Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, mokosi dešimtoje klasėje (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

3) 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį,

4) 2018 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinant 1/3 ir paskiriant galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinant su 2018 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskiriant galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu stacionare, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. V. 2019 m. sausio 18 d. 22.01 val. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui S. V. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tai yra apie tai, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. prie (duomenys neskelbtini), jį apiplėšė vaikinas, grasindamas jam peiliu.

Be to, jis 2019 m. sausio 18 d. 22.10 val. apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniajam tyrėjui S. V. davė žinomai melagingus, tai yra tikrovės neatitinkančius, parodymus, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. prie (duomenys neskelbtini), jį apiplėšė vaikinas, grasindamas jam peiliu. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 25 d. 12.24 val. papildomai apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. davė žinomai melagingus, tai yra tikrovės neatitinkančius, parodymus, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. prie (duomenys neskelbtini), jį apiplėšė vaikinas grasindamas jam peiliu. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 25 d. 12.50 val. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. davė žinomai melagingus parodymus, tai yra tikrovės neatitinkančius parodymus, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. prie (duomenys neskelbtini), jį apiplėšė T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasindamas jam peiliu.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad P. N. vakare pas jį atvažiavęs įkalbinėjo važiuoti iki Norfos susitikti su draugu, kaip kaltinamasis suprato, narkotikų įsigijimo tikslu. Pirmą kartą nuvažiavus iki Norfos kaltinamasis nelipo iš mašinos, jiedu nieko neįsigiję išvažiavo. Praėjus kiek laiko, P. N. pasakė, kad nuleido kainą ir jiedu vėl važiavo susitikti prie tos pačios Norfos su tariamu narkotikų pardavėju. Prie Norfos atėjo T. K., su kuriuo kaltinamasis liko šnekėtis, o P. N. nuėjo iki parduotuvės apsipirkti. T. K. pakvietė kaltinamąjį eiti prie laiptinės, pažadėjo atnešti narkotikų. Nuėjus prie laiptinės kaltinamasis padavė T. K. turėtus 40 eurų. Tuomet T. K. įėjo į laiptinę ir išėjęs pro kitą pusę pradėjo bėgti. Kaltinamasis pradėjo vytis, prie degalinės apsistumdė. T. K. įsėdo į automobilį, kuriame buvo penkiese, ir nuvažiavo. Kaltinamasis papasakojo P., kas įvyko, bandė vytis automobilį, kuriuo nuvažiavo T. K., tačiau jo neberado. P. pasiūlė grįžti į degalinę peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau degalinėje jiems pasakė, kad be policijos jokių įrašų neduos. P. pasiūlė kviesti policiją ir pasakyti, kad apiplėšė. Išsikvietė policiją. Kitą dieną norėjo atsiimti pareiškimą, bet jam neleido. Sausio 25 dieną pats kriminalistas kaltinamajam pasakė nekeisti parodymų, žadėjo padėti, kad nieko nebūtų. Kaltinamasis T. K. nepažinojo, įvykio metu jį matė pirmą kartą. Kaltinamasis patvirtino, kad teisingus parodymus davė ikiteisminiame tyrime 2019 m. balandžio 1 d. apklausos metu (1 t., b. l. 63-64). Dėl policijos kvietimo iniciatorius buvo P. N., tačiau ir pačiam kaltinamajam buvo pikta, kad T. K. jį apgavo ir pabėgo su duotais pinigais.