Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2A-556-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2A-556-372/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02345-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
R. L., J. D.
Ieškovas
J. D.
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. SimonaitienėTeisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2A-556-372/2011
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02345-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 35.2;42.9.;121.21; (S) 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovo atstovui J. D., atsakovei R. L., jos atstovui adv. V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. įmonės „Koloritas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-3172-772/2011 pagal ieškovo J. D. įmonės „Koloritas“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovo J. D. įmonės „Koloritas“ savininkas J. D. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės R. L. 377,03 Lt skolą, 3 394,80 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Jis nurodė, kad 2009-06-03 tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis. 2009-06-04 atsakovė įsigijo iš ieškovo prekių už 377,03 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą. Už prekes atsakovė privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo gautų prekių gavimo dienos, tačiau to iki šiol nepadarė. Sutartyje buvo numatyta, kad jei nebus atsiskaityta per 3 mėnesius, bus taikomi 5 procentų dydžio delspinigiai. Ieškovas prašo priteisti 3 394,80 Lt delspinigių, priskaičiuotų už 180 dienų.

Atsiliepimas

Atsakovė R. L., gavusi ieškinį, ieškovui sumokėjo 377,23 Lt skolos, tačiau mano, kad 5 procentų delspinigiai yra neprotingi, dešimteriopai viršija skolos sumą. Ji nurodė, kad sutiktų mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už 6 mėnesių laikotarpį. Ji taip pat neprieštarauja, kad būtų skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Ji nurodė, kad su ieškovu ryšiai nutrūko išėjus iš darbo ir dėl šeiminių aplinkybių pakeitus telefono numerį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimu byla dalyje dėl 377,03 Lt skolos priteisimo iš atsakovės R. L. nutraukta, kadangi ji atsiskaitė su ieškovu. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 377,03 Lt delspinigius, 113,00 Lt žyminį mokestį, 53,72 Lt viešo skelbimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 377,03 Lt delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-07 dienos iki visiško atsiskaitymo. Iš atsakovės priteista valstybei 6,80 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerio tarnybą. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimai atsakovei atmesti.

Teismas pripažino, kad šalių sudaryta sutartis nebuvo nuginčyta, todėl turėjo būti vykdoma. Atsakovė per laikotarpį nuo 2009 metų iki 2011-05-30 skolos nesumokėjo. Teismas nevisiškai sutiko su ieškovo teiginiu, jog sutartis turėjo būti vykdoma bet kokiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ieškovas būdamas sutarties stipresniąja šalimi (įmone), kilus ginčui dėl netesybų, kurių dydis yra gana didelis, galėjo juos vertinti remiantis sąžiningo verslo praktika. Teismas padarė išvadą, kad netesybos yra labai didelės, jos negalėjo būti laikomos ieškovo galimais nuostoliais, dėl kurių nebuvo pateikta įrodymų. Teismas pripažino, kad ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovė tai padarė tik po ieškovo kreipimosi į teismą. Ji taip pat turėjo teisę pakeisti sutarties sąlygas, tačiau ja nepasinaudojo. Ieškovas pripažino, kad sutarties projektą paruošė jis, todėl teismas pripažino, kad joje numatytos sankcijos tik atsakovei, o ieškovas sau jų nenumatė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra ūkio subjektas, o atsakovė – fizinis asmuo, todėl aiškinant sutarties sąlygas, gali būti taikomos CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties nuostatas, buvo privalu išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Vertindamas ieškovo reikalavimo dėl netesybų (delspinigių) pagrįstumą, teismas jį pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad netesybų suma mažintina iki pagrindinės skolos dydžio, įvertinus sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas J. D. įmonė „Koloritas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą dalyje dėl netesybų sumažinimo, priteisiant 3 394,80 Lt.

Apelianto pagrindiniai motyvai yra tokie:

1. Teismas neteisingai aiškino CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė buvo ne vartotojas, o verslo atstovas.

2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė turėjo sumokėti gana mažą sumą už nupirktas prekes. Nebuvo vertinami apelianto laikas ir lėšos bei psichologinis veikimas, ieškant atsakovės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokios išlaidos nekainuoja. Apeliantas turėjo pateikti ieškinį teismui. Jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, už tai buvo sumokėta 129 Lt. Apie atsakovės kuratoriaus paskyrimą apeliantas skelbė spaudoje, dėl to turėjo išlaidų.

3. Teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą informaciją, kai pasakė, kad niekas neužsiiminės pokalbių išklotinės gavimu. Vėliau apeliantas sužinojo, kad be teismo leidimo informacija apie abonentus neteikiama.

4. Teismas nepagrįstai atsakovę pripažino silpnesniąja sandorio šalimi. Ji dirbo UAB „Plusta“ ir papildomai prekiavo gėlėmis. Teismas privalėjo išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė iki 2009 metų užsiėmė komercija, todėl nėra silpnesnioji pusė. Rinkoje tiekėjas yra silpnesnioji pusė, nes tiekėjų su tokia produkcija yra daug. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji buvo priversta sutikti su apelianto sąlygomis.Ji turėjo galimybę sumokėti už parduodamas prekes iš karto, tačiau pasinaudojo atsiskaitymu per numatytą terminą.

5. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė galėjo skirtingai suvokti tiek ginčo sutartį, tiek jos vykdymo sąlygas. Apeliantas nurodo, kad sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Mažinti netesybas buvo negalima, kadangi atsakovė neatsiskaitė labai ilgą laiką.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą per nustatytą terminą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija analizuoja visus esminius apelianto motyvus, kuriuos jis išdėstė savo apeliaciniame skunde.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas J. D. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Pasisakydama dėl apelianto motyvų, jog teismas suklaidino apeliantą dėl galimybės išreikalauti iš telekomunikacijų įmonės duomenis apie abonentą, kolegija sprendžia, kad tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Teismo posėdžio protokole neužfiksuotas apelianto prašymas išreikalauti duomenis apie atsakovės naudojamą telefono numerį. Pastabų dėl šio protokolo nepateikta ( CPK 171 straipsnis, įstatymo Nr.36-1340 redakcija). Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, kad teismas turėjo išreikalauti duomenis apie atsakovės komercinę veiklą 2009 metais. Visų pirma, šis reikalavimas pareikštas tik apeliaciniame skunde. Antra, tokio pobūdžio bylose teismas neturi būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, kurių neprašė nė viena iš proceso šalių, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, tačiau jos atsisakė (86-87 b. l.).

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliantas nepaneigė tos aplinkybės, kad būtent jis pateikė atsakovei pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kurį ji pasirašė. Tokiu atveju laikytina, kad stipresnioji sandorio šalis buvo apeliantas (verslininkas), padiktavęs sąlygas, su kuriomis sutiko atsakovė (fizinis asmuo). Kaip jau nurodyta, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė taip pat yra verslininkė. Tas faktas, kad dirbdama UAB „Plusta“ prekybos centre, ji dar prekiavo gėlėmis, niekaip neįrodo, kad ji turėjo pakankamų įgūdžių derybose, tarpusavio santykių praktikoje, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir papročių formavime.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog atsakovė neatsiskaitė su juo pakankamai ilgą laiką. Tačiau tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, detaliai ir motyvuotai priteisdamas konkrečią netesybų sumą, lygią pačiai skolos sumai. Šiuo atveju privalu įvertinti ir tai, kad apeliantas kaip verslininkas nebuvo atidus ir rūpestingas, tiek laiko nesikreipdamas į teismą, stengdamasis atgauti nedidelę skolą. Jo teiginiai, kad teismas nepagrįstai neįvertino jo pastangų, kreipiantis į teismą, reikalaujant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašant skirti kuratorių, šiuo atveju nesietini su netesybų suma. Netesybos siejamos su turėtais nuostoliais (CK 6.73 straipsnis).Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos atlyginamos, priimant teismo sprendimą. Tai ir padarė pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės visas turėtas apelianto išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyta 129,00 Lt suma už kreipimąsi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai, todėl priteisti šios sumos nebuvo pagrindo. Šios sumos priteisti neprašoma ir apeliaciniame skunde.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti ginčijamą teismo sprendimą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje (LR CPK 98 str. 1, 3 d.). Jas sudaro 200 Lt (102 b.l), Spręsdama klausimą dėl atsakovės advokato atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo už atstovavimo veiksmus apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija vadovaujasi teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga pagal jos apimtį ir sprendžiamus fakto ir teisės klausimus, atsakovės atstovas laiku nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, advokatui nereikėjo vykti į kitą miestą, kolegija daro išvadą, kad atsakovės protingos ir sąžiningos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju sudaro 50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. D. įmonės „Koloritas“ (įmonės kodas 244146770, buveinė Pramonės g.21, Šiauliai) atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 50,00 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Birutė SimonaitienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius