Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovui S. K. (S. K.), institucijos, teikiančios išvadą atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog 65 Lt vertės rašomasis stalas perduotas atsakovui ir jo neprašo laikyti nedalintinu turtu. Be to, nurodė, jog sutinka su ieškovo pasiūlyta išlaikymo vaikui teikti suma, t.y. po 400 Lt kiekvieną mėnesį.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1994-11-18 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1327 (b.l. 6). Šalims esant santuokoje 1998-05-22 gimė sūnus A. K. (b.l. 7). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Abu sutuoktiniai pripažino, kad santuoka yra jau iširusi, jie gyvena atskirai, prašo nutraukti santuoką ir neskirti susitaikymo terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys (sutuoktiniai) nebandė susisiekti vienas su kitu ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo smurtą, nesirūpino šeima. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovė teigia, jog atsakovas prieš ją smurtavo, 2011-10-20 ją sumušė. Tai, anot ieškovės, patvirtina 2011-11-05 policijos pranešimas Nr. 30-32-1-S-7176 (b.l. 8). Teismas pažymi, jog minėtas dokumentas nepatvirtina atsakovo smurto vartojimo prieš ieškovę fakto, kadangi policijos pažymoje nurodyta, jog atsakovas įspėtas dėl netinkamo elgesio buityje, o jokių duomenų apie pavartotą smurtą nepateikta, daugiau asmenų, mačiusių tariamą konfliktą, nėra. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškimas policijai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio pateiktas 2011-10-21, o sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ieškovei santuokos nutraukimo byloje priimtas 2011-09-19, t.y. daugiau nei prieš mėnesį iki tariamo konflikto pradžios. Daugiau duomenų iš policijos, medicinos bei kitų įstaigų apie atsakovo vartotą smurtą ieškovė nepateikė. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje nepateikta neginčijamų duomenų, įrodančių tai, kad atsakovas S. K. smurtavo prieš ieškovę I. K..

Taip pat nepagrįsti ieškinio teiginiai, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą. Byloje yra vienintelis teismo išreikalautas įrodymas, kad atsakovas vartodavo alkoholį – Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2012-02-28 pažyma Nr. SR-2-471, kurioje nurodyta, jog S. K. nuo 2009-05-27 išbrauktas iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitos dėl ligos remisijos (b.l. 77). Taip pat byloje yra teismo išreikalauta pažyma iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurioje nurodyta, jog S. K. 2012-01-02 hospitalizuotas dėl gastroezofaginio refliukso, taip pat padarytas prierašas ranka „alkoholio vartojimo pasekoje“ (b.l. 74-75). Tačiau byloje nėra daugiau pažymų iš gydymo bei kitų įstaigų apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą, trukdantį bendram šeimos gyvenimui, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų apie atsakovo nesirūpinimą šeima, nedalyvavimą vaiko auklėjime. Priešingai, teismo posėdžio metu ir ieškovė pripažino, jog atsakovas yra geras tėvas, moka už būstą, perka maistą, drabužius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys negali būti pagrindu pripažinti vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu kaip šeima negyvena. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiems trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje taip pat ginčas kilo dėl sutuoktinių vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. K. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, šiuo metu palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad sūnaus Artūro gyvenimas su mama prieštarautų vaikų interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti Artūro gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pats sūnus yra minėjęs, jog norėtų gyventi su mama. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnamečio A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina I. K.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 500 Lt iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu sutiko, jog atsakovas mokėtų po 400 Lt kiekvieną mėnesį.

LR Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. A. K. šiuo metu yra 13 metų. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad sūnaus išlaikymui reikia apie 600-800 litų per mėnesį drabužiams, avalynei, maistui, vaistams pirkti bei kitoms išlaidoms. Ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

