Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ atstovas palaikė Bendrovės skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas pastatė priestatą prie Žemės sklypo ribos, o 2015 m. atnaujino Žemės sklypo planą. Atnaujinus minėtą planą, paaiškėjo, kad priestatas išsikišo už Žemės sklypo ribos. Siekdama spręsti susidariusią problemą, Bendrovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. 2015–2016 m. susidarė situacija, kad šalia (duomenys neskelbtini) esanti ir Administracijai priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo įregistruota anksčiau negu buvo suformuotas žemės sklypas po ja. Atitinkamai, susirašinėjant su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybe, buvo nurodyta, kad kai Administracija suformuos žemės sklypą po jai priklausančia automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra greta Žemės sklypo, atsiras tarp tų žemės sklypų laisvas nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas, kurį remdamasis teisės aktų reikalavimais, pareiškėjas turės galimybę prijungti ir taip priestato, kuris išsikiša iš Žemės sklypo, problema būtų išspręsta. UAB „Šiaulių lyra“ atstovas nurodė, kad toks sprendimo būdas Bendrovei pasirodė logiškas, todėl ji laukė, kol Administracija pradėjo ir baigė žemės sklypo po jai priklausančia automobilių stovėjimo aikštele formavimo procedūras. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad būtent atsakovo atlikti veiksmai pagrindžia jo atliktų veiksmų nuoseklumą, t. y. Administracijai suformavus žemės sklypą po automobilių stovėjimo aikštele, Bendrovė kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. 2019 m. liepos 23 d. buvo priimtas įsakymas pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, o 2020 m. sausio 21 d. paaiškėjo, kad žemės sklype, kurį pareiškėjas siekia prisijungti, atsirado Administracijai nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. šaligatvis, laiptai ir aikštelė. UAB „Šiaulių lyra“ atstovas teigė, kad tuo atveju, jeigu Bendrovė nebegali prisijungti tokio dydžio įsiterpusio žemės sklypo, kokio prašė, atsakovas turėjo įpareigoti ją tikslinti prašymą. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad priestato dalis, kuri išsikiša į šalia esantį sklypą, yra itin maža ir sudaro apie 6 kv. m, todėl mano, kad atsakovas turėtų būti suinteresuotas išspręsti šį klausimą, o ne aklai vadovautis įstatymo nuostatomis bei palikti neišspręstą klausimą ginčams ateityje. Teigė, kad procedūrą pradėjo tinkamai, todėl ji turi būti tęsiama, o ne nutraukiama; kai nėra pabaigta žemės sklypo formavimo procedūra, Administracijos direktorius neturi teisės panaikinti įsakymo, kuriuo tokia procedūra buvo pradėta.

15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ skundą tenkino ir Įsakymą panaikino bei Bendrovei iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini). 0,0062 ha; sklypo plotas – 1,7521 ha, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Administracija 2019 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-1074, pagal kurį buvo pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas įsakymu Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“ sustabdė minėto įsakymo galiojimą, siekdamas išsiaiškinti, ar pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas laikantis statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas su tokiu Administracijos priimtu individualiu administraciniu aktu nesutiko, todėl pateikė skundą teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu UAB „Šiaulių lyra“ skundą tenkino bei nurodytą įsakymą panaikino. 2020 m. sausio 20 d. Administracija įregistravo nuosavybės teises į jai priklausančius statinius, t. y. kiti inžineriniai statiniai – šaligatvis, automobilių stovėjimo aikštelė (statybos pradžia ir pabaiga nurodyti 1991 m.). 2020 m. gegužės 18 d. atsakovas priėmė Įsakymą.

17. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 47 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 14 d. buvo įregistruoti atliktų inžinerinių statinių kadastrinių matavimų pagrindu suformuoti nauji nekilnojamieji daiktai – inžineriniai statiniai, esantys tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausantys Šiaulių miesto savivaldybei, todėl projekto iniciatorės prašymas dėl norimo prisijungti žemės ploto nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, o tolesnė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra nėra galima.

18. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę panaikinti savo priimtą sprendimą tik įvertinęs, jog viešojo administravimo subjektas negalėjo elgtis kitaip bei vadovavosi įstatymo imperatyvu.

19. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas individualus administracinis aktas buvo priimtas vykstant teritorijų planavimo procesui – organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant įsiterpusį valstybinį plotą sujungti su besiribojančiu sklypu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

20. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse. Pacitavęs Taisyklių 2.6, 5, 21, 56, 58, 62, 63, 64 ir 68 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad UAB „Šiaulių lyra“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pradėtas rengti 2019 m. liepos 23 d. įsakymu. Atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė 2020 m. gegužės 18 d. ir šio sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, prašomas prijungti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje normoje yra aptariami laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, pardavimo arba nuomos teisiniai aspektai, tačiau šioje normoje nėra aptartas teisinis reguliavimas, kuris numatytų organizatoriaus pareigą pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrą nutraukti, paaiškėjus, jog žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų.

21. Teismo nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies norma negalėjo būti pagrindu priimti skundžiamą sprendimą, kadangi nagrinėjamu atveju buvo panaikintas ne tik savivaldybės administracijos priimtas įsakymas, bet ir pradėta procedūra. Priimant Įsakymą pagal UAB „Šiaulių lyra“ prašymą, jau buvo pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, o galutinis administracinis sprendimas, numatytas Taisyklių 68 punkte, nebuvo priimtas, todėl iš esmės buvo pripažintas negaliojančiu ne konkretus 2019 m. liepos 23 d. įsakymas, o nutraukta visa aptartos žemės sklypo projekto rengimo procedūros eiga. Teismas pažymėjo, kad nei Žemės įstatymas, nei kiti ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai, reguliuojantys klausimus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) naikinti pradėtą procedūrą. Teismas sprendė, kad nesant įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytos teisės organizatoriui nutraukti jau pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, Administracijos direktorius neturėjo teisės pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 23 d. priimtą įsakymą, o tai padaręs, viršijo įstatymais jam numatytą kompetenciją.

22. Teismas akcentavo, kad pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra turi keletą etapų; vienas iš jų – parengto projekto tikrinimas. Taisyklių 62 punkto pagrindu organizatorius projektą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Be to, Taisyklių 65 punkte yra nustatyta, jog suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Gavęs išvadą dėl projekto tvirtinimo tikslingumo, savivaldybės administracijos direktorius priima galutinį sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti (Taisyklių 68 p.). Teismas sprendė, kad įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nesant organizatoriui suteiktos teisės panaikinti įsakymą dėl jau pradėtos procedūros, taip ją nutraukiant, pradėta procedūra turi būti tęsiama, atlikus visus formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros etapus bei nustačius, kad parengtas projektas neatitinka teisės aktų, priimamas sprendimas netvirtinti projekto, taip užbaigiant pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

23. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas viršijant savivaldybės administracijos direktoriui įstatymais suteiktą kompetenciją, todėl jį panaikino.

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Teismo sprendimo motyvai dėl teisės aktuose nereglamentuotos teisės panaikinti savo priimtus individualaus pobūdžio sprendimus, iš esmės yra nukreipti į individualius teisės aktus, kuriais yra sukeliamos konkrečios pasekmės, t. y. teisės ir / ar pareigos tam tikriems asmenims. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo institucijai įstatymais nėra suteikta teisė pakeisti (panaikinti) savo priimtus individualius teisės aktus, suteikusius (nustačiusius) asmenims tam tikras teises (jų apimtį, ribas), jei tokia teisė nėra reglamentuota specialiuose teisės aktuose, tačiau teismas šioje byloje net nesprendė ir nevertino atsakovo panaikinto 2019 m. liepos 23 d. įsakymo pobūdžio bei ar ir kokias teisines pasekmes jis sukėlė. Ši aplinkybė turi itin svarbią teisinę reikšmę, sprendžiant esminį klausimą administracinėje byloje – ar Administracija turėjo teisinį pagrindą panaikinti savo priimtą teisės aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra tik tarpinis (procedūrinis) aktas, priimtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros pradžioje; tai nėra tas aktas, kuris sukuria konkrečias materialines teises ir pareigas tretiesiems asmenims, todėl panaikinus šį procedūrinį sprendimą, jokiems tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta 2019 m. liepos 23 d. įsakyme, kadangi jis nebuvo sukėlęs materialinių pasekmių. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovą su tinkamu prašymu, kuris atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir nepažeistų trečiųjų asmenų interesų Taisyklių nustatyta tvarka, bei ši teisė, priėmus Įsakymą, jam nėra apribota ar suvaržyta; Bendrovė tokių duomenų nepateikė. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūroje sukuriantis teises ir / ar pareigas administracinis aktas gali būti laikomas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas tvirtinti arba netvirtinti nustatyta tvarka parengto, paviešinto, suderinto, patikrinto projekto, priimto pagal Taisyklių 68 ir 72 punktus. Būtent šis administracinis sprendimas (tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti projektą) laikytinas suteikiančiu (nustatančiu) asmenims tam tikras teises (teisę suformuoti ir registruoti žemės sklypą, jį nuomoti ar pirkti, naudoti, tvarkyti bei disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka) bei kuriam taikytina teismo sprendime nurodyta teismų praktika, tačiau ne šioje administracinėje byloje skundžiamam procedūrinio pobūdžio Įsakymui. Teismas, neišanalizavęs 2019 m. liepos 23 d. įsakymo pobūdžio bei fakto, ar jis apskritai yra sukėlęs materialiąsias pasekmes, o apsiribodamas tik formaliu vertinimu, padarė nepagrįstas išvadas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Kadangi 2019 m. liepos 23 d. įsakymas yra tarpinio pobūdžio, teismo argumentai, kad Administracija neturėjo teisės panaikinti priimtą teisės aktą, sukėlusį materialiąsias teisines pasekmes, turėtų būti laikomi nepagrįstais. Tai taip pat patvirtina Administracijos direktoriaus teisę priimti Įsakymą, kuriuo buvo panaikintas procedūrinis sprendimas, įformintas 2019 m. liepos 23 d. įsakymu, dėl to, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė Bendrovės prašymo vertinimą; priešingu atveju, būtų paneigiamas ir Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikomumas, kuris apribojimų panaikinti savo priimtą procedūrinio pobūdžio sprendimą nenumato.

