 1 dalimi, be to BK 235 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apysunkis nusikaltimas, tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl ši veika negali apimti BK 235 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos objektyviųjų požymių. Traktuodamas V. J. J. inkriminuotą melagingą parodymų davimą ne kaip atskirą nusikaltimą, o kaip veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, tęsinį, teismas nepagrįstai palengvino V. J. J. teisinę padėtį.
3.3. Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas prieštarauja ir įstatymo leidėjo ketinimams. BK yra suformuotos dvi atskiros nusikalstamų veikų sudėtys 236 straipsnyje ir 235 straipsnyje. Analizuojant šių veikų sudėtį matyti, kad BK 236 straipsnis neapima atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to skiriasi ir šių veikų subjektas. Pagal BK 235 straipsnį atsako tam tikrą procesinį statusą turintis asmuo, tuo tarpu BK 236 straipsnyje numatyta veika jokių reikalavimų subjektui nekelia. Skunde akcentuojama, kad V. J. J. net du kartus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir dėl melagingo įskundimo, ir dėl melagingų parodymų davimo. V. J. J. veiksmai turėtų būti vertinami kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Toks vertinimas atitiktų ir formuojamą teismų praktiką (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-12 nuosprendis byloje Nr. 1-1131-1035/2020, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis byloje Nr. 1-2164-1108/2019 ir kt.).
3.4. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vyksta ydingos teismų praktikos formavimosi procesas, sudarantis prielaidas nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas turėtų užkirsti tokios praktikos formavimąsi, konstatuodamas žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus ir šioje konkrečioje byloje pakeisdamas neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl V. J. J. išteisinimo pagal BK 235 straipsnio 3 dalį
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Prokurorės apeliacinis skundas dalinai tenkinamas.
5. Prokurorė nesutinka su teismo sprendimu pašalinti V. J. J. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 235 straipsnio 3 dalį ir prašo skirti griežtesnę bausmę.
6. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, V. J. J. savo kaltę tiek dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, tiek dėl melagingų parodymų davimo pripažino visiškai. Skundu keliamas V. J. J. veiksmų papildomo kvalifikavimo pagal BK 235 straipsnio 3 dalį klausimas.
Dėl nuteistojo V. J. J. veiksmų kvalifikacijos
7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Ši veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 235 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai.
8. Byloje nustatyta, kad V. J. J. melagingus parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, davė 2019-09-05 apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. M-1-01-59637-19, pradėtame pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (1 t., b.l. 32, 33-34). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-458/2011, 2K-307-648/2016, kur pasisakyta., kad jei asmuo, melagingai pranešęs apie nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo pranešimo (įskundimo) – motyvus ir tikslus, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje ši praktika pritaikyta netinkamai.
9. Kolegija pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-895/2018, 2K-321-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje situacija iš esmės skiriasi nuo tos, kuri nagrinėta paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V. J. J. priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.) ir labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 str. 5 d. 2 p.), nes BK 236 str. 1 d. numatyta veika priskirta prie nesunkių, o BK 235 str. 3 d. numatyta veika – prie apysunkių nusikaltimų. Jei būtų vadovaujamasi teismų praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, būtų pažeistas teisingumo principas, nes asmenys, padarę dvi veikas, numatytas BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 3 d., išvengtų atsakomybės už pavojingesnės veikos padarymą. Taip pat tokie asmenys, kurie padarė dvi aptariamas nusikalstamas veikas, būtų baudžiami švelniau, nei tie, kurie padarė vien sunkesnę BK 235 str. 3 d. numatytą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos praktikos taikymas nagrinėjamoje byloje pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
10. Analizuojant BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį matyti, kad šio straipsnio dispozicija neapima melagingų parodymų davimo. Be to, pagal BK 235 straipsnį atsako tik specialų statusą turintis asmuo: liudytojas, nukentėjusysis, vertėjas ir kt.. V. J. J. po to, kai pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą nebūtą nusikaltimą, buvo apklausiamas kaip liudytojas, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau vis tiek davė žinomai melagingus parodymus. Tokiais veiksmais V. J. J. realizavo dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip viena tęstinė veika.
11. V. J. J. teisėsaugos institucijoms pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą ir vėliau apklausiamas kaip liudytojas veikė vieninga tyčia, iš esmės įgyvendindamas to paties sumanymo –melagingo pranešimo apie neva įvykdytą jo atžvilgiu nusikaltimą motyvus ir tikslus, tačiau tai ir yra ne kas kita, kaip teismų praktikoje suformuotas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties požymis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kuomet įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios, skirtinguose BK straipsniuose nurodytos, nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys (LAT nutartis byloje Nr.2K-145-511/2019), todėl kolegija daro išvadą, kad V. J. J. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal tiek pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.
Dėl nuteistajam V. J. J. skirtinos bausmės
12. Pripažinus, kad V. J. J. yra kaltas padaręs dvi nusikalstamas veikas, nuteistajam skirtina nauja bausmė. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs V. J. J. kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskyrė jam 90 MGL dydžio baudą. Prokurorė skundu prašo paskirtą bausmę sugriežtinti, skiriant 300 MGL dydžio baudą, tačiau skunde nenurodo tokio prašymo motyvų ir pagrindų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnis), įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl, kolegija sprendžia, kad bausmė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį V. J. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni ir ją griežtinti, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, kolegija nemato teisinio pagrindo.
13. BK 235 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Įvertinus byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kolegija sprendžia, kad V. J. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje, padarymą taip pat skirtina bauda. Už apysunkės nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato nuo 100 iki 4000 MGL dydžio baudą. Prokurorės siūloma 900 MGL dydžio bauda, kolegijos nuomone, neproporcingai didelė. Įvertinus V. J. J. charakterizuojančius duomenis, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. J. J. baudą, artimesnę BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytajam minimaliam baudos dydžiui.
14. V. J. J. paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis bendrinamos apėmimo būdu švelnesnę bausmę apimant griežtesne. BK 64¹ straipsnio pagrindu, subendrinta bausmė mažinama viena trečdaliu.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į V. J. J. prašymą, nustatė ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei numatyta įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad BK 235 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai už kurių padarymą skiriamos baudos dydis yra gerokai didesnis, kolegija nustato ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei nustatytas pirmosios instancijos teismo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prokurorės apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendį pakeisti:
V. J. J. pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 3 d. ir skirti 450 MGL (22 500 Eur) dydžio baudą.
Šią bausmę vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., apėmimo būdu subendrinti su 90 MGL baudos bausme, paskirta pagal BK 236 str. 1 d. ir skirti 450 MGL (22 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu galutinę bausmę nustatyti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.