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas P. N. parodė, kad savo brolio klausė, kur galėtų su kaltinamuoju įsigyti narkotikų, „tablečių“. Brolis davė klasioko telefono numerį, o klasiokas atsiuntė asmens, galinčio parduoti narkotikų, telefono numerį. Susiskambino ir susitiko su minėtu asmeniu prie parduotuvės. Su juo kalbėjo tik kaltinamasis, nes pats P. N. nuėjo į parduotuvę. Kada tiksliai viskas vyko, negali pasakyti, tačiau buvo tamsu, vakaras. Į susitikimą važiavo P. N. draugo automobiliu. Vairavo P. N.. Nuvažiavus į sutartą vietą, automobilį parkavosi prie prekybos centro. Kartu važiavo P. N. draugė ir vaikas ant galinės sėdynės. Nors iš automobilio buvo išlipęs, tačiau prie T. K. nebuvo priėjęs. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, jog L. parbėga rėkdamas, kad jį apiplėšė. Bandė juos vytis automobiliu, ieškoti, tada nusprendė kvieti policiją. P. N. matė tik prie parduotuvės susitikti atėjusį asmenį. L. pasakė, kad iš jo paėmė pinigus ir pabėgo. Kiek pinigų vežėsi į susitikimą, nežino, nes pinigai buvo ne jo. Kaltinamasis jam tiksliai visko nepapasakojo, tik kad iš jo atėmė pinigus, kad jis bandė vytis, bandė purkšti ašarinių dujų. Nepavykus pasivyti pabėgusiųjų automobilio, grįžo į įvykio vietą ir išsikvietė policiją. Policijai skambino L.. Dėl grasinimo peiliu – L. minėjo, kad T. K. kažką turėjo rankoje ir grasino, kad jei neatiduos pinigų, bus blogai. Kokią pinigų sumą paėmė, L. neminėjo. Prie Norfos važiavo ne dėl telefono, o dėl psichotropinių medžiagų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. Ž. parodė, kad buvo sausio ar vasario mėnuo, žiema. P. N. pasakė, kad važiuoja susitikti kaltinamuoju, kuris nori parduoti telefoną. Pirma važiavo pas kaltinamąjį, buvo aštunta ar devinta valanda vakaro. Ji visą laiką buvo automobilyje su dukra. Atrodo, kad ilgai laukė automobilyje. Paprašė, kad P. nupirktų atsigerti. Ji su P. išlipo parūkyti ir girdėjo, kaip kaltinamasis bėgdamas šaukė, tačiau ji neklausė, kas nutiko. Viskas baigėsi tuo, jog atbėgęs kaltinamasis pasakė, kad iš jo pavogė pinigus. Kaltinamasis atsisėdo į automobilį, paskui visi nuvažiavo į degalinę, iš kurios bėgo. Nuvažiavo į degalinę pažiūrėti, ar yra kameros. Mergaitė buvo labai nerami tą dieną, todėl ji nesigilino į įvykio aplinkybes. L. sakė, kad jį užpuolė.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad yra vyresnysis tyrėjas. Pamena, kad atvažiavo į „Viados“ degalinę, jau buvo atvykęs kolegų ekipažas, jis atliko tiesiogines funkcijas, priėmė pareiškimą, apsiklausė pilietį. Asmuo nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, jo pasakojimas nesukėlė įtarimo, parodė vietas, kur viskas įvyko. Jo laukė kažkokie draugai, nes minėjo, kad su mažu vaiku yra, pasiūlė parvežti, bet atsisakė. Iš kaltinamojo priėmė pareiškimą. Nekilo jokių įtarimų, kad žmogus meluoja, todėl pripažino nukentėjusiuoju įvykio vietoje. Su šia byla daugiau nieko nedarė. Kaltinamasis pasirašė, kad yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Kiekvieną kartą paaiškinama, kad žmogus privalo sakyti tiesą ir jam gresia atsakomybė. Jo pareigos yra atvykti į įvykio vietą ir užregistruoti. Medžiaga yra persiunčiama – nuo tol laiko, kai perduoda skyriui, daugiau nieko nežino. Prisimena, kad pasakojo, jog internetu pardavinėjo telefoną. Asmuo grasindamas peiliu pagrobė piniginę. Turėjo nemažą sumą, nes aiškino, kad planavo įsigyti kitą telefoną. Pats nusikaltimas sukėlė įtarimą savo įžūlumu, nedaug būna ginkluotų plėšimų, kad viešoje vietoje panaudojant peilį atimtų daiktus. Apklausos metu nekilo abejonių, kad galėtų meluoti. Su kaltinamuoju bendravo tik įvykio vietoje, visas bendravimas vyko degalinėje ir šalia jos, kur parodė įvykio vietą. Kaltinamasis neturėjo vykti į policijos komisariatą.

