Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-30 nutartimi (t. 1 b. l. 30-32) priimta nagrinėti pareiškėjo E. K. skundo dalis dėl 300 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės priteisimo už pareiškėjo laikymą galimai netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė). Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, pavadintuose „Mano parodymai teismui dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų“ (t. 1 b. l. 4-6), patikslintame skunde (t. 1 b. l. 22-25) ir 2015-07-24 prašyme dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 138-141) nurodo, kad jis nuo 2010-06-03 buvo laikomas Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tuo metu jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas buvo uždaromas į 2 kv. m ploto paskirstymo kameras kartu su dar 10 žmonių arba į didesnes, su 50 žmonių. Šiose kamerose vietoje tualeto būdavo skylė grindyse, kartais nenusileisdavo vanduo. Gyvenamosiose kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas būdavo per mažas. Atvykus į Ligoninę, kartu su 15 asmenų 3-4 valandas reikdavo laukti paskyrimo į kameras. Abiejose įstaigose rūkantys asmenys būdavo laikomi su nerūkančiais. Karštas vanduo įjungiamas vieną kartą per savaitę. Dušu leidžiama pasinaudoti 5-10 min. Vienam mėnesiui išduodamas tik vienas 5,1 m ilgio tualetinio popieriaus rulonas, popierius nekokybiškas. Dirbtinis apšvietimas išjungiamas nuo 8.30 val. iki 17 val., todėl būdavo tamsu. Patalpas apšviesdavo 1-2 lemputės, kurios nuo drėgmės dažnai neveikdavo. Apie 35 procentai sienų, 28 procentai lubų ir 42 procentai grindų paviršiaus buvo avarinės ir antisanitarinės būklės. Namų konstrukcijoje buvo asbesto. Baldai seni, traumuotam asmeniui būdavo sunku įlipti į antrą dviaukštės lovos aukštą, gyvenamosiose patalpose drėgna, nėra tinkamos vėdinimo sistemos. Vidutinė temperatūra žiemą siekė 14 C0, vasarą – 32 C0. Nebuvo užtikrintas privatumas pasinaudoti sanitariniais įrenginiais. Gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų ir kenkėjų. Įstaigose buvo draudžiama turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus. Giminėms ir artimiesiems neleidžiama perduoti maisto, nė karto nebuvo leista išvykti į namus. Į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama, pareigūnai ir gydytojai elgėsi sadistiškai.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (t. 1 b. l. 39-45). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010-06-09 iki 2014-11-04, jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę suteikiama teisė iki 15 min. nusiprausti duše, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad Suėmimo priežiūros poste (kamerose Nr. 104–125) suimtieji ir nuteistieji laikomi, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais, kitą dieną, įvertinus pateiktas išvadas, nuteistieji (suimtieji) yra paskirstomi į gyvenamąsias kameras, atsižvelgiama į pageidavimą laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų. Lukiškių TI-K dirbtinis apšvietimas yra įjungiamas ir išjungiamas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą 22–06 val. nepertraukiamo miego laiką. Apšvietimas išjungiamas 22 val., įjungiamas 6 val.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (t. 2, b. l. 44-47). Atsakovo atstovas nurodo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Ligoninės vesti statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, todėl tokių duomenų ji neturi. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Ligoninės Chirurgijos skyriuje yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m sienele. Patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai atliekami kartą per mėnesį ir dažniau pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, patvirtinantį, kad patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, buitinės prekės kiekvienam nuteistajam išduodamos pagal patvirtintas normas. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, todėl asmenys nėra skirstomi į rūkančių ir nerūkančių kameras. Informacija apie tokį draudimą yra iškabinta Ligoninės patalpose, todėl atsakovo atstovas mano, kad jis tinkamai užtikrino šio draudimo įgyvendinimą.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K nuo 2010-06-03 iki 2014-11-04 ir nuo 2012-11-13 iki 2013-10-28 atitinkamais laikotarpiais gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą buvimo Lukiškių TI-K ir gydymosi Ligoninėje laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-02-19 (b. l. 15), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2010-06-03 iki 2012-02-18. Pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas 2012-11-13–2013-10-28 laikotarpiu, todėl nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš šioje įstaigoje galimai padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (t. 1 b. l. 39). Pareiškėjas patikslintame skunde teigė, kad Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kuriuose aiškinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl jis ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Šie pareiškėjo argumentai atmestini. Minėta, kad vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjo neigiami išgyvenimai dėl netinkamų gyvenimo sąlygų lemia tai, kad jis per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo teisių pažeidimus, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelemia kitokios ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo. Pareiškėjas teigė, kad į teismą nesikreipė dėl pareigūnų grasinimų, tačiau jokių įrodymų, kad dėl netinkamo pareigūnų elgesio skundėsi įstaigos administracijai, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Teismas ex officio įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, nenustatė. Pareiškėjas laiku į teismą nesikreipė, todėl reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinės žalos atlyginimą už 2010-06-03–2012-02-18 laikotarpį taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodyti Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų pažeidimai byloje vertintini už 2012-02-19–2014-11-04 laikotarpį.