- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- 1-314-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34365-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Nijolė Petraitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimusi (duomenys neskelbtini) Plungės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta nedeklaruota, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, prie parduotuvės „Iki“, esama faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 2 (du) mėnesiai viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 60 val. viešųjų darbų). 2019 m. lapkričio 22 d. išregistruota iš probuojamų asmenų registro,
kaltinama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 08.30 val. viešoje vietoje prie P. Plechavičiaus g. Nr. 3 pažymėto kebabų kioskelio žodinio konflikto su N. M. metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą pastūmė ją į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji N. M. nukrito ant gatvės grindinio ir susižalojo kairę koją, tuo padarė nukentėjusiajai N. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, juosmens srityje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimu.
Kaltinamoji A. V. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną ją pasišaukė mergaitės iš kebabinės pasiimti kibiriuko nuo majonezo. Jai atėjus, pasirodė moteriškė, kuri pasakė, kad tai jos kibiriukas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tos moteriškės nepažįsta. Kai atėjo pasiimti kibiriuko, jis buvo padėtas prie kebabinės kioskelio durų. Pasiimant kibirėlį nieko šalia nebuvo, tuomet atėjo minėta moteriškė atimti kibiriuko, sakydama, kad tai jos kibiriukas. Jokio kontakto su ta moterimi nebuvo – ji (kaltinamoji) tiesiog pasiėmė kibiriuką ir nuėjo, o ta moteris dar apšaukė ją necenzūriniais žodžiais. Moteris konflikto metu nuo jos buvo nutolusi gal 5 metrus ir arčiau nepriėjo. Jų apsižodžiavimą matė G. S., kuris tuo metu rūkė prie medžio atsirėmęs. Su pasiimtu kibirėliu ji (kaltinamoji) nuėjo prie parduotuvės, o kur nuėjo moteris, su kuria susiginčijo, ji nematė. Nežino, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Kad yra kaltinama nukentėjusiosios sužalojimu sužinojo tik iš pas ją atvažiavusių policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino įkalbėta savo pažįstamų. Kad ji (kaltinamoji) nieko nestūmė gali patvirtinti G. S.. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nepadarė.
Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos rytą iš buto pasiėmusi kibiriuką išėjo į daugiabučio kiemą, kur turėjo automobiliu privažiuoti dukra. Prie jos iš priekio priėjusi kaltinamoji paklausė, kas jai (nukentėjusiajai) leido paimti kibiriuką. Kaltinamoji, pasakiusi „aš tau parodysiu, kaip imti kibiriukus“, ją pastūmė. Grumtynių tarp jos ir kaltinamosios nebuvo – kaltinamoji įsibėgėjusi ją abiem rankom iš karto stūmė. Ji net nespėjo sureaguoti ir pamėginti išvengti stūmimo. Kaltinamoji stūmė į dešinį petį, o ji nukrito ant kairiojo šono, krisdama nusibrozdino kairės rankos alkūnę, kairės rankos petį, lūžo kairės kojos šlaunikaulis. Nukrito ant asfalto – jei būtu kritusi keliais metrais toliau, t. y. ne ant asfalto, galbūt būtų pavykę išvengti lūžio. Pirma pribėgo ir jai padėjo mergaitė iš kebabų kiosko, o paskui atbėgo vienas vyras. Duktė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Policininkai padėjo ją pakelti, vienas iš policininkų važiavo su ja į klinikas. Prieš įvykį jautėsi gerai, kojų neskaudėjo. Kaltinamoji jai iki įvykio buvo matyta – ji miegodavo po daugiabučių balkonais, tačiau su ja nebuvo turėjusi jokių konfliktų. Nematė, ką kaltinamoji darė, kuomet ją (nukentėjusiąją) pastūmė – kai ją pakėlė, kaltinamosios įvykio vietoje nebuvo. Civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai. Patyrė itin didelę neturtinę žalą, greičiausiai reikės antros operacijos, reikės masažų. Turtinės žalos patyrė, kadangi buvo suplėšyta jos palaidinė, reikėjo pirkti vaistų.