Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. K. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2010 m. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šios institucijos kamerose, kurių plotas apie 15 kv. m., dalį ploto užėmė tualetas, baldai ir asmenų daiktai. Buvo laikoma nuo 8 iki 10 asmenų. Kamerų apšvietimas buvo prastas ir tai pakenkė pareiškėjo akims. Kamerose buvo žiurkių ir tarakonų. Pastatas prastos būklės. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose buvo šalta, drėgna, trūko oro ir ploto, buvo tamsu. Dėl vietos trūkumo jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Vietoje tualetų buvo skylės grindyse, jų nuo gyvenamųjų patalpų neskyrė durys, nebuvo atskirų kabinų, todėl pareiškėjas buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant kitiems asmenims, o tai žemino jo orumą. Dviaukštės lovos buvo senos, judančios. Čiužiniai taip pat buvo seni, dauguma jų netinkami naudoti. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Tvirtina, kad toks asmenų laikymas prilygo kankinimui bei prieštaravo Konstitucijos 21 straipsniui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui.

Pareigūnai savo veiksmais sudarydavo konfliktines situacijas. Dažnai tokios situacijos kildavo ir esant psichologiniams bei fiziniams nepatogumams, kurios įkildavo dėl ploto trūkumo. Pareiškėjas buvo įžeidinėjamas bei žeminamas, jam buvo meluojama ir grasinama, ypač pasakius, kad kreipsiesi į teismą dėl pareigūnų elgesio ir netinkamų gyvenimo sąlygų.

Atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kartu su kitais nuteistaisiais tekdavo laukti, kol pareigūnai patikrins atsivežtus daiktus, kurių galima turėti iki 30 kilogramų, tai užtrukdavo.

Nurodė, kad atvykus ir prieš išvykstant etapu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, asmens apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti nuogai, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Taip tyčiojamasi iš asmens ir jo daiktų, žeminamas asmuo, jo orumas bei garbė. Dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų pareiškėjas dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Jis nuolat jaučia baimę, apatiją ir pan. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 100 000 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo palatose, negali pateikti. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriuje sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Inventorius nuolat remontuojamas ar keičiamas. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtą, šalinami. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiškai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Siekiant užtikrinti vėdinimą per atidarytą langą ir kad kamerose nebūtų karšta, vasarą išimamas vienas kameros lango rėmas. Žiemą jis įdedamas, kad patalpose būtų užtikrinta tinkama temperatūra. Kiekvienoje kameroje yra mechaninė vėdinimo sistema, kuri užtikrina oro judėjimą ir vėdinimą.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Teisės aktai nereglamentuoja čiužinių ar kito minkštojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kita atnaujinami arba pakeičiami atsižvelgiant į jų susidėvėjimą bei finansines galimybes. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.

Pacientai į baudos izoliatorių uždaromi tik leidus gydytojui. Jeigu gydytojas pažymi, jog nuteistasis negali atlikti paskirtos nuobaudos, ji nevykdoma. Informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi šio įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik penkeriems metams nuo pirmos jo hospitalizacijos datos. Kadangi jis teise į ieškinį pasinaudojo tik 2015-10-08, laikotarpiui nuo 2010-07-28 iki 2010-08-17 yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas prašė minėto laikotarpio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta.

Skundo dalis dėl reikalavimo, siejamo su pareiškėjo laikymo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose nuo 2012-11-13 iki 2012-12-04, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, nuo 2013-05-14 iki 2013-05-28 ir nuo 2013-08-20 iki 2013-09-10 paliktina nenagrinėta. Kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trūkumo ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 100 000 Eur.

Dėl skundų tapatumo

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-09-16 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7421-790/2015 pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis sprendimas apeliaciniu skundu buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl nėra įsiteisėjęs. Skundo pagrindas, be kita ko, buvo ir laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2012-11-13 iki 2012-12-04, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, nuo 2013-05-14 iki 2013-05-28, nuo 2013-08-20 iki 2013-09-10 ir nuo 2013-10-18 iki 2013-10-28 sąlygos. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas skundėsi ploto trūkumu, netinkamu tualeto ir baldų įrengimu, ilgu laukimu prieš paskiriant į kameras, rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais, karšto vandens įjungimu tik kartą per savaitę, prausimosi duše laiko ribojimu, išduodamų higienos priemonių nepakankamumu, netinkamais apšvietimu, temperatūra ir vėdinimu, drėgme, prasta pastato būkle, buitinių kenkėjų buvimu ir pan.

Šioje byloje pareiškėjas skundžiasi laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygomis nuo 2010 metų. Kaip matyti dalis ginčo yra išnagrinėta. Taigi, šioje byloje spręstinas klausimas dėl padarytos žalos nuo 2010 metų pradžios iki 2012-11-13 ir nuo 2013-10-28. Iš pareiškėjo skundo administracinėje byloje Nr. I-7421-790/2015 matyti, kad jis skundžiasi už laikotarpį nuo 2010-06-03, tačiau teismo sprendime konstatuojama, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra laikotarpis nuo 2012-11-13 iki 2013-10-28. Šioje byloje laikymo ligoninėje laikotarpis ir nuo 2013-10-18 iki 2013-10-28 nenurodytas. Teismas šioje byloje vadovaujasi sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7421-790/2015motyvuojamojoje dalyje nurodytu laikotarpiu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Kadangi E. K. šioje administracinėje byloje ginčą kelia dėl to pačios institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – veiksmų, tų pačių tinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymo ir už dalį tų pačių laikotarpių, dėl kurių buvo pasisakyta neįsiteisėjusiame teismo sprendime, skundo dalis turi būti palikta nenagrinėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2015-10-08, o paštu jį išsiuntė 2015-10-09, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-10-08 įskaitytinai praleido ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė minėtos konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. E. K. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, daroma išvada, kad jis praleido senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-10-09, o laikotarpiui iki 2012-10-08 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2012-10-09. Į šį laikotarpį nepatenka pareiškėjo gydymas nuo 2010-07-28 iki 2010-08-17 Laisvės atėmimo vietų ligoninės Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24.Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šiuo laikotarpiu netirtos neturtinės žalos atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimų 2014–2015 m.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-01-07 iki 2014-02-11 ir nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08 pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas – 32,6 kv. m (b. l. 43, 51). Šioje palatoje yra 8 lovos. Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 1 plotas yra 32,6 kv. m, nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 6 asmenys. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, visą jo gydymo joje laikotarpį, t. y. 36 dienas, jam nebuvo skiriama pakankamai palatos ploto.

Nuo 2014-06-03 iki 2014-07-01 pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas – 24,92 kv. m (b. l. 43, 51). Šioje palatoje yra 7 lovos. Atsižvelgiant į kameros plotą, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Atsakovui nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį, t. y. 29 dienas, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai palatos Nr. 2 ploto.

Nuo 2015-03-24 iki 2015-04-14 pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas – 34,06 kv. m (b. l. 29, 43). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei palatos plotą, joje galėjo būti laikomi 6 asmenys. Atsakovui nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, darytina išvada, kad visas 22 dienas pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, jam nebuvo skirta pakankamai ploto.

Nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26 pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30, kurios plotas – 15,45 kv. m (b. l. 113). Šioje palatoje yra 8 lovos. Atsižvelgiant į kameros plotą, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys. Atsakovui nepateikus duomenų, kiek nurodytu laikotarpiu šioje palatoje buvo laikoma asmenų, bei atsižvelgus į joje esančių lovų skaičių, darytina išvada, kad visą nurodytą laikotarpį, t. y. 15 dienų, pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai palatos Nr. 30 ploto.

Taigi, iš viso gydant pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatose nuo 2014-01-07 iki 2014-02-11, nuo 2014-06-03 iki 2014-07-01, nuo 2015-03-24 iki 2015-04-14, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26 ir nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08, visą jo nurodytą gydymosi laikotarpį, t. y. 110 dienų nebuvo skiriama pakankamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatų ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo E. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad ploto trūkumas pareiškėjui iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įvertinus Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktas tualeto fotonuotraukas (b. l. 102, 137), negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Dėl lovų, čiužinių ir patalynės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dviaukštės lovos buvo senos ir judančios, seni taip pat buvo ir čiužiniai, kurių dalis nebuvo tinkami naudoti.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-07-17 pažymos Nr. BD-985, matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 yra tik vieno aukšto lovos (b. l. 43). Tą patį patvirtina ir atsakovo atstovo pateiktos minėtų kamerų fotonuotraukos (b. l. 86, 87, 88, 89, 91. 92, 93, 95, 96, 97, 98). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iš visų Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tik Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 30 yra dviaukštės lovos (b. l. 135, 138, 139). Pažymėtina, kad dviaukščių lovų įrengimas teisės aktams neprieštarauja. Įvertinus nurodytas fotonuotraukas, negalima daryti išvados, kad lovos yra netinkamos.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-2090 matyti, kad patikrinimo matu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 buvo švari ir tinkama naudoti patalynė. Kitų duomenų nėra pateikta. Iš atsakovės atstovo pateiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatų nuotraukų matyti, kad čiužiniai yra geros būklės ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkami naudoti. E. K. teiginių dėl čiužinių netinkamumo nepagrindė. Jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu.

Dėl rūkančių laikymo kartu su nerūkančiais

Pareiškėjas nurodė, kad rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiškus draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad informacija apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iškabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Tai patvirtina ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 107, 108, 110, 111, 117).Teismo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad kamerose-palatose būtų buvę rūkoma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją nesikreipė, taigi, jis nemanė, kad jo teisės bei teisėti interesai yra pažeisti.

