Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-281-278/2018, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Domdeira“ taikytas supaprastintas bankroto procesas bei patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas BUAB „Domdeira“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bendrovė neturi lėšų net būtiniausioms administravimo išlaidoms apmokėti, iki šiol visos administravimo išlaidos yra apmokamos iš bankroto administratoriaus asmeninių lėšų. Pareiškėjas A. V. bankroto administratoriaus prašymą taikyti supaprastintą bendrovės bankroto procesą prašė atmesti. Pareiškėjas nesutiko su bankroto administratoriaus teiginiu, kad nepakaks lėšų administravimo išlaidoms padengti, kadangi nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bendrovės turtas įvertintas 4 843,57 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Domdeira“ taikė supaprastintą bankroto procesą ir bankroto procedūrą – likvidavimą, patvirtino UAB „Domdeira“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą.Teismas nurodė, kad iškeliant UAB „Domdeira“ bankroto bylą buvo konstatuota, jog valstybės registrų duomenimis atsakovė registruotino turto neturi, veiklos nevykdo, pajamų neturi ir tai leidžia teigti, jog atsakovės turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Aplinkybė, kad įmonė turi trumpalaikio turto – medžio atliekų, padėklų, juostinių ir diskinių pjūklų, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog realizavus šį turtą bus gautos ženklios pajamos. Be to, bankroto proceso eigoje gavus lėšų, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 5 dalis numato galimybę nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šiuo metu supaprastinto bankroto procesas labiau atitinka tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus, nes tai mažins administravimo išlaidas bei sudarys galimybę operatyviau vykdyti BUAB „Domdeira“ bankroto procedūrą.Teismas pripažino, kad pareiškėjo A. V. teiginiai, jog administratorius nepagrindė patirtų išlaidų, nagrinėjamo klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi, nes klausimas dėl administravimo išlaidų dydžio visam bankroto procesui bus sprendžiamas atskira nutartimi, o teikdamas prašymą dėl jų skyrimo administratorius teismui privalės pateikti įrodymus ir apie patirtas išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties dalį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir pakartotinio kreditorių sąrašo tvirtinimo; atmesti BUAB „Domdeira“ bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors bankroto administratorius neprašė, teismas ginčijama nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Kreditorių sąrašas jau buvo patvirtintas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo antrą sykį spręsti tą patį klausimą. Teismas darė prielaidas, kad, net ir realizavus atsakovės turimą turtą, ženklių pajamų nebus gauta. Tačiau pagrindo sutikti su tokiomis išvadomis nėra, kadangi mediena, net ir malkinė, tapo ypač paklausi.Bankroto administratorius turi įrodyti, kad jis faktiškai patyrė išlaidas – tik administratoriui pateikus įrodymus apie patirtas faktines išlaidas galima spręsti, ar likviduojamos bendrovės turto pakaks, ar nepakaks administravimo išlaidoms padengti. Teismas nepagrįstai preziumavo administratoriaus išlaidas.Atsiliepimu į pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius L. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad atsakovė turi trumpalaikio turto, kuris yra apskaitytas įsigijimo verte (4 843,57 Eur), nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad realizavus šį trumpalaikį turtą bus gautos ženklios pajamos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė turi tokios vertės turto, kurį realizavus galima būtų visiškai atsiskaityti su administratoriumi ar tenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto administratoriui perduotas atsakovės turtas yra menkavertis, nusidėvėjęs, jo realizuoti rinkoje nėra įmanoma, galimas tik šio turto pridavimas į metalo supirktuvę. Perduoti naudoti pjūklai apskaitoje apskaityti įsigijimo verte, nors jie yra sudėvėti, nugaląsti, pjūklų dantukai yra pažeisti ir numušti, todėl jų tarnavimo resursas išbaigtas, jų realizuoti už įsigijimo kainą nebus galima. Šiuo metu nepriklausomo turto vertintojo yra atliekamas naudotų pjūklų vertės nustatymas. Naujos medienos iš esmės nėra, bankroto administratoriui buvo perduoti pajuodę medžio padėklai, senos medžio atliekos, pjuvenos ir ruošiniai. Šis turtas sandėliuojamas lauke ir yra nuolat veikiamas kritulių – bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto ir sąlygų perduotą turtą sandėliuoti. Bendrovės sąskaitoje banke, taip pat kasoje pinigų likučio nėra, kilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrovė taip pat neturi. Bankroto administratorius neturi jokių lėšų administravimo išlaidoms apmokėti bei patalpoms, kuriose būtų sandėliuojamos šlapios pjuvenos, pajuodę padėklai ir medienos atraižos bei vykdoma jų apsauga, nuomoti. Bendrovės turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl vien tik transportui reikalingos ženklios išlaidos. Pareiškėjo teiginiai, kad administratorius nepagrindė patirtų išlaidų, kurios skirtos teismo nutartimi, yra nepagrįsti ir nagrinėjamo klausimo sprendimui esminės reikšmės neturi, kadangi piniginių lėšų realiai niekas neskiria, o jos yra tik tvirtinamos. Bankroto administratorius savo asmeninėmis lėšomis apmoka būtiniausias administravimo išlaidas.Įstatymai nedraudžia pasikeitus aplinkybėms keisti kreditorių sąrašą, tvirtinti didesnius ar mažesnius kreditorinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei taikytas supaprastintas bankroto procesas bei pakartotinai patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius L. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną – 2018 m. vasario 27 d., pateikė į bylą naujus įrodymus, atitinkamai – pjūklų, padėklų, pjuvenų, ruošinių paletėms, medienos atraižų nuotraukas, turto ir vertybių perdavimo – priėmimo aktą ir atsargų likučius, pažymas dėl naudotų diskinių ir juostinių pjūklų; 2018 m. vasario 20 d. apžiūros aktą, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesinė šalių pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Pavėluotai teikiamus įrodymus teismas gali atsisakyti priimti, jei šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis). Kartu teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog dėl įrodymų priėmimo visais atvejais turi būti sprendžiama atsižvelgiant į šių įrodymų galimą reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui, kadangi atsisakymas priimti tegu ir pavėluotai pateiktą, tačiau bylai esminę reikšmę turintį įrodymą, nebūtų suderinamas su pagrindine teismo pareiga – vykdyti teisingumą ir teisingai išspręsti kilusį ginčą. Procesinio šalių lygiateisiškumo principas ir šalių teisė būti išklausytomis lemia tai, kad teismas negali savo procesinio sprendimo grįsti tais įrodymais, dėl kurių kita šalis neturėjo galimybės pasisakyti. Tai reiškia, kad, teismui priėmus naujus įrodymus, su šiais įrodymais turi būti tinkamai supažindinama kita proceso šalis ir jai turi būti sudarytos galimybės pateikti savo paaiškinimus dėl naujai pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad su kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais naujais įrodymais apeliantas yra susipažinęs, šie įrodymai gali būti aktualūs sprendžiant nagrinėjamą klausimą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, bankroto administratoriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną teismui pateiktą naują įrodymą – 2018 m. vasario 20 d. apžiūros aktą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsisako priimti, kadangi šis įrodymas teismui galėjo būti pateiktas anksčiau, o jį priėmus paskirto teismo posėdžio dieną būtų būtina atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę apeliantui pateikti savo poziciją dėl šio naujai pateikto įrodymo. Atsakovės bankroto administratoriaus apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną pateikta Panevėžio apygardos 2018 m. sausio 11 d. teismo nutartis yra BUAB „Domdeira“ bankroto bylos dalis, todėl teisėjų kolegija ja gali remtis ir neprijungusi prie nagrinėjamos bylos bankroto administratoriaus teikiamos šios teismo nutarties kopijos.