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, o kaltinamoji – iš matymo žinoma benamė, gyvenanti prie parduotuvės „Iki“, (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio rytą su mama turėjo važiuoti į remontuojamą savo vyro butą. Ji išėjo pirma, kad galėtų automobiliu iš aikštelės privažiuoti arčiau ir mamai, kuri sunkiai vaikšto, nereikėtų daug eiti. Išėjusi atvaryti automobilio užtruko tik apie 10 min., tačiau atvažiavusi iki sutartos vietos mamos nerado. Galvojo sukti į kiemą, kai ant pravažiavimo pamatė stovinčią kebabinės darbuotoją ir kažkokį vyriškį, o vėliau ir ant žemės sėdinčią mamą. Mamą bandė kelti šalia buvę žmonės, tačiau mama rėkė, kad jos nekeltų. Ji pabandė automobiliu taip privažiuoti, kad būtų lengviau įsodinti į jį mamą. Tuo metu priėjo dar vienas vyras ir jie keturiese pasodino mamą į jos automobilį. Pati nesiryžo mamos vežti į ligoninę, nes jos būklė atrodė sunki. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pareigūnus. Pareigūnai padėjo užkelti jos mamą iš automobilio ant neštuvų. Mama pasakė, kad ją dėl kibiriuko pastūmė benamė. Šalia mamos buvo jos rankinė ir kibiriukas, dėl kurio kilo konfliktas. Dėl įvykio metu patirtos kairio klubo sąnario traumos mama iki šiol jaučia pasekmes, du kartus teko vykti klinikas. Vieną kartą parduotuvėje besimatuojant palaidinę jai nuo ilgo stovėjimo išniro tas pats sąnarys, teko į parduotuvę kviesti greitąją. Tai įvyko prieš didžiąsias žiemos šventes. Kitą kartą tas pats sąnarys išniro jai būnant namuose sausio 20 dieną. Iki įvykio su klubų sąnariais mama problemų neturėjo. Po įvykio mama pasidarė labai jautri, nuolat geria antidepresantus bei vaistus nuo skausmo, nebegali pasirūpinti maisto produktais, persivilkti patalynės. Iki įvykio mama gyveno aktyvų gyvenimą, o dabar daugiausia guli. Po pirmos operacijos nelaikė šlapimo, reikėjo naudoti sauskelnes suaugusiems. Dabar pas ją turi reguliariai atvažiuoti kas nors iš namiškių, padėti buityje. Specialieji poreikiai mamai nustatyti seniai, nes ji yra patyrusi du infarktus. Jos labai silpna širdis, todėl kiekviena narkozė ir kiekviena operacija kelia didelį nerimą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad nukentėjusios nepažįsta, o kaltinamąją pažįsta, žino, dėl kokio įvykio nagrinėjama baudžiamoji byla, matė, kaip viskas vyko. Įvykio vietoje yra „hamburgerinė“, kurioje mergaitės prekiauja, o A. joms padeda, surenka šiukšles, išneša jas į konteinerį. Jis rūkė, kuomet atėjo A., pasiėmė kibirą ir nešėsi. Tuomet moteris prišoko prie kibiro ir apšaukė A. visokias necenzūriniais žodžiais, t. y. „valkata“, „tokia ir anokia“, norėjo atimti kibirą. Tarp moterų kilo konfliktas. A. ėjo ir nuėjo. Ji nuėjo į vieną pusę, o moteris į kitą. A. sugrįžo į tą pusę, kur stovėjo jis (liudytojas) ir jam pasakė, kad kažkokia „nagla“ moterėlė iš jos norėjo atimti kibirą. O kibirą jai davė kebabinės darbuotoja. Kebabinė yra prie užkandinės, į kurią jis dažnai ateina atsigerti alaus, nusipirkti cigarečių. Įvykio metu jis taip pat buvo atėjęs į užeigą ir stovėjo už kokių 20-30 metrų nuo kebabinės. Užkandinė ir kebabinė yra skirtingos vietos, tarp jų maždaug 20 m atstumas – jis stovėjo prie užkandinės ir viską kuo puikiausiai matė. Kaltinamoji paėmė kibirą, kuris buvo prie kebabinės, o ta moteris prišoko ir jai iš rankos griebė tą kibirą. Prišokusios ir kaltinamajai iš rankų kibirą griebusios moters jis nematė, nematė, kaip ji atrodė, matė tik moters siluetą. Nieko negali pasakyti apie nukentėjusią, matė moteriškę ir tiek, amžiaus negali pasakyti. Tuo tarpu kaltinamąją matė aiškiai, jiedu pasikalbėjo, ir kaltinamoji nuėjo pasiimti kibiro. Konfliktas tarp moterų buvo žodinis, po jo kaltinamoji grįžo prie jo (liudytojo). Kaltinamoji toje vietojo prie užkandinės, prie konteinerio, būna ir po įvykio niekur nepasišalino. Liudytojas parodė, kad jokios greitosios ar policijos nematė. Su kaltinamąja pažįstamas eilę metų, pro šalį eidamas pakalbina, labai protinga moteris. Niekada nėra matęs, kad kaltinamoji būtų pikta, kad ji kažkam kažką blogo padarytų. Įvykio vietoje matė tik nukentėjusiąją, kurios dabar negalėtų pažinti, ir A.. Kibirėlis liko pas A., ji pasiėmė kibirėlį ir grįžo prie jo. Tarp moterų fizinio kontakto nebuvo. Viskas vyko dieną, į pavakarę, buvo šviesu. Po įvykio apie 10 min. pakalbėjęs su kaltinamąją jis nuėjo ir išgėrė alaus, daugiau kaltinamosios nematė, todėl nežino, ką ji vėliau veikė. Ką veikė kita moteris, taip pat nežino.