Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atstovui Regimantui Šulcui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. A-623 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu, rengimo, todėl, kad paaiškėjo, jog vienas iš pareiškėjos pastatų, esančių valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o būtent pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra išsikišęs už žemės sklypo ribos, tolimiausiame taške iki 60 cm. Paaiškino, kad pastato statybos laikotarpiu buvo naudojama primityvesnė matavimo įranga, o vėliau buvo pereita prie GPS matuoklių ir bendros visos šalies matavimų sistemos, kas galėjo įtakoti tai, kad anksčiau visas pareiškėjai priklausantis pastatas buvo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus matavimus pagal kitą koordinačių sistemą, pastato dalis apie 0,0006 ha (t. y. 6 kv. m.) galimai atsidūrė gretimame žemės sklype. Atsakovės direktorius įsakymu Nr. A-1074 nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu. Atsakovė skundžiamu sprendimu įsakymo Nr. A-1074 panaikinimą motyvuoja tuo, kad 2020 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nauji nekilnojamieji daiktai – inžineriniai statiniai, esantys tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausantys Šiaulių miesto savivaldybei, todėl nurodytas prijungti žemės plotas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų. Pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisės ir nepagrįstas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Įsakyme iš esmės nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, kodėl negali būti toliau rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakyme konstatuojama, kad norimas prisijungti žemės plotas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų, tačiau pateikti motyvai yra visiškai neaiškūs. Atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai negali turėti įtakos pareiškėjos teisei kreiptis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas yra įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu. Pareiškėja paaiškino, kad nesiekia prisijungti gretimo žemės sklypo dalies, kuriame yra nurodyti inžineriniai statiniai, be to, pažymi, jog minėti statiniai jau buvo priimant įsakymą Nr. A-1047, kuris pripažintas netekusiu galios ginčijamu įsakymu. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje yra jos teisėtai pastatytas ir jai nuosavybės teise priklausantis pastatas, tame tarpe ir pastato dalis, kuri galimai išsikiša už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Statinių išsidėstymo planas patvirtina, kad pareiškėjos pastato dalis, kuri galimai išsikiša už žemės sklypo, nepatenka į tą žemės sklypo dalį, kurioje yra atsakovei priklausantys nekilnojamieji daiktai. Nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra ne pirmas administracinis aktas, susijęs su įsakymo Nr. A-1074 galiojimu. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” galiojimo sustabdymo” nusprendė sustabdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, kurį Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-498-621/2020 panaikino (sprendimas įsiteisėjęs). Pareiškėja teigia, kad atsakovė šį teismo sprendimą visiškai ignoravo ir vėl atliko tokius veiksmus, kurie nurodytame teismo sprendime pripažinti neteisėtais. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju teisinė situacija tapo neapibrėžta, kadangi įsakymas Nr. 1074, kuriuo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pripažintas netekusiu galios, tačiau sprendimas, kuriuo būtų nutraukta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, nėra priimtas, t. y. nėra jokio – nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo. Tokia situacija nėra galima, nes vadovaujantis teisės aktais yra priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, arba motyvuotai atsisakoma organizuoti projekto rengimą. Sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažintas netekusiu galios, tačiau sprendimo atsisakyti organizuoti projekto rengimą nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB “Šiaulių lyra” atstovas Regimantas Šulcas papildomai nurodė, kad pareiškėja pastatė priestatą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. 2015 m. atnaujino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą. Atnaujinus minėtą planą paaiškėjo, kad priestatas išsikišo už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Pareiškėja, siekdama spręsti susidariusią problemą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą bei Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu susidarė situacija, kad šalia (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybės administracijai priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo įregistruota anksčiau negu suformuotas žemės sklypas po ja. Atitinkamai, susirašinėjant su Nacionaline žemės tarnyba bei Šiaulių miesto savivaldybe, buvo nurodyta, kad kuomet Šiaulių miesto savivaldybės administracija suformuos žemės sklypą po jai priklausančia automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tuomet atsiras tarp tų žemės sklypų laisvas nesuformuotas įsiterpęs žemės sklypas, kurį remiantis teisės aktų reikalavimais, pareiškėja turės galimybę prijungti ir tokiu būdu priestato, kuris išsikiša iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), problema būtų išspręsta. Pareiškėjai toks sprendimo būdas pasirodė logiškas, todėl ji laukė, kol Šiaulių miesto savivaldybės administracija pradėjo ir baigė žemės sklypo po jai priklausančia automobilių stovėjimo aikštele formavimo procedūras. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad būtent atsakovės atlikti veiksmai pagrindžia pareiškėjos atliktų veiksmų nuoseklumą, t. y. atsakovei suformavus žemės sklypą po automobilių stovėjimo aikštele, pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo. 2019 m. liepos 23 d. buvo priimtas įsakymas pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. 