- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- eI3-498-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02302-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB Šiaulių lyra
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui R. Š. ir advokatui D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. ir advokatas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytas aplinkybės ir prašo skundą tenkinti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas Įsakymas yra priimtas pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Iš 2008 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centro išduoto pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 55209, taip pat iš 2007 m. rugpjūčio 1 d. VĮ Registrų centro matininko V. I. rengto statinių išdėstymo plano matyti, kad jau 2018 m. gruodžio 28 d. VĮ Registrų centro matininkės L. V. rengto (pagal kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininko UAB „(duomenys neskelbtini), užsakymą) statinių išdėstymo plano – patalpų, kurios, anot atsakovo direktoriaus, yra išsikišusios iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra visiškai kitas, t. y. (duomenys neskelbtini), ir šis statinys statinių išdėstymo plane yra žymimas „5E2p“. Vadinasi, skundžiamą Įsakymą priėmus ir nurodžius, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas stabdomas dėl neva tai konstatuoto išsikišusio iš sklypo ribų visai kitu unikaliu numeriu esančio pastato, kurio (duomenys neskelbtini) ir kuris statinių išdėstymo plane įvardijamas savarankišku, t. y. atskiru žymėjimu „1E2p“ – tai konstatuotina, jog Įsakymas vien dėl to yra naikintinas, pripažintinas neteisėtu ir nemotyvuotu, kadangi atsakovei nėra ir nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokio Įsakymo priėmimui, nes pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) (kuris įvardintas įsakyme), yra akivaizdžiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, todėl pradėtų žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto procedūrų stabdymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, net jeigu ir būtų teismo vertinama, kad Įsakymas (nepriklausomai nuo to, kad jame nurodytas ne tas pastatas/patalpos ir ne tas unikalus kodas) visgi laikytinas galiojančiu dėl tariamo pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), 5E2p (su tuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka) – tai nepaisant to Įsakymas tiek turinio, tiek formos požiūriu vis tiek neatitinka objektyvumo ir teisėtumo principo reikalavimų, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų bei gero viešojo administravimo principo. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, kuria remiamasi Įsakyme, nustato, jog savivaldybės administracijos direktorius savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti (nėra nurodyta, kad galima sustabdyti tokio teisės akto galiojimą, kalbama tik apie sustabdymą) ir juos pakeisti ar panaikinti. Taigi savivaldybės administracijos direktorius turi teisę sustabdyti savo priimtą teisės aktą, tačiau tai yra bendra norma, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014). Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais yra rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jei laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju šis tik galimai įsiterpęs plotas (tik ties viena pastato kraštine) siekia vos 5 kv. m, kai tuo tarpu šalia esantis suformuotas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)) yra net 1,7521 ha (17521 kv. m) ploto. Pareiškėja 1998 m. gegužės 29 d. su valstybe sudarė minėtos valstybinės žemės ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį Nr. N29-98-0129, pagal kurią nuomojasi minėto valstybinės žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,8047 ha (8047 m2) ir kuriame būtent buvo pastatytas šiame skunde aptariamas statinys. Kaip matyti iš 1998 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N29/98-0129 6 punkto, statybos nuomojamame žemės sklype yra leidžiamos, jeigu statybos darbai atliekami pagal statybos normas ir taisykles. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” ir buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu, tačiau pastebėtina, kad nedidinant bendro minėto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydžio, t. y. kitoje sklypo vietoje (ten kur, žalia zona ar kt.), šį žemės sklypą analogiškam (mažareikšmio vos 5 kv. m dydžio) plotui sumažinant. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) apskritai net neįtvirtina savivaldybės administracijos direktoriaus teisės sustabdyti to paties atsakovo direktoriaus įsakymo pagrindu pradėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų. Įsakyme Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra nurodęs jokio specialaus teisės akto, kuris leistų administracijos direktoriui sustabdyti 2019 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A-1074, kuris pareiškėjui sukūrė teisėtus lūkesčius, nustatė subjektines teises tiek pareiškėjai, tiek atsakovei. Šiaulių miesto savivaldybės administracija pastaruosius kelis metus vykdė žemės sklypo formavimo procedūras (projektas buvo kelis kartu taisomas) ir sąmoningai paliko minėtam pareiškėjos pastato tariamam (de jure) išsikišimui skirtą valstybinės žemės sklypo dalį (šios dalies į naujai suformuotą žemės sklypą neįtraukė) – tuo tik pripažįstant, kad šis tariamai nustatytas pareiškėjos pastatyto statinio išsikišimas yra paprasčiausia techninė ir objektyviai paaiškinama matavimų klaida, kas savivaldybei buvo seniai žinoma ir priimti sprendimai oficialiai įteisinti. 2007 m. rugsėjo 4 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu yra konstatuota, jog atliktieji statybos darbai nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų ir naudojamos kadastrinių matavimų metodikos bei vietinės koordinačių sistemos. Iš 2007 m. rugpjūčio 1 d. VĮ Registrų centro matininko V. I. rengto statinių išdėstymo plano kopijos matyti, kad aptariamas statinys (kuris įvardijamas kaip pastatas Nr. 5e2/p) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apskritai net nėra išsikišęs, t. y. yra minėto žemės sklypo ribose. 