- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5569-920/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00749-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. B., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja savo faktiniais veiksmais priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po savo tėvo S. B. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvai S. B. ir V. B. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuokoje buvo įgiję gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėjos tėvai po santuokos nutraukimo pasidalino atskira, notaro biure patvirtinta 1986 m. rugpjūčio 23 d. turto pasidalijimo sutartimi – V. B. nuosavybėn perėjo 2/3 dalys gyvenamojo namo ir ūkio pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini), S. B. nuosavybėn perėjo 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su motina V. B. liko gyventi minėtame turte, o tėvas S. B. išsikraustė gyventi kitur. Po pareiškėjos motinos V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo paveldėjo minėtą V. B. priklausantį turtą. Po tėvo S. B. mirties (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas pagal 1986 m. rugpjūčio 23 d. turto padalijimo sutartį, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas. Pagal (duomenys neskelbtini) seniunijos (duomenys neskelbtini) pažymą apie mirusiojo turtą Nr. (duomenys neskelbtini), po S. B. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – namų ūkio knyga Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)). Nei pareiškėja, nei jos broliai R. B. ir A. B., po tėvo S. B. mirties, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir teisiškai palikimo priėmimo neįformino, tačiau pareiškėja savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra S. B. ir V. B. dukra. Iš Santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Iš 1986 m. rugpjūčio 23 d. Sutarties nustatyta, kad V. B. nuosavybėn perėjo 2/3 dalys medinio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), S. B. perėjo 1/3 dalis medinio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Iš Medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos Mirties liudijimo matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad pareiškėja paveldėjo palikėjo V. B. turtą – Pastatą-gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Pastatas-gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniuninjos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad po S. B. mirties likęs turtas – 1/3 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatai bei kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. birželio 27 d. Sandorio dėl palikimo atsisakymo matyti, kad A. B. atsisako pailikimo atsiradusio po (duomenys neskelbtini) S. B. mirties. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo apie S. B. palikimą duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo/atsisakymo faktų ar pareiškimų dėl palikimo priėmimo/atsisakymų padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Po S. B. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėja V. S. tėvo S. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti – po palikėjo mirties gyveno ir iki šiol gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi tėvui priklausančia dalimi, ja rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už tėvui priklausančią turto dalį. Po S. B. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėja po savo tėvo S. B. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tėvo S. B. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.