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. parodė, kad ji įvykio metu dirbo greito maisto kioskelyje. Dirbdama išgirdo šūksnius „kas tau leido paimti mano kibirą“ ir išbėgo pažiūrėti į lauką, kas vyksta. Lauke pamatė ant žemės gulinčią ir kibiriuką laikančią moterį. Kaltinamoji tuo metu nueidinėjo. Ji (liudytoja) nuėjo padėti nukentėjusiajai. Padėti nukentėjusiajai pribėgo ir vyriškis. Kaltinamoji jai nieko nesakė. Nukentėjusioji jai sakė, kad skauda klubą, sakė, kad ją pastūmė. Iki įvykio yra mačiusi ir nukentėjusiąją, ir kaltinamąją, yra su jomis trumpai bendravusi, kadangi anksčiau gyveno tame rajone, keletą vasarų dirbo greito maisto kioskelyje. Kaltinamąją visuomet matydavo su benamiais draugais, jie visi aplinkui vaikščiodavo, pasiimdavo prie kiosko paliktus kibirus. Paties konflikto ji nematė, tik išgirdo šūksnius, o išbėgusi rado ant žemės gulinčią nukentėjusiąją. Ji (liudytoja) įvykio dieną su kaltinamąją nebuvo bendravusi, buvo pati darbo pradžia, nieko nekvietė ir niekam nesiūlė kibiriuko.
2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 9-14) užfiksuoti pareiškėjos N. M. pateikti duomenys apie įvykį. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 08.30 val. išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini), Kaune. Jai priėjus kebabų kioskelį, kuris yra prie namo, kuriame gyvena, prie jos priėjo iš matymo žinoma moteris. Šią moterį žino, nes prie namo, kuriame gyvena pareiškėja, nurodyta moteris nuolat vaikšto, yra benamė, gyvena po balkonais, prie konteinerių. Ši moteris yra apie 70 m amžiaus, apie 157 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plaukai rudos spalvos, garbanoti, iki pečių, vilkėjo pilkos spalvos striukę. Moteris priėjusi priekaištavo, kam pareiškėja paėmė jos kibirėlį, nes N. M. rankoje laikė kibiriuką nuo majonezo. Pareiškėjai pasakius, kad kibiriukas yra jos bei kad kibiriuką atsinešė iš namų, moteris per kelis metrus nuo pareiškėjos įsibėgėjo ir stipriai stūmė į dešinį petį, pareiškėja nukrito ant asfalto, ant kairio šono – taip susižalojo kairę koją, joje pajuto stiprų skausmą. Pareiškėja atsisėdo ant šaligatvio krašto. Tada savo automobiliu privažiavo pareiškėjos dukra L. B., kuri su aplinkinių žmonių pagalba įsisodino pareiškėją į automobilį ir apie įvykį pranešė paskambinusi telefonu 112. Greitoji medicinos pagalba nuvežė pareiškėją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, Eivenių g. 2, Kaune, kur buvo nustatyta kairės kojos šlaunikaulio kaklelio lūžis, medikai informavo, kad bus atliekama operacija, bus dedamas endoprotezas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2390/2019(02) (t. 1, b. l. 46-47) N. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, juosmens srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 dieną. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiosios, pačios kaltinamosios parodymus svarbu tai, kad tuo metu, kai kaltinamoji A. V. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji N. M. nukrito ant gatvės grindinio, buvo tik ji ir nukentėjusioji. Paties įvykio, be jo dalyvių, niekas nematė. Esant tokiai situacijai vienu iš pagrindinių įrodymų šaltinių tampa nukentėjusiosios parodymai, kuriais šiuo atveju netikėti teismas neturi pagrindo. Nors liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė įvykį, tačiau teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai, kaip nepatikimus. Teigdamas, jog matė įvykį, kaltinamasis nieko negalėjo pasakyti apie nukentėjusiąją, negalėjo net apytiksliai įvardinti jos amžiaus. Jei šviesiu paros metu už 20 m jo akivaizdoje, t. y. niekam neužstojant vaizdo, vykusį įvykį matęs asmuo nesugebėjo įžiūrėti vienos iš jo dalyvių, teismas sprendžia, kad jis objektyviai negalėjo matyti ir paties įvykio.
Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir logiški. Nukentėjusioji N. M. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuosekli, konkrečiai nurodė, dėl ko kilo konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios (dėl kibirėlio), kokius smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamoji (pastūmė į dešinį petį) ir kas buvo sužalota (kairė koja – nukentėjusioji iš karto pradėjo skųstis kairės kojos klubo skausmu, negalėjo atsistoti). Tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 9-14), t. y. jau pačioje pirminėje baudžiamojo proceso stadijoje, ir nukentėjusioji parodymų dėl jų nekeitė viso proceso metu.
Pažymėtina, kad byloje sutapo tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamosios, tiek visų liudytojų parodymai apie tai, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios kilo ginčas dėl kibiriuko. Tačiau nesutapo parodymai apie tai, ar konflikto metu kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtą ir ar sužalojo nukentėjusiąją. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios nebuvo jokio kontakto, kad nukentėjusioji nuo jos buvo nutolusi maždaug 5 metrus ir arčiau nepriėjo, ji (kaltinamoji) pati pasiėmusi kibiriuką tiesiog apsisuko ir nuėjo, o ką toliau darė nukentėjusioji, nematė, tačiau tokius jos parodymus paneigė liudytojos J. T. parodymai. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta J. T. parodė, kad dirbdama kebabų kioskelyje išgirdusi šaukiant „kas tau leido paimti mano kibirą“, išbėgo pažiūrėti į lauką ir pamatė ant žemės gulinčią kibiriuką laikančią moterį bei nueidinėjančią kaltinamąją. Vadinasi, kaltinamajai nueinant, nukentėjusioji buvo nukritusi ant asfalto – ši aplinkybė paneigia kaltinamosios teiginius, kad ji kaltinamosios nelietė, o tik pasiėmusi kibiriuką nuėjo. Akivaizdu, kad jeigu kaltinamoji nebūtų nieko padariusi nukentėjusiajai, ji būtų bent jau priėjusi prie jos pasiklausti, ar nereikia pagalbos, tuo tarpu ji skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nors kiti asmenys matydami šią situaciją skubėjo nukentėjusiajai į pagalbą. Be to, kaltinamoji nuėjo palikusi kibiriuką prie nukritusios nukentėjusiosios, o ne nešdamasi jį rankose. Vertinant liudytojų parodymus, pažymėtina, kad vienintelės J. T. parodymai gali būti laikomi nešališkais, kadangi liudytoja apklausta L. B. yra nukentėjusiosios dukra, turėjusi suinteresuotumą duoti savo mamai palankius parodymus, o liudytoju apklaustas G. S. – kaltinamosios iniciatyva išimtinai kaltinamajai palankius parodymus davęs jos pažįstamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, svarbiais laikytini kaltinamosios parodymai apie tai, kad ji iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad iki įvykio kaltinamąją žinojo tik iš matymo, kaip tame rajone gyvenančią benamę, tačiau su ja nebuvo turėjusi jokių konfliktų. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusioji neturėjo jokių priežasčių apkalbėti kaltinamąją ar duoti melagingus parodymus, kad jai pakenkti.
Kaltinamosios neteisėtos veikos padarinius – nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp veikos bei padarinių patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2390/2019(02), kuri laikytina objektyviu įrodymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2390/2019(02) N. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, juosmens srityje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pažymima, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 12 dieną. Kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.