2018 m. gruodžio 28 d. VĮ Registrų centro matininkės L. V. rengto statinių išdėstymo plano kopija, iš kurio taip pat matyti, kad aptariamas statinys (kuris įvardijamas kaip pastatas Nr. 5e2/p) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apskritai net nėra išsikišęs, t. y. yra minėto žemės sklypo ribose.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovės teise sustabdyti priimtą teisės aktą, kuris neva pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs (žr. 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Tačiau taip pat reiktų pažymėti, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos yra matyti, kad bylose, susijusiose su Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar savivaldybės institucija, sustabdžiusi savo pačios priimtą sprendimą turėjo galimybę pasirinkti kitą galimą elgesio variantą siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti ar panaikinti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos: pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas; antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, t. y. žemės sklypo plano ir VĮ Registrų centro pateiktų 2012 m. birželio 6 d. kadastro duomenų buvo nustatyta, kad pareiškėjai priklausanti pastato dalis kurios unikalus (duomenys neskelbtini), ar patalpos dalis, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), kurią savo skunde pareiškėja traktuoja kaip pastatą, faktiškai neišsikiša už pareiškėjai nuosavybės teisę priklausančio sklypo ribų. Todėl atsakovė vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis ir remdamasi VĮ Registrų centro aktualiais ir oficialiais duomenimis 2019 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo žemės (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ bei išdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Išduodant pareiškėjai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliai formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, buvo remiamasi VĮ Registrų centro atnaujintais 2012 m. birželio 6 d. kadastro duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjai priklausanti pastato dalis buvo atvaizduota kaip neišsikišanti už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, todėl mano, kad neišduoti projekto rengimo sąlygų pagal aukščiau nurodytas Taisyklių nuostatas atsakovė neturėjo jokios teisės, nors kaip ir teigia pati pareiškėja, atsakovė apie patį faktą, kad pareiškėjai priklausanti pastato dalis galimai yra išsikišusi už sklypo ribų, jau sužinojo 2016 metais. Atsakovė neneigia fakto, kad aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis statinys galimai įsiterpia į valstybinę žemę, savivaldybei tapo žinomos 2016 m. sausio 27 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, dėl to buvo priimtas sprendimas susidariusią situaciją spręsti per žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Tačiau taip pat reiktų įvertinti ir tai, kad paaiškėjus faktinėms aplinkybėms apie tai, kad pareiškėjai priklausančio pastato dalis yra galimai įsiterpusi į valstybinę žemę, o oficialūs duomenys pateikti VĮ Registrų centro ir pareiškėjos iš esmės prieštaravo nustatytoms aplinkybėms, atsakovė kaip viešojo administravimo institucija, kurios viena iš funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, privalėjo išsiaiškinti susidariusią situaciją, todėl vykdė susirašinėjimus tarp institucijų, kad būtų priimtas teisėtas sprendimas, kuriuo būtų išspręsta susidariusi situacija.
Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai pateikus naują 2019 m. birželio 28 d. prašymą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui organizuoti, atsakovė siekdama įvertinti visas aplinkybes, susijusias su naujai formuojamu sklypu, kurio esminis tikslas buvo įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu, bei siekdama išnagrinėti kaip naujai suformuoto sklypo prijungimas ir suformavimas įtakos susidariusią situaciją, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdomo pastato dalis, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), patenka į naujai formuojamo sklypo ribas, pakartotinai išanalizavo visus turimus dokumentus ir buvo nustatytos naujos faktinės aplinkybės. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos jau po to, kuomet pareiškėjai jau buvo išduoti žemės sklypo projekto rengimo reikalavimai. Pareiškėjos nuomone, atsakovė negalėjo vadovautis vien tik Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Su tokia pareiškėjos pozicija atsakovė nesutinka, nes šiuo konkrečiu atveju reiktų atsižvelgti ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurios bylose, susijusiose su Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, yra nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar savivaldybės institucija, sustabdžiusi savo pačios priimtą sprendimą turėjo galimybę pasirinkti kitą galimą elgesio variantą siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus ar ne. Kaip ir teisingai nurodo pareiškėja, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos nenumato atvejų, kuomet galėtų būti stabdomos jau pradėtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros. Tačiau tada savaime kyla klausimas, kaip turi pasielgti viešojo administravimo institucija, kuomet jai tampa visiškai aišku, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjos pateiktas projektas galimai bus atmestas, kaip neatitinkantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei laikinai nesustabdžius jos priimto sprendimo galiojimo, pareiškėja būtų pradėjusi vykdyti projektavimo veiksmus, dėl to Nacionalinei žemės tarnybai galimai atsisakius derinti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėja įgytų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti visas jos patirtas išlaidas, susijusias su projekto parengimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“ teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą adresu (duomenys neskelbtini) tam, kad būtų suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra įsiterpusio valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu.
Ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. A-1221, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra išlindęs už sklypo ribų, dėl ko reikalinga išsiaiškinti, ar pastatas pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siekdamas išsiaiškinti minėtas aplinkybes bei užtikrinti teisės principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur) įgyvendinimą, nuspręsta sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimą, iki Šiaulių miesto savivaldybės administracija išsiaiškins aplinkybes, kodėl pastatas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra išlindęs už sklypo ribų, t. y. ar pastatas buvo pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. lapkričio 30 d.
Skundžiamas administracinis aktas priimtas vykstant teritorijų planavimo procesui – organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant įsiterpusį valstybinį plotą sujungti su besiribojančiu sklypu. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Analogiška norma yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2.6 punkte.
Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą. Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (24.1. papunktis); Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.2 papunktis). Taisyklių V skirsnis reglamentuoja visuomenės informavimą ir supažindinimą su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimą, tikrinimą ir tvirtinimą. Taisyklių 68 punktas numato, jog sprendimas dėl projekto tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti projektą priimamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo išvados dėl jo tvirtinimo tikslingumo gavimo. Atsižvelgiant į šias Taisyklių nuostatas darytina išvada, jog projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti.
Skundžiamas administracinis aktas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.
Pažymėtina, kad nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta Vietos savivaldos įstatymo norma negalėjo būti pagrindu priimti skundžiamą įsakymą, nes nagrinėjamu atveju buvo sustabdytas ne savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas aktas, o jau pradėta procedūra. Minėta, jog priimant skundžiamą Įsakymą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą buvo pradėtas žemės valdos projekto rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Galutinis administracinis sprendimas dėl žemės valdos projekto nepriimtas. Taigi, iš esmės buvo stabdomas ne konkretaus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 galiojimas, o visos aptartos žemės valdos projekto rengimo procedūros eiga. Todėl atsakovė negalėjo remtis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kaip pagrindu sustabdyti aptariamą procedūrą, nes šioje normoje numatyta galimybė sustabdyti tik konkretaus priimto teisės akto galiojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015) taip pat akcentavo, jog operatyvus kiekvienos procedūros, galinčios nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Iš esmės kol nėra priimtas aktas, užbaigiantis administracinę procedūrą, arba kol nesibaigia nustatyti terminai, po kurių neveikimas pripažįstamas tolygiu administraciniam aktui, procedūra tebevyksta ir teisinė situacija išlieka neapibrėžta. Tik administracinis aktas, kuriuo administracinė procedūra baigiama, atveria galimybę ginčyti administracinę procedūrą ar galutinį administracinį aktą (tuo tarpu bet kokiu skundu iki šio momento gali būti siekiama tik įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti administracinį aktą) (Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 29).
Pažymėtina, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, reglamentuojantys klausimus, susijusius su žemės valdos projekto rengimu, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) sustabdyti žemės valdos projekto rengimo procedūros eigą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“, peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą Įsakymą, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pareiškėja skundu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkintas, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Byloje pateiktas 2020 m. sausio 14 d. prašymas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. N. už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą administracinėje byloje sumokėjo 1000 Eur ir 21 procentą PVM, su PVM – 1210 Eur. Taip pat byloje pateikta mokėjimo nurodymas ir PVM Sąskaita faktūra Serija DNA Nr. 003467, kuriose nurodyta, kad pagal sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 178 sumokėta 1210 Eur (su PVM). Į bylą pateikti įrodymai ir 2019 m. rugsėjo 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 178 patvirtina, kad pareiškėja, bylą nagrinėjant Regionų apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja patyrė išlaidas už skundo rengimą. Skundas teismui per Elektroninių paslaugų portalą įteiktas 2019 m. spalio mėnesį, t. y. ketvirtas 2019 metų ketvirtis. Užpraėjęs ketvirtis yra antras 2019 m. ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2016 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1289,0 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo rengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą galėtų būti iki 3222,5 Eur (koeficientas 2,5 padaugintas iš 1289,0 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2019 m. antrą ketvirtį).
Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.
Rekomendacijų 9, 10 punktuose nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas teismo 2020 m. sausio 14 d. posėdyje (nuo 13 val. 48 min. iki 16 val. 31 min.) advokatas užtruko 2 val. 43 min.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 395,28 Eur (1317,6 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (trečio 2019 metų ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius).
Taigi, pareiškėjos prašoma 1210 Eur (su PVM) suma neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas visiškai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina 1210 Eur (su PVM) teismo išlaidų suma.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. A-1221 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-1074 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ galiojimo sustabdymo“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 1210 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.