Dėl sąlygų supaprastinto bankroto proceso taikymui egzistavimo

Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis, 11 dalis). Kitaip tariant, įprasto bankroto proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, o supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises. Esminė sąlyga pradėti supaprastintą įmonės bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, esminę reikšmę turi bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis, t. y. aplinkybės, ar pati įmonė turi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti dengiamos bankroto administravimo ir teismo išlaidos, ištyrimas. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu pirmiausia tai turi nustatyti bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2021-370/2016).Remiantis atsakovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovė neturi jokio ilgalaikio turto, visą bendrovės turtą sudaro trumpalaikis 4 855 Eur vertės turtas, kurį iš esmės visą sudaro atsargos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės balanse nurodomo trumpalaikio turto rinkos vertę, tuo tarpu bankroto administratoriaus atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodoma, kad šis turtas bendrovės balanse apskaitytas įsigijimo verte – 4 843,57 Eur, nors yra nusidėvėjęs. Bankroto administratoriaus kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai – nuotraukos, patvirtina jo argumentus apie iš esmės vienintelio bendrovės turimo turto nusidėvėjimą, kuris sudaro pagrindą abejoti ne tik dėl šio turto galimo patrauklumo potencialiems pirkėjams, bet ir dėl to, kad šio turto pardavimo kaina gali būti artima jo įsigijimo kainai. Tuo tarpu apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turi pakankamai vertingo turto, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog atsakovė ateityje galbūt gaus piniginių lėšų, nepaneigia to, kad šiuo metu bendrovės turimo turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 2 straipsnio 13 punktas), o būtent tai pagal įstatymą sudaro pagrindą įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Remiantis ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalimi, jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi, apelianto nurodomas galimas bendrovės turtinės padėties pagerėjimas sėkmingai pardavus jos turtą – kuris, be kita ko, yra grindžiamas tik deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais, apelianto teiginiais – galėtų būti pagrindu teismui nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir tęsti bankroto procedūras bendra tvarka, tačiau nesudaro pagrindo netaikyti atsakovei supaprastinto bankroto proceso šiuo metu.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad tik bankroto administratoriui pateikus įrodymus apie patirtas faktines išlaidas galima spręsti, ar yra pagrindas įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, kadangi toks apelianto teiginys neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Pagal ĮBĮ nuostatas teismas tik priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma (ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant supaprastinto bankroto proceso taikymo klausimą nėra sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos ar juolab dėl bankroto administratoriaus realiai turėtų išlaidų pagrįstumo, o bankroto administratorius, teikdamas prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, neturi pareigos įrodinėti faktiškai patirtų administravimo išlaidų dydžio. Dėl pagrindų taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą buvimo teismas sprendžia įvertinęs duomenis apie bendrovės turimą turtą. Kaip jau minėta, jokių įrodymų, kad atsakovė turi turto, iš kurio šiuo metu galėtų būti apmokamos administravimo išlaidos, nepriklausomai nuo šių išlaidų galimo dydžio, apeliantas nepateikė.

Dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo tvirtinimo

Apeliantas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriui nepateikus atitinkamo prašymo, nepagrįstai ginčijama nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi BUAB „Domdeira“ kreditorių sąrašas nebuvo tikslinamas ar keičiamas, teismas, nusprendęs taikyti atsakovei supaprastintą bankroto procesą, ginčijama nutartimi tik atkartojo teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi jau patvirtintą bendrovės kreditorių bei atitinkamų jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nors aptariamas pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas yra perteklinis (remiantis ĮBĮ 13(1) straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, tik jei tokie reikalavimai dar nėra teismo patvirtinti), tačiau jis pats savaime nepažeidžia nei apelianto, nei atsakovės ar jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų ir nesudaro pagrindo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui (CPK 328 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.