Stumdama senyvo amžiaus moterį kaltinamoji neabejotinai suprato savo veikos pavojingą pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl to nukentėjusioji gali būti sužalota, ir nors nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamoji iš esmės buvo abejinga tam, kad jos veika gali sukelti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog nukentėjusioji veikė netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji savo veika būtų siekusi konkretaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, todėl darytina išvada kad ji veikė esant neapibrėžta tyčiai, galimybę atsirasti įvairiems jos pavojingos veikos padariniams numatydama bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodama. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, šiuo konkrečiu atveju kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. V. dėl nesunkaus N. M. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 08.30 val. viešoje vietoje prie P. Plechavičiaus g. Nr. 3 pažymėto kebabų kioskelio žodinio konflikto su N. M. metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą pastūmė ją į dešinį petį, dėl ko nukentėjusioji N. M. nukrito ant gatvės grindinio ir susižalojo kairę koją, tuo padarė nukentėjusiajai N. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, juosmens srityje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimu. Atitinkamai, kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosios A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama netiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant A. V. asmenybę, pažymėtina, kad ji yra teista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y už nusikaltimą žmogaus sveikatai (t. 1, b. l. 101-103). Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 99-100). Kaltinamoji Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruota (t. 1, b. l. 110), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 1, b. l. 112). Kaltinamoji neturi gyvenamosios vietos, eilę metų gyvena tiesiog gatvėje, neturi šeimos, yra senatvės pensininkė. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamosios gyvenimo būdo, jos elgesio kontrolė būtų komplikuota, todėl laisvės apribojimo bausmė ją skyrus kaltinamajai būtų neefektyvi ir sunkiai įgyvendinama. Be to, kaltinamoji už nusikaltimą žmogaus sveikatai teisiama jau antrą kartą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajai skirtina griežtesnės rūšies bausmė – areštas. Nors įstatymas numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios gyvenimo būdą, į tai, kad ji neturi gyvenamosios vietos, intensyvios priežiūros – jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis skyrimas būtų praktiškai neįgyvendinamas. Atitinkamai kaltinamajai arešto bausmės vykdymas neatidėtinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė jai skiriama pirmą kartą, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamajai skirtinos arešto bausmės terminas nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Į kaltinamajai paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas jos suėmime išbūtas laikas (kuris apima ir jos laikino sulaikymo laiką) nuo 2020 m. liepos 18 d. 21.50 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 16.35 val. (t. 2, b. l. 80, 107), t. y. trys paros, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji N. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašo iš kaltinamosios priteisti 131,26 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 26-35).
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro šios iki 2019 m. spalio 7 d., t. y. iki civilinio ieškinio parengimo dienos, jos turėtos išlaidos: SENI sauskelnės suaugusiems, 3 pakuotės po 30 vnt., vienos pakuotės kaina 14,06 Eur, bendra suma – 42,18 Eur; SENI paklotai, 2 pakuotės po 30 vnt., vienos pakuotės kaina 11,88 Eur, bendra suma – 23,76 Eur; Preducal MR 35 mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės N120, 1 pakuotė, vienos pakuotės kaina 14,59 Eur; Mildronate 500 mg kapsulės n60, 1 pakuotė, vienos pakuotės kaina 13,14 Eur; Ibuprofenas 600 mg plėvele dengtos tabletės, 3 pakuotės, vienos pakuotės kaina 7,53 Eur, bendra suma – 22,59 Eur. Taip pat pažymima, kad incidento metu krisdama alkūne į grindinį suplėšė palaidinės rankovę ir prašo priteisti kaip turtinę žalą 15 Eur, t. y. sugadintos palaidinės vertę atitinkančią sumą. Bendra prašoma priteisti turtinė žala – 131,26 Eur.
Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinei ieškovei teko išgyventi realią mirties grėsmę ir baimę. Nuo incidento ją kankina stiprūs skausmai. Dėl patirto smurto praktiškai tapo gulinčiu ligoniu, yra priversta naudoti sauskelnes, o tai labai menkina savivertę. Be pagalbos negali pasirūpinti net būtiniausiais poreikiais. Jai po atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos operuota koja buvo palikta keliais cm ilgesnė, kad per laiką susilygintų su kita koja, tačiau dėl tokios padėties pradėjo jausti stuburo skausmus. Iki įvykio ji buvo patyrusi du miokardo infarktus ir išeminį insultą, todėl bijo, kad įvykio metu patirtos traumos padarinių gydymo gali neatlaikyti jos silpna širdis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. V. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta N. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant neturtinės žalos dydį, viena vertus, reikšmingi įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – taip pat svarbūs kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, jos interesas, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai lūžo kairio šlaunikaulio kaklas ir ji nedelsiant buvo operuota, vėliau vyko į reabilitaciją „Eglės“ sanatorijoje (t. 1, b. l. 28-31, 46-47). Po 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktos kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos N. M. 2019 m. gruodžio 11 d. patyrė šlaunikaulio komponento dalinį išnirimą (t. 1, b. l. 158), o 2020 m. vasario 24 d. jai atlikta kairio klubo sąnario revizinė endoprotezavimo operacija (t. 2, b. l. 17). Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. V. kaltų veiksmų N. M. patyrė didelių tiek fizinių, tiek dvasinių išgyvenimų. Jai buvo apribota judėjimo galimybė, suprantamas jos, kaip ligoto ir senyvo amžiaus žmogaus, nerimas bei netikrumas, kokias pasekmes įvykio metu patirta trauma turės sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Patirta trauma neabejotinai padarė nukentėjusiąją dar labiau priklausomą nuo artimųjų pagalbos.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos A. T. ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Bylos duomenimis, kaltinamoji yra benamė, senatvės pensininkė. Vienintelės jos gaunamos pajamos – senatvės pensija, kuri yra itin maža ir nuo kurios dar yra daromos išskaitos (t. 2, b. l. 4). Matyti, kad kaltinamajai laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. viso išmokėta 374,48 Eur. Internete viešai pateikiami duomenys apie tai, kad Lietuvoje skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Taigi kaltinamoji gyvena žemiau skurdo ribos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat kaltinamosios amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinės ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 800 Eur.
Civilinės ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas iš dalies. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytų vaistų įsigijimui išleistos sumos pripažinimo jos patirta turtine žala atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą nėra pateikta ne tik vaistų įsigijimą patvirtinančių kvitų, bet ir įrodymų, kad šie vaistai nukentėjusiajai buvo paskirti patirtos traumos bei jos padarinių gydymui. Kaip matyti iš internete skelbiamų duomenų, Preductal yra skirtas vartoti derinyje su kitais vaistais krūtinės anginai (širdies kraujagyslių ligų sukeltam skausmui) gydyti, Mildronate vartojamas papildomam lengvo lėtinio širdies nepakankamumo gydymui, t. y. tai vaistai, tiesiogiai nesusiję su patirtos kojos traumos gydymu. Tuo tarpu Ibuprofenas – tai vaistas vartojamas trumpalaikiam silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui, atitinkamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti vienos šio vaisto pakuotės kainą, t. y. 7,53 Eur, kadangi iš karto po traumos trumpą laiką nukentėjusioji galėjo juo malšinti skausmą. Tačiau tai, kad nukentėjusioji savo iniciatyva šį vaistą vartojo ilgą laiką, nors toks vartojimas pagal vaisto aprašymą nėra galimas, nesudaro pagrindo jo įsigijimui išleistų sumų pripažinti civilinės ieškovės dėl nusikalstamos veikos patirtais turtiniais nuostoliais. Taip pat civilinės ieškovės naudai kaip turtinės žalos atlyginimas priteistinos sauskelnių įsigijimui turėtos 42,18 Eur išlaidos, paklotų įsigijimui turėtos 23,76 Eur išlaidos ir sugadintos palaidinės vertę atitinkanti pinigų suma – 15 Eur.
Civilinė ieškovė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios A. V. veiksmų, jos padarytos nusikalstamos veikos, patyrė turtinės žalos, todėl jos reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas aukščiau teismo nurodytoje dalyje ir iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 88,47 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 3045,32 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 51-53) dėl išlaidų, patirtų suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajai N. M., atlyginimo. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog N. M. buvo sužalota neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais A. V. veiksmais, todėl už žalą, padarytą ją gydant, atsakingas kaltas asmuo, t. y. A. V.. Ieškinio dydis įrodytas civilinės ieškovės pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios A. V. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 3045,32 Eur turtinei žalai atlyginti.
A. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas paliktina iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant Panevėžio pataisos namuose.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtosios arešto bausmės laiką įskaityti A. V. suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 18 d. 21.50 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 16.35 val., t. y. tris dienas, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
N. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. M. iš kaltinamosios A. V. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 88,47 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios A. V. Kauno teritorinei ligonių kasai 3045,32 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus 32 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.