25.2. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 8 dalies 15 punkto, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 21 punkto nuostatos patvirtina išimtinę Administracijos direktoriaus kompetenciją priimti Įsakymą, ir kadangi tik šiam subjektui teisės aktai suteikia numatytą kompetenciją spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, savo teisės aktu jis galėjo spręsti dėl kito jo priimto teisės akto galiojimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. paaiškėjus, kad pareiškėjo norimame prisijungti kaip įsiterpusį žemės sklype yra registruoti kitam savininkui (Šiaulių miesto savivaldybei) priklausantys statiniai, o tai paneigia ginčo žemės sklypo atitiktį įsiterpusio sklypo kriterijams bei reiškia ir Šiaulių miesto savivaldybės, kaip turto savininko, galimas įgyvendinti teises žemės sklypo atžvilgiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Administracijos direktorius neturėjo įgaliojimų priimti Įsakymo. Teismai ne kartą yra pažymėję, kad įstatymų leidėjas neaptarė ir nereglamentavo visų įmanomų situacijų konkretaus reguliavimo, pabrėžiant, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip projekto organizatoriaus, kompetencija būtent ir apima teisę spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, o tai ir buvo atlikta ginčo atveju, priimant Įsakymą, t. y. neviršijant kompetencijos ribų. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte negalėjo būti aptartas teisinis reguliavimas dėl projekto rengimo procedūrų, kadangi šis teisės aktas reguliuoja naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, o ne žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūras, bei buvo nurodytas Įsakymo preambulėje kaip teisinis motyvas, kuriuo remiantis prijungiamas žemės sklypas nebelaikomas įsiterpusiu sklypu, o tai sudarė pagrindą 2019 m. liepos 23 d. įsakymą laikyti neatitinkančiu paminėto Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto nuostatų. Teisę Administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl projekto rengimo suteikė teisės aktai. Be to, Įsakymo preambulėje yra nurodyti ne tik jo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau ir faktinis pagrindas – išsamūs motyvai, susiję su inžinerinių statinių registracija ir jų eksploatavimui būtino žemės sklypo formavimu, kuriuo būtų užtikrinamos sklype esančių savininkų teisės, prijungiamo žemės sklypo neatitikimu įsiterpusio sklypo sąvokai, lėmę Įsakymo priėmimą. Kontraversiškai turėtų būti vertinamas teismo sprendimo motyvas, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies norma negalėjo būti pagrindu priimti Įsakymą, nes buvo panaikintas ne tik 2019 m. liepos 23 d. įsakymas, bet ir tariamai nutraukta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. Įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad juo pripažįstamas netekusiu galios 2019 m. liepos 23 d. įsakymas, o įrodymų, kad juo buvo nutraukta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, byloje nėra. Pasikeitus aplinkybėms, išnyko pirminis pagrindas, kuriuo buvo pradėta projekto rengimo procedūra – jei procedūra buvo pradėta nesant tam pagrindo, reiškia kad ji negali būti ir nutraukta, kadangi tiesiog negalėjo ir toliau negali vykti; priėmus Įsakymą, procedūra nutrūko kitu teisiniu pagrindu nei jos nutraukimu. Teismas, manydamas, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata negalėjo būti pagrindu nutraukti pradėtą procedūrą, nepagrindė, jog ji negalėjo būti pagrindu panaikinti atsakovo anksčiau priimtą sprendimą.