Po liudytojo S. V. apklausos kaltinamasis papildomai parodė, kad šis liudytojas jo neįkalbinėjo duoti parodymų apie tariamą apiplėšimą, jam viską pasakojo pats kaltinamasis savo iniciatyva.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas G. N. parodė, kad brolis P. prašė telefono numerio asmens, kuris galėtų parduoti „Extazy“. Jis buvo girdėjęs, kad A. L. žino tokį žmogų arba pats galėtų gauti. A. paklausė telefonu, ar galėtų pagelbėti, A. sutiko – surado reikiamą žmogų, atrodo, kad tai buvo T. K.. Jis pats tiesiogiai su T. K. nebendravo, nurodė broliui kur važiuoti bei galbūt davė A. telefono numerį. Viskas vyko metų pradžioje, sausio ar vasario mėnesį. Iš brolio sužinojo, kad buvo iškviesta policija, apkaltintas žmogus.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Mokykloje G. ar G. brolis paklausė, ar galėtų kažko gauti, ko jiems reikėjo, ar surastų žmogų, kuris galėtų padėti. Tuomet davė T. K. telefono numerį ir po savaitės iš T. K. išgirdo, kas įvyko. Jo paprašė tarpininkauti. G. davė kito žmogaus kontaktus. T. K. yra iš to paties miesto, kaip ir liudytojas, praeitais metais lankė tą pačią mokyklą. Jie su T. K. yra draugai. T. K. sutiko, kad duotų jo kontaktus. Su T. K. po įvykio bendravo – apie viską sužinojo gal po savaitės. T. K. papasakojo, kas įvyko. Atvažiavo pirkti narkotikų, o T. K. paėmė pinigus ir pabėgo. Nepamena, kokia suma, 100 eurų nesiekė, gal 50 eurų. Pasisavino pinigus ir dingo, jie grūmėsi, mušėsi, nubėgo. Grumtynės vyko kažkur Kaune.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad kaltinamasis nėra jo pažystamas, jie susitiko, kai paskambino draugas A. L.. Iš tiesų jis nieko neplanavo parduoti, tik norėjo tokiu būdu gauti pinigų. Kaltinamasis paskambino jam į mobilų telefoną. Suderino vietą, kurią jis buvo iš anksto nusižiūrėjęs. Pirmą kartą su kaltinamuoju susitiko prie „Norfos“ Eiguliuose. Tuomet kaltinamasis pasakė, kad važiuos nusiimti pinigų. Susitarė susitikti prie tos pačios „Norfos“, Kai kaltinamais nusiims pinigų. Atsidūrė daugiabutyje, kai jis pažadėjo nueiti paimti narkotikų. Jis su pinigais pabėgo, kaltinamasis vijosi, purškė dujų, skambino ir reikalavo grąžinti pinigus. Buvo atvykęs A. D. automobiliu, kuris įvykio metu buvo prie degalinės. Ką darė su pagrobtais pinigais, neatsimena. Su pinigais bėgo pas draugą į automobilį. Draugas visą laiką sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis kaltinamojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Apie pareikštą kaltinimą sužinojo V. dieną, kai į mokyklą atvažiavo policija ir jį išsivežė. Policija nurodė, kad pareikšti kaltinimai. Jis policijai paaiškino, kad kaltinimai melagingi, kad paimta buvo 40 eurų. Įvykio metu neturėjo peilio, jis peilio nesinešioja. Kartu atvykę draugai taip pat neturėjo peilio. Po įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikęs ir 40 eurų nėra grąžinęs.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad T. K. kažkurį vakarą paprašė jį pavežti. Atvažiavo iki T. K. mokyklos bendrabučio ir pasiėmė jį. Nuvežė ir paleido prie degalinės, o po to jo laukė. T. K. parbėgo, jį vijosi kažkoks vaikinas su balionėliu. Tą vaikiną nuvijo, o T. K. parvežė prie bendrabučio. T. K. sakė, kad atėmė 40 eurų. Viskas vyko, kai buvo, buvo sniego. Prie bendrabučio paimti T. K. važiavo trise, t. y. su dviem savo draugais. T. K. yra jo bendrakursio draugas. T. K. skambino jam, nes jis vienintelis vairavo, buvau tik ką išsilaikęs teises. Nuo bendrabučio važiavo į degalinę „Viada“, ten Eigulių rajonas. Kokiu tikslu ten vežė T., nežinojo. Nuvažiavę sustojo degalinės aikštelėje. Kai jie atvažiavo į degalinę, tai sėdėjo degalinėje. Buvo keturiese, įskaitant T.. T. buvo nuėjęs link daugiabučių, nematė, kur tiksliai. Jo nebuvo gal 15 minučių. T. K. bėgo, jį vijosi, į jį purškė dujas. Įsėdęs į automobilį T. liepė nuvežti į bendrabutį. Niekas iš automobilyje buvusių asmenų neturėjo peilio. Asmuo, kuris vijosi T. K., jį puolė, gaudė, T. aplink mašiną lakstė. Kai jie išvažiavo, tas asmuo liko aikštelėje, jį nuvijo ir nežinojo, kas toliau vyko. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai T. K. parašė pavežti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo bei liudytojų parodymų, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nustatyta tvarka.