CK 3.196 str. 1 d. nurodyta, jog išlaikymas vaikui gali būti priteistas šiais būdais – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, jos netektas darbingumas yra 65 proc. (b.l. 83-84). Atsakovas dirba UAB „Vakarų korpusų konstrukcijos“, vidutinis darbo užmokestis per paskutinius 12 mėnesių – 1847 Lt per mėnesį (b.l. 92-94). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, turimą turtą bei kitas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu sutinka. Nustatyta, jog 2007-04-25 už 245000 Lt pardavė jo tėvui P. K. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir už gautus pinigus 2007-05-29 nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje (b.l. 15-18, 10-12). Atsakovė pareiškė, jog sutinka, kad minėtas butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas už atsakovo tėvo pinigus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine S. K. nuosavybe.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Nustatyta, jog santuokos metu šalys be buto, kuris pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, įgijo tokį turtą : 800 Lt vertės sofą, 1300 Lt vertės šaldytuvą „Wirpll“, 80 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 70 Lt vertės avalynės dėžę, 60 Lt vertės tris taburetes, 4000 Lt vertės automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės metalinį garažą, 1600 Lt vertės sekciją, 400 Lt vertės komodą, 900 Lt vertės sofą „Frafo“, 370 Lt vertės žurnalinį stalą, 1000 Lt vertės televizorių „SHARP“, 3500 Lt vertės kompiuterį su kompiuterine įranga, 50 Lt vertės kilimą l,5x2 m, 20 Lt vertės dulkių siurblį, 25 Lt vertės tepalinį radiatorių, 20 Lt vertės mikrobangų krosnelę „CINEX“, 60 Lt vertės tris taburetes, 20 Lt vertės lovą, 40 Lt vertės dvi kėdes, 65 Lt vertės rašomąjį stalą, 80 Lt vertės kilimą 1,5x2 m, 25 Lt vertės tepalinį radiatorių, 1438 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį, 50 Lt vertės televizorių „Samsung“ ir 70 Lt vertės vaizdo grotuvą. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl minėto turto verčių nekyla.

Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį yra galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad prašomą padalinti turtą galima padalinti natūra, ieškovė prašo priteisti turtą natūra, atsakovas tam neprieštaravo, darytina išvada, kad viso turto padalijimas natūra atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų šalių interesų (CK 1.5 str., 3.3 str.). Todėl ieškovei priteisti 800 Lt vertės sofą, 1300 Lt vertės šaldytuvą „Wirpll“, 80 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 70 Lt vertės avalynės dėžę, 60 Lt vertės tris taburetes, viso turto už 2310 Lt. Atsakovui priteisti 4000 Lt vertės automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės metalinį garažą, 1600 Lt vertės sekciją, 400 Lt vertės komodą, 900 Lt vertės sofą „Frafo“, 370 Lt vertės žurnalinį stalą, 1000 Lt vertės televizorių „SHARP“, 3500 Lt vertės kompiuterį su kompiuterine įranga, 50 Lt vertės kilimą l,5x2 m, 20 Lt vertės dulkių siurblį, 25 Lt vertės tepalinį radiatorių, 20 Lt vertės mikrobangų krosnelę „CINEX“, 60 Lt vertės tris taburetes, 65 Lt vertės rašomąjį stalą, viso turto už 13010 Lt. Pažymėtina, jog ieškovė nereikalauja kompensacijos už atsakovui atitenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą.

CK 3.120 str. 1 d. nurodyta, jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Todėl nepilnamečio vaiko A. K. poreikiams tenkinti skirtas turtas - 20 Lt vertės lova, 40 Lt vertės dvi kėdes, 80 Lt vertės kilimas 1,5x2 m, 25 Lt vertės tepalinis radiatorius, 1438 Lt vertės nešiojamasis kompiuteris, 50 Lt vertės televizorius „Samsung“ ir 70 Lt vertės vaizdo grotuvas pripažintinas nedalytinu turtu ir perduotinas tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi A. K., t.y. ieškovei (CK 3.120 str. 2 d.).

Dėl atsakomybes pagal prievoles

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog turi kreditorių, tačiau nereiškė jokio reikalavimo. Taip pat ir teismo posėdžio metu nebuvo pareikštas joks reikalavimas dėl minėtos ieškovės prievolės. Tačiau teismas pasisako dėl ieškovės kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, įrodančių, jog vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė su sutuoktinio S. K. žinia ir sutikimu, nepateikta duomenų, jog minėta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sudarytas sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvada, jog prievolė kreditoriui UAB „General financing“ yra asmeninė ieškovės I. K. prievolė.