25.3. Teismas, nelaikydamas, kad esminių faktinių aplinkybių pasikeitimas ginčo situacijoje sudarė pagrindą Administracijai vertinti Projekto rengimo teisėtumą, ignoravo ir Įsakymo priėmimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos esmę bei tikslą; šios nuostatos analizė, be kita ko, reiškia ir tai, kad viešojo administravimo subjektas, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, turi teisę kvestionuoti savo priimtą teisės aktą ir vertinti, ar esant pasikeitusioms aplinkybėms, jis būtų priėmęs tokį patį sprendimą, bei imtis atitinkamų veiksmų – jį palikti galioti, pakeisti ar panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, aiškiai apibrėžė, kad yra netoleruotina situacija, jeigu paaiškėjus naujiems duomenims, viešojo administravimo subjektas negalėtų persvarstyti savo priimtų sprendimų ir nebūtų sudaryta galimybė pakeisti ar panaikinti subjekto priimtą sprendimą, kuris, esant pasikeitusiems duomenims, kurie turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą, nebūtų priimtas. Įstatymų leidėjo pozicija leisti viešojo administravimo subjektui pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą buvo įtvirtinta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio redakcijoje. Teismas neįvertino ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kuria remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Europos Sąjungos teisėje yra išskirta situacija, kai institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo turi būti pakeistas arba panaikintas. Administracijos direktorius vertino susiklosčiusios situacijos reikšmę ir sprendė, kad esant pasikeitusioms aplinkybėms (sklype įregistravus kito savininko statinius valstybinėje žemėje), nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą. Taip pat buvo įvertinta, kad teises į ginčo žemės sklypą turi ne vien UAB „Šiaulių lyra“, tačiau ir kiti žemės sklype statinius turintys asmenys visai kitu teisiniu pagrindu. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad pareiškėjas nekvestionuoja Šiaulių miesto savivaldybės vardu registruotų statinių buvimo, neginčija nei jų registracijos, nei buvimo vietos. Teismas neįvertino, kad atsakovo veiksmai, toleruojantys projekto rengimą ir visų kitų procedūrų atlikimą, turint duomenis, kad tokio projekto rengimas neatitinka teisės aktų bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises, negalėtų būti laikomi teisėtais bei būtų pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės nekyla teisė. Nepagrįsta, neefektyvu ir neprotinga yra reikalauti tęsti procedūrą, gaištant tiek viešuosius išteklius, tiek ir Bendrovės laiką, kai yra aišku, kad procedūra buvo pradėta esant klaidingoms prielaidoms; jeigu yra galimybė susiklosčiusią situaciją išspręsti efektyviau, ji ir turėtų būti taikoma, įgyvendinant gerojo administravimo praktiką. Palikus galioti 2019 m. liepos 23 d. įsakymą, susidarytų tokia situacija, kad pareiškėjas toliau siektų įgyvendinti projektą, suformuojant pradiniame prašyme nurodyto dydžio ir ribų įsiterpusį žemės sklypą, o tai akivaizdžiai būtų neteisėta dėl įsiterpusio sklypo kriterijų netenkinimo bei neįmanoma nepažeidžiant kito sklype esančių statinių savininko interesų.

25.4. Yra akivaizdu, kad UAB „Šiaulių lyra“ norimas prisijungti 0,0062 ha ploto valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi neatitinka vieno iš tokiam sklypui keliamų reikalavimų – jis nėra laisvas, kadangi jame yra registruoti Šiaulių miesto savivaldybei priklausantys inžineriniai statiniai. Šis kriterijus yra vienas iš privalomų, kuris turi būti tenkinamas, sprendžiant, ar sklypas yra įsiterpęs, tai pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, teismas konstatavo, kad žemės sklypui nesant laisvam, projekto organizatorius neturi teisinio pagrindo organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ir besiribojančių sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o tai iš esmės patvirtina ir Įsakymo teisėtumą bei skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą.