2019 m. sausio 18 d. buvo gautas L. V. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 16-21), kuriame L. V. parodė, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje apie 17-19 metų amžiaus jaunuolis grasindamas peiliu pagrobė iš jo piniginę, kurioje buvo 350 eurų, asmens dokumentas bei kitos kortelės. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 365 eurų turtinė žala. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

2019 m. sausio 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 16-21) užfiksuota, kad apklausiamas kaip liudytojas L. V. parodė, jog 2019 m. sausio 16 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt jis įdėjo skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“. Skelbime nurodė 70 eurų kainą, kuri gali būti derinama. 2019 m. sausio 18 d. apie 21.00 val. į jo mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino vaikinas, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis pageidavo įsigyti skelbime nurodytą mobilaus ryšio telefoną. Su juo susitarė už pusvalandžio susitikti prie parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Jis draugo P. N. paprašė, kad tas jį nuvežtų prie minėtos parduotuvės ir kartu su juo bei jo žmona ir mažamečiu vaiku jo automobiliu „Volkswagen Golf“ apie 21.30 val. atvyko į susitikimo vietą. Atvykęs susiskambino su mobilaus ryšio telefono pirkėju ir jis netrukus pėsčiomis atėjo prie parduotuvės. Jis buvo apie 17-19 metų amžiaus jaunuolis, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu bei su „Nike“ firminiu ženklu ant krūtinės, gobtuvas buvo ant galvos. Taip pat vilkėjo juodos spalvos sportines kelnes, avėjo tamsios spalvos sportinius batelius, galimai baltais padais. Daugiau jokių išskirtinių bruožų nepastebėjo, jis atrodė tvarkingai. Jaunuoliui parodė parduodamą mobilaus ryšio telefoną. Dėl suskilusio ekrano jaunuolis bandė derėtis, tačiau jis kainos nesumažino. Kartu parūkė, prie parduotuvės praleido apie penkias minutes. Tada jaunuolis pasiūlė nueiti iki jo namų, kad jis galėtų pasiimtų pinigų. Jie dviese nuėjo iki greta esančio daugiabučio, pažymėto adresu (duomenys neskelbtini), ir įėjo į laiptinės pirmąjį aukštą. Jiems atėjus į aikštelę prie lifto ir pašto dėžučių, atsisukęs į jaunuolį ir pamatė, kad jis rankoje laiko sulankstomą savaime atsilenkiantį peilį. Jaunuolis iš karto įsakmiai pasakė „Greit atiduodi viską, ką turi“. Jis bandė ginčytis, tačiau vaikinas laisva ranka paėmė jam už dešinės rankos žasto, o kitoje rankoje laikomą peilį prikišo jam prie kaklo ir dar kartą pareikalavo viską atiduoti, arba jam baigsis blogai. Tada jis iš striukės dešinės šoninės kišenės ištraukė savo piniginę ir padavė jaunuoliui. Jaunuolis taip pat reikalavo ir telefono, tačiau tuo metu jie išgirdo, kaip kažkas įėjo į laiptinę ir ėmė laiptais lipti link jų. Tada jaunuolis jį paleido ir ėmė bėgti iš laiptinės. Jis ėmė vaikiną vytis, tačiau laikėsi saugaus atstumo, kad vaikinas jo nesužalotų. Bėgant tarp jų buvo nedaugiau 10 metrų atstumas. Jis jaunuolį vijosi iki degalinės „Viada“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šios degalinės aikštelės galinėje dalyje, už degalinės pastato, jaunuolio jau laukė melsvos spalvos automobilis, galimai „Mitsubishi Carisma“. Jaunuolis atsisėdo į automobilio galą už vairuotojo ir, jam net nespėjus uždaryti durelių, automobilis, prasisukant ratams, ėmė važiuoti. Automobilis slydo ant ledo, todėl jis, išsitraukęs savo mobilaus ryšio telefoną, kurį norėjo parduoti, dar spėjo nufotografuoti automobilį iš priekio, tačiau nuotrauka gavosi neryški. Šio automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo, tik matė, kad ant bagažinės dangčio priklijuotas „Klevo lapo“ lipdukas. Taip pat matė, kad automobilyje yra ne mažiau nei keturi asmenys. Automobilis išvažiavo iš degalinės aikštelės ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve į S. L. gatvę. Piniginė, kurią pagrobė jaunuolis, buvo dirbtinės odos, tamsiai mėlynos spalvos. Jos vertė 15 eurų. Šioje piniginėje buvo 350 eurų (viena 100 eurų kupiūra, keturios 50 eurų kupiūros, viena 20 eurų ir dvi 10 eurų kupiūros). Už šiuos pinigus jis ketino įsigyti kitą mobilaus ryšio telefoną. Taip pat buvo iki 10 eurų monetomis. Piniginėje buvo ir jo asmens tapatybės kortelė, „SEB“ banko mokėjimo kortelė ir įvairios nuolaidų kortelės. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 365 eurų turtinė žala. Jį apiplėšusį jaunuolį galėtų atpažinti.