2020 m. sausio 21 d. paaiškėjo, kad žemės sklype, kurį pareiškėja siekia prisijungti, atsirado atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. šaligatvis, laiptai ir aikštelė. Pareiškėjos atstovas teigia, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebegali prisijungti tokio dydžio įsiterpusio žemės sklypo, kokio prašė, atsakovė turėjo įpareigoti pareiškėją tikslinti savo prašymą. Pažymėjo, kad priestato dalis, kuri išsikiša į šalia esantį sklypą, yra itin maža ir sudaro apie 6 m², todėl mano, kad atsakovė turėtų būti suinteresuota išspręsti šį klausimą, o ne aklai vadovautis įstatymo nuostatomis bei palikti neišspręstą klausimą ginčams ateityje. Paaiškino, kad procedūrą pradėjo tinkamai, todėl ji turi būti tęsiama, o ne nutraukiama. Tuo atveju, kai nėra pabaigta žemės sklypo formavimo procedūra, administracijos direktorius neturi teisės panaikinti įsakymo, kuriuo pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. pareiškėja pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, vadovaudamasi pateiktu prašymu, 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SVA-PL-39 pareiškėjai buvo išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“. Vadovaujantis 1997 m. lapkričio 28 d. priėmimo – perdavimo aktu ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla Šiaulių miesto savivaldybės vardu buvo suformuoti nauji nekilnojamieji daiktai – inžineriniai statiniai, esantys tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto registrų centre užregistruoti, kaip Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė. 2020 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-498-621/2020 Regionų apygardos administracinis teismas panaikino 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A-623 pripažino netekusiu galios 2019 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Nurodė, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas vadovaujantis pačios pareiškėjos pateiktais dokumentais, t. y. 2019 m. birželio 28 d. pateiktu prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, žemės sklypo planu, Valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko išrašais bei žemės sklypo pertvarkymo schemomis. Prašyme nurodyta, kad projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, todėl mano, kad pareiškėjos skunde pateikta informacija, kad pastaroji siekė tik prisijungti sklypą po į valstybinės žemės sklypą išsikišusio statinio dalimi yra neteisinga ir neatitinka tikrovės. Nurodo, kad svarbia aplinkybe laiko tai, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjai priklausanti pastato dalis faktiškai neišsikiša už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų. Taigi, išduodant pareiškėjai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, buvo vadovaujamasi VĮ Registrų centro atnaujintais 2012 m. birželio 6 d. kadastro duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjai priklausanti pastato dalis buvo atvaizduota kaip neišsikišanti už pareiškėjai priklausančio sklypo ribos ir tai dar vienas įrodymas, kad pareiškėja aiškiai žinojo, ko prašo konkrečiai ir nesiekė prisijungti sklypo dalies tik po išsikišusio į valstybinės žemės sklypą pastato dalimi, o įsiterpusiu sklypu laikė žemės sklypo pertvarkymo schemoje parodytą visą sklypą, tai yra 0,062 ha. Atsakovė mano, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir bando palenkti situaciją savo naudai, savo skunde teikdama visai kitokius faktus. Paaiškino, kad pareiškėjai pateikus 2019 m. birželio 28 d. prašymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui organizuoti, atsakovė, siekdama įvertinti visas aplinkybes, susijusias su naujai formuojamu sklypu, kurio esminis tikslas buvo įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu bei siekdama išnagrinėti, kaip naujai suformuoto sklypo prijungimas ir suformavimas įtakos susidariusią situaciją, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdomo pastato dalis, kurios unikalus Nr. 2998-5005-6017, patenka į naujai formuojamo sklypo ribas, pakartotinai išanalizavo visus turimus dokumentus ir buvo nustatytos naujos faktinės aplinkybės dėl minėtame sklype esančių statinių. Pareiškėja atnaujino kadastro duomenis (kadastro duomenų nustatymo data 2019 m. rugsėjo 26 d.), kuriuose jau aiškiai atvaizduota, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato dalis yra išsikišusi už jos valdomo sklypo ribų. Todėl vertinant pareiškėjos veiksmus teisingumo principu galima daryti išvadą, kad pareiškėjos elgesys negali būti traktuojamas kaip teisėtas. Be to, tai aiškiai parodo pareiškėjos skunde pateiktų argumentų nepagrįstumą ir bandymą suklaidinti. Atnaujinus kadastro duomenis, pareiškėja savo pozicijos dėl formuojamo sklypo nekeitė ir neteikė jokių naujų prašymų. Atsižvelgiant į tai, kad ant naujai formuojamo įsiterpusio žemės sklypo yra įregistruotas atsakovės turtas (šaligatviai, dangos, plytelės), galima daryti pagrįstą išvadą, kad tik atsakovė turi teisę inicijuoti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes ant formuojamo būsimo sklypo yra statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tai aiškiai įrodo faktinės situacijos pasikeitimą nuo to momentai, kai pareiškėja kreipėsi dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (įteisinti atsakovei priklausantys statiniai, todėl atsirado pagrįstas ir teisėtas pagrindas naikinti 2019 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nes jo dalyko įgyvendinti nėra jokios teisinės galimybės ir pareiškėjai tai taip pat yra suprantama, nes pastaroji nurodo, kad neturi pretenzijų į tą dalį, kurioje yra įrengti atsakovei nuosavybės teise priklausantys objektai. Mano, kad ginčijame įsakyme nurodoma faktinių aplinkybių visuma bei konkrečios teisės normos, teisiškai pagrindžia aplinkybes, iš kurių buvo galima suprasti ginčijamo įsakymo priėmimo sąlygas ir priežastis įvertinant tai, kad pati pareiškėja galimai vien dėl šios priežasties siekiant nuslėpti faktą dėl pastato dalies neteisėto išsikišimo, siekė prisijungti visą sklypo dalį. Akivaizdu, kad prieš priimant ginčijamą teisės aktą atsakovė pilnai įvertino visas aplinkybes bei galimas pasekmes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes buvo aišku, kad prašomame prijungti valstybinės žemės sklype atsirado nauji nekilnojamojo turto vienetai, kurie priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, todėl tenkinti pareiškėjos prašymo ir toliau vykdyti procedūras nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atsakovė pastebėjo, kad toks ginčo įsakymas niekaip neužkirto ir neužkerta kelio pareiškėjai kitu būdu spręsti žemės sklypų formavimo klausimus ir pateikti naujus pagrįstus prašymus, kurie būtų nagrinėjami ir priimami nauji administraciniai sprendimai. Šiuo metu tokio sklypo, kurio prašė pareiškėja 2019 m. birželio 28 d. prašymu, formavimas ir pertvarkymas negalimas dėl įregistruotų atsakovės vardu inžinerinių statinių.