Dėl apžiūrų, žeminimo bei įžeidinėjimo bei kitų pareigūnų veiksmų

Pareiškėjas skundžiasi, kad asmens apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nuogai nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 74 punkte nurodyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Pagal Konvojavimo taisyklių 75 punktą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse lydimų konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti turi būti įrengtos gerai apšviestos patalpos. Jose turi būti: stalai, kėdės, suolai, chalatai pareigūnams, patiesalai (ant grindų prie suolų), indas su vandeniu ir puodelis, praustuvas, dezinfekuojamosios priemonės, muilas, rankšluosčiai, vienkartinės pirštinės ir instrumentai daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti. Konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti gali būti naudojamos specialiosios techninės priemonės. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Patalpų laikinam konvojuojamųjų laikymui turi būti tiek, kad būtų užtikrintas konvojuojamųjų atskiras laikymas, nustatytas šių taisyklių 103–104 punktuose. Už šių patalpų paruošimą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracija. Konvojavimo taisyklių 76-78 punktai nustato, kad už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą. Konvojuojamųjų kratą atlieka tos pačios lyties asmenys. Konvojuojamajam pareikalavus, kratos metu gali dalyvauti ir konvojuojamojo kūno apžiūrą atlikti asmens sveikatos priežiūros specialistas. Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi.

Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, jis nenurodė, kada konkrečiai apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis ir kokie daiktai ar drabužiai buvo dedami į nešvarias dėžes, todėl darytina išvada, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo žeminamas ir įžeidinėjamas, jam meluojama ir net grasinama, tačiau konkrečiai nepaaiškino, kada ir kaip nurodyti galimai neteisėti pareigūnų veiksmai buvo atliekami, kas konkrečiai juos atliko, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties atmesti ir jo teiginiai dėl ilgo laukimo prieš paskiriant į palatas.

Dėl kitų gyvenimo sąlygų

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-08-03 patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1861 pažymėta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 yra langai, taigi, yra užtikrinamas natūralus apšvietimas. Dirbtinis dieninis apšvietimas patikrinimo metu buvo 243 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 41 punkte reglamentuojamą vertę. Ši kamera-palata vėdinama per langą. Patikrinimo metu sanitariniame mazge buvo švaru. Nariuotakojų ir graužikų buvimo požymių nenustatyta. Taip pat šioje kameroje-palatoje nebuvo nustatytas rūkymo faktas. Koridoriuose yra iškabinti draudimo rūkyti ženklai ir draudimo rūkyti taisyklės (b. l. 52–53). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-08-03 patikrinimo akto Nr. 08(24.1)-PA-1290 matyti, kad 2014 m. liepos mėnesį Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 4 išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 211 lx ir atitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 reglamentuojamas vertes, o išmatuotas natūralios apšvietos koeficientas buvo 0,51 procento ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 40 punkte reglamentuojamo 1,5 procento rodiklio. Oro temperatūra bei drėgmė ir oro judėjimo greitis minėtoje kameroje taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Tarakonų ir graužikų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Ant Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kameros sienų ir kitų paviršių pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Sanitariniame mazge pažeidimų nenustatyta (b. l. 54–55). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-08-07 patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-1877 pažymėta, kad 2015-03-27 patikrinimo akte nustatyti pažeidimai Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerose-palatose Nr. 2 ir Nr. 4 (suplyšusi linoleumo danga, nuo sienų vietomis nusilupę dažai) grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti (b. l. 73–74). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 2 2014-07-16 nustatytas pažeidimas dėl oro judėjimo greičio buvo pašalintas (b. l. 79–80). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18 patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-2090 pažymėta, kad patikrinimo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 2 buvo tinkami naudoti baldai. Buvo spinta pacientų drabužiams susidėti. Šioje kameroje-palatoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniai techniniai įrenginiai buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs ir techniškai tvarkingi. Tualeto patalpoje buvo įrengtas oro traukos kanalas (b. l. 103–104). Įvertinus pateiktus duomenis, kamerų-palatų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kitų duomenų apie ginčo laikotarpiu buvusias sąlygas nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 82–84, 85). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalas pildomas (b. l. 30–39, 60–72). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Kaip jau minėta, atliktų patikrinimų metu buitinių kentėjų buvimo požymių vizualiai nebuvo nustatyta. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 75–77, 78).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neįrengimo. Taip pat buvo pažeisti reikalavimai dėl oro judėjimo greičio, natūralios apšvietos bei remonto trūkumo, tačiau šie pažeidimai buvo ištaisyti. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas gydymo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. E. K. reikalavimas priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. spalio mėnesį sudarė 257,07 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 325 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundo dalį dėl reikalavimo, siejamo su E. K. laikymo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose bei palatose nuo 2012-11-13 iki 2012-12-04, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-19, nuo 2013-05-14 iki 2013-05-28 ir nuo 2013-08-20 iki 2013-09-10 palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.