2019 m. sausio 25 d. papildomos liudytojo apklausos metu L. V. parodė (1 t., b. l. 46-47), kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, jog vaikiną, kuris jį apiplėšė 2019 m. sausio 18 d. gali atpažinti, gerai įsidėmėjo jo veido bruožus. Peilio, kuriuo jam vaikinas grasino, jis labai gerai neįsidėmėjo, jo apibūdinti negali, kokios buvo spalvos neatsimena. Atkreipė dėmesį tik į tai, kad jo geležtė iššoko automatiškai. Mobiliojo ryšio telefonu padaryta nuotrauka, kurioje jis užfiksavo iš degalinės išvažiuojantį automobilį, į kurį įsėdo jį apiplėšęs vaikinas, buvo labai nekokybiška, joje nesimato valstybinio numerio, todėl šią nuotrauką jis ištrynė, pateikti prie tyrimo jos negali. Dar papildo, kad iš jo pagrobta jo asmens tapatybės kortelė, banko kortelė ir nuolaidų kortelės materialinės vertės neturi. Vaikinas iš jo reikalavo mobiliojo ryšio telefono, tačiau jis jam telefono nedavė, telefonas nebuvo pagrobtas. Šiuo nusikaltimu iš viso jam padaryta 375 eurų turtinė žala: pagrobta 15 eurų vertės piniginė ir 360 eurų monetomis bei kupiūromis. Fizinė žala jam padaryta nebuvo, patyrė moralinę žalą. Daugiau nieko prie savo anksčiau duotų parodymų papildyti neturi.

2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. V. atpažino T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip jį apiplėšusį asmenį (1 t., b. l. 48-52).

2019 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą T. K. atžvilgiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalies, dėl L. V. apiplėšimo, nesant padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 6-10).

2019 m. kovo 6 d. prie ikiteisminio tyrimo prijungtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės nutarimas, patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos L. T., gautos T. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono išklotinės. Išnagrinėjus išklotines, gauta informacija, kad atliekant tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę gauta duomenų, kad 2019 m. sausio 18 d. T. K. su P. N. nuo 07.56 val. iki 09.19 val. susirašinėjo sms žinutėmis, viso 25 sms. Vėliau 17.40 val. vienas kitam parašė po vieną sms. 17.41 T. K. skambino į P. N. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bet šiam neatsakius, parašė sms ir 17.42 val. P. N. paskambino T. K., jų pokalbis truko 88 sek. – nuo to laiko iki 19.51 val. vienas kitam paraše 11 sms. 19.53 val. P. N. telefonu skambino T. K., pokalbis truko 6 sekundes. 19.55 val. P. N. telefonu skambino T. K., pokalbis truko 9 sekundes. 20.07 val. P. N. telefonu skambino T. K., pokalbis truko 20 sekundes. Nuo 20.28 val. iki 20.28 val. vienas kitam parašė 9 sms. 20.36 val. P. N. telefonu skambino T. K., pokalbis truko 124 sekundes. 20.40 val. A. L. skambino T. K., pokalbis truko 128 sekundes. 20.50 val. P. N. telefonu skambino T. K., pokalbis truko 14 sekundžių. 20.52 val. A. L. skambino T. K., pokalbis truko 89 sekundes. 21.28 val. T. K. su P. N. vienas kitam parašė tris sms, po to 23.06 A. L. skambino T. K., pokalbis truko 64 sekundės. Nurodytos aplinkybės užfiksuotos 2019 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime „Dėl išklotinių analizės“ (1 t., b. l. 135).