25.5. Bendrovė siekia, kad būtų tęsiama 2019 m. liepos 23 d. įsakymu pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, todėl teismas turėjo įvertinti, ar panaikinus Įsakymą, šis siekis realiai galės būti įgyvendintas. UAB „Šiaulių lyra“ nereiškus jokio reikalavimo dėl panaikinto 2019 m. liepos 23 d. įsakymo galiojimo bei nesant pagrindo teismui išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, yra akivaizdu, kad minėto įsakymo teisinė galia, t. y. ir teisė tęsti projekto rengimo procedūrą, savaime nėra atkuriama, o tai reiškia, kad Bendrovės skundo tenkinimas jai jokių realių pasekmių nesukeltų, kadangi projekto rengimo procedūra savaime negalės būti tęsiama, nesant galiojančio organizatoriaus sprendimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

25.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė jas reguliuojančias Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, kadangi sprendime iš esmės pakartojo Bendrovės argumentus bei motyvus, išdėstytus skunde bei teismo posėdžių metu, tačiau byloje surinktų įrodymų visapusiškai nevertino, o tik pritarė pareiškėjo išreikštai pozicijai, o atsakovo argumentų nevertino, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

25.7. Nors teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi priėmė skundą, padaręs išvadą, kad terminas jam paduoti nebuvo praleistas, tačiau skundas buvo priimtas, praleidus jo padavimo terminą, todėl yra pagrindas bylą nutraukti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8–9 punktais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Įsakymas buvo viešai paskelbtas Šiaulių miesto savivaldybės interneto puslapyje nedelsiant po jo priėmimo (Įsakymas buvo priimtas 2020 m. gegužės 18 d.), o skundas teismui pateiktas tik 2020 m. liepos 3 d. Visiems viešai prieinamoje informacijoje Šiaulių miesto savivaldybės interneto puslapyje (https://www.siauliai.lt/aktai/) pateikiama visa pakankama informacija apie Įsakymą: jo data, numeris, pavadinimas, adresas bei administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai bei turinys. Pagal teismų formuojamą praktiką, ši pateikta informacija apie skundžiamą administracinį sprendimą yra daugiau nei pakankama, kurios paviešinimo momentas yra laikytinas termino tokiam administraciniam sprendimui skųsti pradžia. Teismai bylose, susijusiose su žemės sklypų planavimu, vertina aplinkybes, susijusias su administracinių sprendimų paviešinimu, sprendžiant skundų padavimo termino praleidimo aplinkybes, bei atsižvelgia į tai, kada ir kokio turinio informacija buvo paskelbta viešai. Tokiais atvejais teismai laiko, kad apie ginčijamą administracinį sprendimą pareiškėjams vėliausiai tampa žinoma tuo metu, kai viešoje erdvėje (šiuo atveju atsakovo interneto puslapyje Teisės aktų paieškoje) buvo paskelbtas skundžiamas sprendimas, bei nurodyti visi esminiai šio sprendimo turinį sudarantys elementai; tokiais atvejais teismai sprendžia, kad pareiškėjai buvo informuoti ir turėjo visas galimybes su skundžiamu sprendimu susipažinti bei imtis veiksmų savo teisėms ginti nustatyta tvarka ir terminu. Bendrovė, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, susiję su pavėluotu skundo pateikimu, neturėjo sudaryti pagrindo išvadai, kad skundas buvo pateiktas nepraleidus termino. Pažymėtina, kad net teismui ir vertinant Įsakymo gavimo faktines aplinkybes, ignoruojant jo paskelbimo viešai aplinkybę, byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Šiaulių lyra“ kreipusis į teismą 2020 m. liepos 3 d., buvo praėjęs vieno mėnesio terminas nuo informacinio atsakovo rašto apie priimtą Įsakymą jai pristatymo. Teismas tokiu atveju neturėjo spręsti, jog terminas skundui nebuvo praleistas, o turėjo vertinti, ar jo praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, galinčiomis sudaryti pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomomis svarbiomis bei ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku pateikti skundą teismui: Bendrovės pasirinkimu buvo nuspręsta tikrinti pašto dėžutę ne kiekvieną dieną, o tai negali būti laikoma ne nuo jos valios priklausančia pateisinančia priežastimi.