Dėl uzufrukto nustatymo

Ieškovė prašo pripažinti jai teisę, iki sūnaus A. K. pilnametystės, naudotis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vienu 15,83 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu 69-2, bei bendrai su atsakovu bendro naudojimosi patalpomis - koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia, sieninėmis spintomis. Teisės normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinio režimo pabaigą, suteikia teismui diskrecijos teisę teismo sprendimu lesti naudotis šeimos turtu ar jo dalimi buvusiam sutuoktiniui (nustatyti uzufruktą), tačiau tik tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.86 str. 2 d.). Taigi, tokia išlyga į teisę naudotis svetimu daiktu yra nustatyta nepilnamečių vaikų (o ne buvusio sutuoktinio) interesais ir tik iki vaikų pilnametystės. Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, taip pat neturi jokių galimybių įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Teismo posėdžio metu šalys bandė susitarti dėl ieškovės bei nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos, t.y. atsakovas sutiko ieškovei nupirkti bendrabučio tipo butą, tačiau šalys nesusitarė dėl ruošiamo nupirkti/įsigyti buto vertės, todėl šiuo metu vienintelė vieta, kurioje gali gyventi nepilnametis vaikas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas nustato ieškovei I. K. teisę naudotis 15,83 kv. m. ploto kambariu (indeksas 69-2) ir teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis - koridoriumi (indeksas 69-1), virtuve (indeksas 69-3), tualetu (indeksas 69-4), vonia (indeksas 69-5), sienine spinta (indeksas 69-1 a) ir sienine spinta (indeksas 69-1 b) (uzufruktą), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki sūnaus A. K. pilnametystės. Pažymėtina, jog CK 4.144 str. nustatyta, kad uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti, privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Tai reiškia, kad uzufruktoriui nemokant mokesčių ar kitų įmokų, daikto savininkas turi teisę turėtas išlaidas išsiieškoti iš uzufruktoriaus.

Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 80 %, todėl valstybei iš atsakovo priteistini 1135 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (400 Lt × 12 mėnesių = 4800 Lt ×3 proc. = 144 Lt) (LR CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 1994-11-18 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1327, nutraukti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. 1998-05-22, gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove I. K..

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gim. 1998-05-22, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2011-11-21 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine S. K. nuosavybe.

ieškovei priteisti 800 Lt vertės sofą, 1300 Lt vertės šaldytuvą „Wirpll“, 80 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, 70 Lt vertės avalynės dėžę, 60 Lt vertės tris taburetes, viso turto už 2310 Lt;

atsakovui priteisti 4000 Lt vertės automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės metalinį garažą, 1600 Lt vertės sekciją, 400 Lt vertės komodą, 900 Lt vertės sofą „Frafo“, 370 Lt vertės žurnalinį stalą, 1000 Lt vertės televizorių „SHARP“, 3500 Lt vertės kompiuterį su kompiuterine įranga, 50 Lt vertės kilimą l,5x2 m, 20 Lt vertės dulkių siurblį, 25 Lt vertės tepalinį radiatorių, 20 Lt vertės mikrobangų krosnelę „CINEX“, 60 Lt vertės tris taburetes, 65 Lt vertės rašomąjį stalą, viso turto už 13010 Lt.

Turtą - 20 Lt vertės lovą, 40 Lt vertės dvi kėdes, 80 Lt vertės kilimą 1,5x2 m, 25 Lt vertės tepalinį radiatorių, 1438 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį, 50 Lt vertės televizorių „Samsung“, 70 Lt vertės vaizdo grotuvą pripažinti nedalytinu turtu ir perduoti ieškovei I. K..

Prievolę kreditoriui UAB „General financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės I. K. prievole.

Nustatyti ieškovei I. K. teisę naudotis 15,83 kv. m. ploto kambariu (indeksas 69-2) ir teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis - koridoriumi (indeksas 69-1), virtuve (indeksas 69-3), tualetu (indeksas 69-4), vonia (indeksas 69-5), sienine spinta (indeksas 69-1 a) ir sienine spinta (indeksas 69-1 b) (uzufruktą), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki sūnaus A. K. pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „K.”.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo S. K. priteisti valstybei 1279 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.