2019 m. kovo 4 d. gautas raštas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikta informacija apie tai, kad tinklapyje www.skelbiu.lt nebuvo patalpintas skelbimas apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7 Edge“, kurio pardavėjas būtų nurodęs kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) (L. V. naudotas telefono abonemento numeris) (1 t., b. l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais BK 236 straipsnyje nurodytoms institucijoms pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, tai reiškia, kad jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia, kadangi asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti, žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Kaltinamasis L. V. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Nors tarp kaltinamojo ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, o taip pat tarp liudytojų parodymų yra nenuoseklumo, painiojamos aplinkybės, matyti tam tikrų neatitikimų, tačiau tie neatitikimai nėra esminiai. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa: kaltinamasis su T. K. įvykio metu buvo dviese laiptinėje, kaltinamasis tikėdamasis įsigyti „Extasy“ tablečių T. K. pats perdavė 40 eurų, o šis su pinigais pabėgo, t. y. T. K. kaltinamojo neapiplėšė, jam peiliu negrasino ir neturėjo tokių ketinimų. Kaltinamasis žinodamas visas paminėtas aplinkybes, t. y. žinodamas, kad T. K. jam peiliu negrasino ir jo neapiplėšė, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, į įvykio vietą atvykusiam vyresniajam tyrėjui S. V. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydamas, kad asmuo, kuris vėliau buvo identifikuotas kaip T. K., jo atžvilgiu padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Šis kaltinamojo pranešimas buvo įformintas 2019 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 16-21). Proceso veiksmo protokolo specialiame priede (1 t., b. l. 22) yra L. V. prierašas „Pareiškimą ir liudytojo apklausos protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ ir parašas. L. V. kaltę dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodo ir jo tendencingi veiksmai po pareiškimo pateikimo: 2019 m. sausio 25 d. papildomos liudytojo apklausos metu L. V. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, jog vaikiną, kuris apiplėšė jį 2019 m. sausio 18 d. gali atpažinti, gerai įsidėmėjo jo veido bruožus, o 2019 m. sausio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. V. atpažino T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaip jį apiplėšusį asmenį. Nurodytų kaltinamojo veiksmų pagrindu T. K. buvo pradėtas persekioti – jam 2019 m. vasario 14 d. buvo pareikšti įtarimai dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 138). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina vienareikšmiška išvada, kad kaltinamasi BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. V. pareikštas kaltinimas dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, pasitvirtino.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Pagal BK 235 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Matyti, kad BK 235 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali.

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis melagingus parodymus apie T. K. tariamai padarytą BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. apie tariamai padaryta sunkų nusikaltimą, davė 2019 m. sausio 18 d. 22.10 val. apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, bei 2019 m. sausio 25 d. 12.24 val. papildomai apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. 2019 m. sausio 25 d. 12.50 val. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02654-19 dėl plėšimo panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybės tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. davė žinomai melagingus parodymus, tai yra tikrovės neatitinkančius parodymus, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 21.35 val. prie (duomenys neskelbtini), jį apiplėšė T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasindamas jam peiliu. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtinto, kad suvokė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoda melagingus parodymus, svarstė galimybę atskleisti tiesą, tačiau priėmė sprendimą toliau meluoti. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad jei asmuo, melagingai pranešęs apie nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo pranešimo (įskundimo) – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, 2K-307-648/2016). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo ar nukentėjusiojo asmens melagingų parodymų davimas kaltinant asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, yra laikomas apysunkiu nusikaltimu, kai tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nesunkaus nusikaltimo sudėtis. Darytina išvada, kad šių veikų pavojingumas skiriasi, atitinkamai, BK 236 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma apimančia BK 235 straipsnio 3 dalies objektyviuosius požymius. Todėl teismas kaltinamajam inkriminuojamą melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu traktuoja kaip atskirą nusikaltimą, o ne kaip kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie nusikaltimą tęsinį. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami atskirai ir pagal BK 236 straipsnio 3 dalį. Nurodytų aplinkybių kontekste, L. V. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos ne kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o kaip idealioji BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Idealioji nusikaltimų sutaptis šiuo konkrečiu atveju konstatuojama atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamojo pranešimas apie T. K. tariamai įvykdytą sunkų nusikaltimą, tiek jo, kaip liudytojo, pirminiai parodymai yra užfiksuoti tame pačiame 2019 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu duodamas melagingus parodymus kaltinamasis tais pačiais veiksmais toliau įgyvendino ir savo tyčią dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. V. pareikštas kaltinimas dėl melagingų parodymų davimo, kaltinant asmenį, neva šis padarė sunkų BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu, t. y. dėl BK 235 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, taip pat pasitvirtino.