25.8. Teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų, kadangi jie savo turiniu prilygsta patikslintam skundui, nes juose buvo pateikti nauji argumentai – patikslintas skundo pagrindas. Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepimas administracinėje byloje buvo pateiktas daug anksčiau nei likus 14 kalendorinių dienų iki Bendrovės 2020 m. lapkričio 23 d. rašytinių paaiškinimų pateikimo, todėl rašytiniai paaiškinimai, kuriais buvo patikslintas skundo pagrindas, buvo pateikti nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o teismas neturėjo jų priimti, nesant pagrindo taikyti kurią nors iš šioje teisės normoje įtvirtintų išimčių.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai tenkino jo skundą bei Įsakymą panaikino. Savo poziciją UAB „Šiaulių lyra“ iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Bendrovė papildomai paaiškina, kad jeigu 2019 m. birželio 28 d. prašymo teikimo metu būtų žinojusi apie atsakovo inžinerinių statinių nuosavybės teisės turėjimą, prašyme būtų nurodžiusi mažesnį nei 0,0062 ha siekiamo formuoti žemės sklypo plotą, o jos faktinis interesas apsiriboja tik gretimo žemės sklypo dalimi, kurioje yra Pastato dalis ir kurios plotas yra apie 0,0007 ha (7 kv. m.). UAB „Šiaulių lyra“ nuomone, Administracija vietoje Įsakymo priėmimo turėjo galimybę ir pareigą, laikydamasi protingumo kriterijų bei viešojo administravimo principų, jos pradėtą procedūrą tęsti taip, kad procedūros ir galimi suformuoti žemės sklypai būtų tikslinami pagal pasikeitusią teisinę situaciją. Bendrovė pažymi, kad siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl gretimo žemės sklypo dalies, esančios po Pastatu, kurią prašoma prijungti prie Žemės sklypo, ploto, 2021 m. vasario 26 d. atsakovui pateikė patikslintą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su patikslinta Žemės sklypo pertvarkymo schema, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kad prašomos prijungti gretimo žemės sklypo dalies (brėžinyje pažymėtos raudona linija, schemoje apibrėžta taškais 1, 2, 3, 4) plotas yra 0,0007 ha (7 kv. m.), o tai papildomai patvirtina, kad pareiškėjas nepretenduoja į greta esančio nesuformuoto žemės sklypo dalį, kurioje yra Administracijai priklausantys nekilnojamieji daiktai. UAB „Šiaulių lyra“ teigia, kad jeigu atsakovas sprendė, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros negalima tęsti todėl, kad pasikeitė faktinė situacija, procedūra turėjo būti tęsiama pagal galbūt pasikeitusią faktinę situaciją, o ne be jokio sprendimo nutraukta. Akcentuoja, kad pasekmes sukelia ne tik viešojo administravimo subjekto veikimas, bet ir neveikimas, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Įsakymą.

28. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde taip pat apeliuojama į bendrosios kompetencijos teismų praktiką, tačiau remtis atsakovo nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi: nurodyta kasacinio teismo nutartis buvo priimta viešųjų pirkimų byloje ir joje buvo vertinamas perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas iš naujo vertinant tiekėjo pasiūlymo atitikimas pirkimo sąlygoms po to, kai buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir dėl to priimtas atitinkamas sprendimas, o tai nėra susiję su nagrinėjama byla, kurioje yra aktualios visiškai kitos specialiosios teisės normos.

29. UAB „Šiaulių lyra“ nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkto taikymas nėra aktualus, kadangi pagal nurodytą straipsnį byla gali būti nutraukiama tik tuo atveju, jeigu skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, tačiau teismas neskundžiama 2020 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, pripažinęs, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 9 punktas taip pat nėra aktualus, kadangi šis punktas hipotetiškai gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu terminas skundui paduoti buvo atnaujintas, tačiau pripažįstama, kad terminas buvo atnaujintas nepagrįstai. UAB „Šiaulių lyra“ akcentuoja, kad Įsakymas jai buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 26 d. per kurjerių tarnybą UAB „Samus“ ir įteiktas 2020 m. birželio 3 d., o skundą Bendrovė pateikė 2020 m. liepos 3 d., t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymo paskelbimas Šiaulių miesto savivaldybės interneto puslapyje negali būti pripažįstamas tinkamu Įsakymo įteikimu jam, o teikdamas skundą teismui 2020 m. liepos 3 d., jis atidaus ir rūpestingo verslininko standarto nepažeidė. Be to, atsakovas Įsakymo paskelbimo Šiaulių miesto savivaldybės interneto puslapyje nelaikė tinkamu pranešimu, kadangi Įsakymas Bendrovei buvo išsiųstas per kurjerių tarnybą UAB „Samus“, o apeliaciniame skunde net nėra nurodyta, kada konkrečiai Įsakymas Šiaulių miesto savivaldybės interneto puslapyje buvo paskelbtas, apsiribojant tik abstrakčia nuoroda „nedelsiant po jo priėmimo“.