- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-964-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06271-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11749-944/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareikštu ieškiniu prašė priteisti 301 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti. Teismas konstatavo, kad:
2.1. visame pateiktame procesiniame dokumente interpretuojami teismo procesiniai sprendimai, tačiau iš esmės nenurodomas faktinis ieškinio pagrindas, toks procesinis dokumentas neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl pagal tokį procesinį dokumentą teisminis procesas apskritai negali būti pradėtas.
2.2. Ieškovė reiškia ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Gedimino pr. 30, Vilniuje, todėl ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teismui neteismingas. Ieškiniu nėra nurodomas ieškovės gyvenamosios vietos adresas, Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovė deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Duomenų, kad ieškovė realiai gyvena Kaune ar Kauno rajone nėra. Teismas sprendė ir išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. (toliau – ir apeliantė) prašo jos ieškinį nagrinėti iš esmės, be to, paskirti ištekėjusią teisėją, kuri turi vaikų ir šeimą. Nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nuklydo nuo ieškinio esmės, nepatikrino EPP sistemoje esamų faktų ir tiesiog varžo ieškovės teises jau 124 kartą Kauno apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
5. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
6. Apeliantė ieškinį pareiškė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis yra adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Pirmosios instancijos teisme sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą buvo patikrinti VĮ Registrų centro Gyventojų registrų centro duomenys, kuriais nustatyta, kad ieškovė V. F. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba apsunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šią teisę asmuo gali realizuoti tik įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant ir civilinių bylų teismingumo taisykles.
8. CPK 29 straipsnyje yra numatyta bendroji teritorinio bylų teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
9. CPK 30 straipsnyje yra išvardinti konkretūs atvejai, kada ieškovas turi teisę pasirinkti, į kurį teismą pagal civilinės bylos teismingumo taisykles kreiptis. Šis sąrašas yra baigtinis. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškovas turi teisę pagal savo gyvenamąją vietą reikšti ieškinius dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui nenurodė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, viešame registre nėra duomenų apie su ieškove dėl šio turto sudarytas nuomos ar panaudos sutartis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės V. F. faktinę gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje.
11. Kaip faktinį savo reiškiamų reikalavimų pagrindą ieškovė nurodė, kad jai neturtinė žala padaryta tuo, jog Kauno apylinkės teismo teisėja V. J., neturėdama teisės to daryti, civilinėje byloje Nr. e2-11616-429/2020 išsprendė ieškovės V. F. ieškinio Lietuvos valstybei priėmimo klausimą, išdėstė savo vertinimą, kuo pasireiškė teisėjos neteisėti veiksmai, teigia, kad visi kiti Kauno apylinkės teisėjai, įtakoti šios teisėjos, sutarė paslapčia pagal nutylėjimą ir toliau ignoruoti apeliantės teises, negrąžinti jai 156 medžių, 200 kv. m. trinkelių, kaltinių vartų, dvejų vartelių, 22 arų pasėtos angliškos žolės, stiklo plienų balkonų, namo apšiltinimo, stogo pakalimų, kaltinių turėklų, fontano ir raudonmedžio laiptų.
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį sprendžia, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir įžeidžiančio turinio pareiškimais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visame pateiktame procesiniame dokumente interpretuojami teismo procesiniai sprendimai. Ieškinyje apeliantė pateikia savo vertinimą ir nesutikimą su Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11616-429/2020 priimta nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, taip pat pateikia savo vertinimą dėl kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų pačios apeliantės atžvilgiu. Apeliantės ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo vertinti, ar jos pareikštas ieškinys Kauno apylinkės teismui teismingas CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi analizavo ieškovės teisę teikti ieškinį Kauno apylinkės teisme tik CPK 30 straipsnio 7 dalies prasme.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys turėtų būti teikiamas vadovaujantis CPK 29 straipsnyje nustatyta civilinių bylų teismingumo taisykle, t. y. – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovė teikdama ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Pažymėtina, kad vien formalus reikalavimas priteisti neturtinę žalą, reikalavimą grindžiant tik apeliantės atžvilgiu priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų interpretacija ir aiškiai nesuformulavus faktinio ieškinio pagrindo, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti egzistuojant alternatyvaus teismingumo galimybę. Konstatuotina, kad nebuvo pagrindo, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalimi, ieškinį pareikšti Kauno apylinkės teisme.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ieškinio turinį, skundžiama nutartimi konstatavo aplinkybę, jog apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka net minimalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nuklydo nuo ieškinio esmės, nepatikrino EPP sistemoje esamų faktų ir tiesiog varžo ieškovės teises.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
16. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, be kita ko, ar sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, ir nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, pvz., nesumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis, nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 135, 138, 115 straipsniai). Teismas turi pareigą ieškinio priėmimo stadijoje aiškintis teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016).
17. CPK 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šios teisės normos tikslas – teismo teisė patikrinti tam tikrą, klausimo sprendimui aktualią informaciją, esančią viešuosiuose registruose ar teismų informacinėje sistemoje. Ši teismui suteikta teisė nesukuria teismui pareigos, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, pačiam surinkti trūkstamus įrodymus ar patikrinti duomenų sistemose ir registruose esančią bet kokią su byla susijusią informaciją. Toks šios teisės normos aiškinimas paneigtų proceso šalių lygiateisiškumo, šalių rungtyniškumo ir teismo nešališkumo principus.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitose civilinėse bylose ieškovei ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo tvarka, tačiau ieškovė sistemingai teikia teismui procesinius dokumentus su analogiškais trūkumais (žr. pvz., 2020 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-587/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1272-230/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-163-390/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-37-640/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1217-945/2020, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-876/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1217945/20250, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7714-393/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32194-1087/2019, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8603-630/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29019-848/2019 ir kt.).
19. Atsižvelgiant į civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jų įgyvendinimo tvarką, į aplinkybę, jog ieškovė sistemingai teikia ieškinius su analogiškais trūkumais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad pagal tokį procesinį dokumentą teisminis procesas apskritai negali būti pradėtas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pagal teismingumo taisykles apeliantė nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pagal atsakovę Lietuvos valstybę galinčios atstovauti institucijos buveinės vietą. Byloje nėra duomenų, jog civilinę bylą pagal teismingumo taisykles nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, būtų kaip nors pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė teismui dokumentus teikia naudodamasi elektroninėmis ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos posistemį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.