Byloje liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas S. V. parodė, kad su kaltinamuoju bendravo tik įvykio vietoje, visas bendravimas vyko degalinėje ir šalia jos, kur kaltinamasis parodė įvykio vietą. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis neturėjo vykti į policijos komisariatą. Atsižvelgdamas į šiuos liudytojo parodymus, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad 2019 m. sausio 18 d. kaltinime nurodomi L. V. nusikalstami veiksmai buvo atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, esančiame Laisvės al. 11, Kaune.

Dėl bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 235 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes.

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam L. V. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu visiškai prisipažino, padarė vieną baigtą nesunkų ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), baustas už smulkų administracinį nusižengimą 2018 metų liepos mėnesį (1 t., b. l. 180-181). Kaltinamasis mokosi Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre dešimtoje klasėje, dalyvauja projekte „Judam“ (2 t., b. l. 31). Pažymėtina, kad projekto „Judam“ tikslas mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto 15-29 m. amžiaus jaunimo skaičių įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į jauno asmens poreikius ir galimybes. Sodros duomenimis, L. V. nuo 2019 m. vasario 20 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo duomenimis, L. V. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2017 m. gegužės 25 d., diagnozė „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas“ (1 t., b. l. 186). Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, L. V. lankymosi įstaigoje laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 187). Atliktas teismo psichiatrijos tyrimas, gauta specialisto išvada, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę L. V. nereikalinga (1 t., b. l. 192).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių L. V. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra teistas ir ankstesniais teismo nuosprendžiais L. V. jau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, o paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, šiuo nuosprendžiu aptariamus nusikaltimus jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžia daryti išvadą, jog siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 236 straipsnio 1 dalies ir BK 235 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Už BK 236 straipsnio 1 dalyje ir už BK 235 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant, kadangi nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalis).

L. V. naujas nusikalstamas veikas padarė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atitinkamai, paskyręs bausmę už naujus nusikaltimus, teismas galutinę subendrintą bausmę dar turi subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis yra teistas, tačiau po nusikalstamų veikų, dėl kurių yra teisiamas šiuo metu, padarymo, nėra nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų, L. V. laikosi jam nustatytų probacijos sąlygų. Kaltinamasis buvo susiradęs darbą, šiuo metu mokosi dešimtoje klasėje, dalyvauja jaunimui skirtame projekte „Judam“. Kad L. V. teisės aktus atitinkantis gyvenimo būdas nėra trumpalaikis, patvirtina tas faktas, kad jis taip gyvena jau ilgiau nei pusmetį, naudojasi visomis galimybėmis ir jam teikiama pagalba keičiant gyvenimo būdą. Tai leidžia teismui manyti, kad L. V. padarė teigiamas išvadas dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio ir yra tvirtai pasiryžęs gyventi laikydamasis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, dėl savo padarytų nusikaltimų gailisi, be to, yra jauno amžiaus, kas nebejotinai turėjo įtakos anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms. Dėl paminėtų motyvų teismas tiki, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus L. V. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą skirtini tie patys įpareigojimai, kurie jau buvo paskirti kaltinamajam Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktai), kadangi matyti, jog tie įpareigojimai padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo požiūriu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į numatomą skirti laisvės atėmimo bausmės terminą, į tai, kad iki naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis jau buvo teistas ir naujos nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatytinas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Ikiteisminio tyrimo metu L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis vokas su viena kompaktine plokštele (1 t., b. l. 41) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1068-476/2018 L. V. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Prie nauju nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1068-476/2018 paskirtos bausmės dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Skirti L. V. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- tęsti mokslą arba dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

L. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį voką su viena kompaktine plokštele nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.