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad joks teisės aktas nenurodo, ką reikia daryti tuo atveju, jeigu pradėjus procedūrą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių procedūra nebėra galima. Pradėjus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrą, buvo pastebėta, kad įsiterpusiame žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl įsakymo, kuriuo procedūra buvo pradėta, galiojimas buvo sustabdytas, siekiant išsiaiškinti, ar tas pareiškėjos statinys buvo statytas teisėtai ar neteisėtai. Paaiškino, jog atsakovė negali tenkinti pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. pateikto prašymo tokia apimtimi, kokia buvo prašoma, ir dėl šios aplinkybės pareiškėja privalėjo panaikinti savo priimtą įsakymą. Paaiškino, kad tai neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į atsakovę su nauju prašymu.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. A-623 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. sav. 0,0062 ha; sklypo plotas 1,7521 ha, sklypo kadastro Nr. 2901/0026:22, bei nurodė, kad projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. 2019 m. liepos 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pagal kurį pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įsakymu Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“ sustabdė minėto įsakymo galiojimą, siekdama išsiaiškinti ar pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja su tokiu atsakovės priimtu individualiu administraciniu aktu nesutiko, todėl pateikė skundą teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ skundą tenkino bei panaikino aukščiau nurodytą įsakymą. 2020 m. sausio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija įregistravo nuosavybės teises į jai priklausančius statinius, t. y. kiti inžineriniai statiniai – šaligatvis, automobilių stovėjimo aikštelė (statybos pradžia ir pabaiga nurodyti 1991 m.). 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto savivaldybė priėmė skundžiamą įsakymą Nr. A-623 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Atsakovės ginčijamas 2020 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. A-623 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 47 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 14 d. buvo įregistruoti atliktų inžinerinių statinių kadastrinių matavimų pagrindu suformuoti nauji nekilnojamieji daiktai – inžineriniai statiniai, esantys tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausantys Šiaulių miesto savivaldybei, dėl ko projekto iniciatorės prašymas dėl norimo prisijungti žemės ploto nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, o tolimesnė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra yra negalima.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.

Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovės teise pasinaikinti priimtą teisės aktą, kuris sukėlė teisines pasekmes, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014). Be kita ko, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad bylose, susijusiose su Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar savivaldybės institucija, panaikinusi savo pačios priimtą sprendimą, turėjo galimybę pasirinkti kitą galimą elgesio variantą, siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-934-492/2019).

Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-934/492/2019).

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5021017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato, tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas –„viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktu įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę panaikinti savo priimtą sprendimą tik įvertinus, jog viešojo administravimo subjektas negalėjo elgtis kitaip bei vadovavosi įstatymo imperatyvu.

Ginčijamas individualus administracinis aktas priimtas vykstant teritorijų planavimo procesui – organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant įsiterpusį valstybinį plotą sujungti su besiribojančiu sklypu. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarka numatyta 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 2.6 papunktyje numatyta, kad projektas rengiamas kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 punktas).

Organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 punktas). Kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie planuojamą rengti Projektą Taisyklių 47 – 48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais (Taisyklių 56 punktas).

Parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis (Taisyklių 58 punktas). Organizatorius Projektą, išskyrus atvejus, kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms (Taisyklių 62 punktas), Taisyklėse nustatyta tvarka. Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Reikalavimus išdavusi institucija, derindama Projektą, atsako už Projekto atitiktį išduotiems reikalavimams (Taisyklių 63 punktas). Taisyklių 64 punkte numatyta, jog projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuota atsisakymas derinti Projektą. Projekto rengimo procedūra baigiama Taisyklių 68 punkte numatyta tvarka, t. y. savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytų atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos).

Pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pradėtas rengti 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Atsakovė ginčijamą įsakymą priėmė 2020 m. gegužės 18 d. ir šio sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiu, prašomas prijungti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų. Nurodytoje normoje aptariami laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, pardavimo arba nuomos teisiniai aspektai, tačiau šioje normoje nėra aptartas teisinis reglamentavimas, kuris numatytų organizatoriaus pareigą pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūrą nutraukti, paaiškėjus, jog žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos kriterijų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies norma negalėjo būti pagrindu priimti skundžiamą sprendimą, nes nagrinėjamu atveju buvo panaikintas ne tik savivaldybės administracijos priimtas įsakymas, bet ir pradėta procedūra. Minėta, jog priimant skundžiamą įsakymą pagal UAB „Šiaulių lyra“ prašymą, jau buvo pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Galutinis administracinis sprendimas, numatytas Taisyklių 68 punkte, nepriimtas. Taigi iš esmės buvo pripažintas negaliojančiu ne konkretus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. A-1074, o nutraukta visa aptartos žemės sklypo projekto rengimo procedūros eiga. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų suformuotą praktiką, nei Žemės įstatymas, nei kiti, ginčijamo atsakovės įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys klausimus, susijusius su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) naikinti pradėtą procedūrą. Nesant įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytos teisės organizatoriui nutraukti jau pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 23 d. priimtą įsakymą, o tai padaręs, viršijo įstatymais jam numatytą kompetenciją.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra turi keletą etapų; vienas iš jų – parengto projekto tikrinimas. Taisyklių 62 punkto pagrindu organizatorius Projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Be to, Taisyklių 65 punkte numatyta, jog suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Gavęs išvadą dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo savivaldybės administracijos direktorius priima galutinį sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti (Taisyklių 68 punktas). Taigi įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nesant organizatoriui suteiktos teisės panaikinti įsakymą dėl jau pradėtos procedūros, taip ją nutraukiant, pradėta procedūra turi būti tęsiama, atlikus visus formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros etapus bei nustačius, kad parengtas projektas neatitinka teisės aktų, priimamas sprendimas netvirtinti projekto, taip užbaigiant pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą ir ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. A-623 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas viršijant savivaldybės administracijos direktoriui įstatymais suteiktą kompetenciją, todėl naikintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ pateikė 2020 m. birželio 30 d. Luminor Bank AS Lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sumokėjo 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų, todėl pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos UAB „Šiaulių lyra“ naudai priteistinos 30 Eur (trisdešimt Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. A-623 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.