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 39-46, 47-50) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2012-02-19 iki 2014-11-04) su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 106, 273, 112, 309, 398. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2014-10-25–2014-10-27 ir 2014-10-31–2014-11-02 (t. 1, b. l. 41).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 6 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje C. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, jam teko 2,57–2,60 kv. m kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-06-11 pažymoje Nr. 24-3842 (b. l. 41-42) nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo gyvenimo sąlygų bloginimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Skunde nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose būdavo drėgna, nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos, oro temperatūra žiemą siekdavo 14 C0, vasarą – 32 C0. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pagal HN 76:2010 26 punktą, oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Pagal HN 76:2010 24 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, reikalavimas įrengti atskiras patalpų vėdinimo sistemas Lukiškių TI-K, kaip veikiančiai laisvės atėmimo įstaigai, nėra taikytinas. Pareiškėjas šį nusiskundimą įvardijo pernelyg abstrakčiai, nenurodė konkrečių kamerų ir laikotarpių, kuriais jam nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas ar pažeistas santykinės oro drėgmės reikalavimas, nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomų pažeidimų teikė skundus įstaigos administracijai, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo pareiga paneigti nekonkrečius ir abstrakčius pareiškėjo teiginius apie Lukiškių TI-K egzistuojančius gyvenimo sąlygų pažeidimus, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, teismas vertina atsakovo atstovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo akte nurodyta, kad kamera Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2014-10-23) yra vėdinama per langą, santykinės oro drėgmės pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 107-110). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose nustatytus vėdimo būdo ir santykinės oro drėgmės pažeidimus byloje nėra, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu kameroje Nr. 112 buvo nustatyta 17,1 C0 oro temperatūra. Nurodyta oro temperatūra neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimo, kad šaltuoju metų laiku kameroje turi būti 18–28 °C oro temperatūra. Tai yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į sveiką gyvenamąją aplinką pažeidimo faktą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl negalėjo atsisakyti įpročio rūkyti. HN:76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal HN:76:2010 14 punktą draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įtvirtinančiame draudimą rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad asmenis paskirstant į gyvenamąsias kameras, atsižvelgiama į jų prašymus gyventi atskirai nuo rūkančių asmenų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, teikė prašymus būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, teismui pateiktame skunde pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kad buvo reiškęs tokį prašymą ir jis nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K buvo pažeista jo teisė į sveiką gyvenamąją aplinką šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K paskyrimo į gyvenamąsias kameras tekdavo laukti kamerose, kuriose nebūdavo įrengti klozetai, kartais nenusileisdavo vanduo. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kameras, kuriose gyveno pareiškėjas, matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, ginčo laikotarpiu buvo laikomas Suėmimo priežiūros posto kamerose Nr. 106 ir 112 (t. 1 b. l. 41). Lukiškių TI-K 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 (t. 1 b. l. 59) nurodyta, jog visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, tai patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu užfiksuoti duomenys (t. 1 b. l. 107-110). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustatančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, HN 76:2010 nėra nustatytas reikalavimas įrengti būtent klozetą, o ne kitus santechninius įrenginius, sanitariniame mazge, todėl net ir tuo atveju, jei kameroje Nr. 106 klozetas nebuvo įrengtas, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K karštas vanduo buvo įjungiamas tik kartą per savaitę, dušu leidžiama pasinaudoti 5-10 min., per mėnesį išduodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrui per mėnesį yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Išduodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Atsiliepime į skundą ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 (t. 1 b. l. 59) nurodyta, kad Lukiškių TI-K suimtiesiems tualetinio popieriaus per mėnesį išduoda du rulonus, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo šiuo pagrindu konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta galimybė kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas 5-10 min. naudojimosi dušu laikas yra objektyviai pakankamas pasirūpinti asmens higiena, karšto vandens tiekimas į kameras nėra reglamentuotas teisės aktais, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Pareiškėjas nurodo, kad šviesa Lukiškių TI-K 8.30–17 val. būdavo išjungiama, dirbtinis apšvietimas būdavo nepakankamas. Pagal HN 76:2010 23 punktą mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apšvieta turi būti 200 lx. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad dirbtinis apšvietimas kamerose išjungiamas ir įjungiamas pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę (t. 1 b. l. 58) – įjungiamas 6 val., išjungiamas 22 val., kuomet prasideda nepertraukiamo miego laikas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė teismui konkrečių atvejų kuomet kamerose nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo ar jo nebuvimo. Pareiškėjas nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų, todėl teismas vadovaujasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 atlikto patikrinimo metu nustatytais duomenimis, kur nurodyta, kad kameroje Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2014-10-23) dirbtinis dieninis apšvietimas buvo tinkamas (b. l. 107-110). Atsižvelgiant į tai, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamą dieninį apšvietimą, įrengimas kamerose būtų susijęs su rekonstrukcijos darbais, net ir pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K metu neužtikrinus tinkamo natūralaus dieninio apšvietimo, teismas neturėtų pagrindo konstatuoti HN 76:2010 22 punkto pažeidimo fakto. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atmestini, kaip neįrodyti pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K tinkamo apšvietimo neužtikrinimo.

Pareiškėjas teigia, kad kamerų sienos, lubos ir grindys buvo antisanitarinės, avarinės būklės. Pagal HN 76:2010 56 punkto reikalavimus, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas). Pareiškėjas nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo laiku konstatuotas paprastasis remontas, kuriuo laikotarpiu ir kokių kamerų būklė buvo antisanitarinė ir kuo ji pasireiškė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 112 (pareiškėjas laikytas 2014-10-30, t. 1 b. l. 41) grindys ir lubos lygios, gali būti valomos ir dezinfekuojamos, duomenų, kad pareiškėjo laikymo atitinkamose kamerose laikotarpiu būtų konstatuoti HN 76:2010 56 ar 62 punktų pažeidimai, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K patalpos įrengtos naudojant asbestą. Vadovaujantis Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto ir tai labai kenkė jo sveikatai, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančių įrašų nematyti, kad pareiškėjas reiškė nusiskundimus ar jam buvo diagnozuoti susirgimai dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leidžiama turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus, artimiesiems nebuvo leista perduoti maisto. Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Taigi, teisės aktai nenustato galimybės laisvės atėmimo įstaigose turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktas, nustato suimtųjų galimybę už nuosavas lėšas įsigyti maisto produktus, tačiau galimybė suimtiesiems perduoti artimųjų atneštus maisto produktus, įstatyme nenustatyta. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto tuo pagrindu, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo leista turėti pledus, muzikos grotuvus, šaldytuvus ir akvariumus, artimiesiems leista perduoti maisto produktus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė išvykti į namus. Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių neatidėliotiną būtinybę išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, kad teikė tokio pobūdžio prašymus įstaigos administracijai ir jo prašymai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K nereagavo į pareiškėjo skundus, pareigūnai elgėsi sadistiškai, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu administracijai būtų teikęs skundus dėl laikymo sąlygų ar dėl netinkamo pareigūnų elgesio, atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo nusiskundimai atmestini, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose būdavo kenkėjų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esančioje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-09 pažymoje Nr. 24-2327 nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai (t. 1, b. l. 59). Tai patvirtina atsakovo atstovo su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) sudarytos paslaugų teikimo sutartys, galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2016-01-02 (t. 1, b. l. 135-153), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo darbų (registravimo) žurnalo kopija (t. 1 b. l. 129-134), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-05, 2014-11-12 patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad Lukiškių TI-K atliekami dezinsekcijos darbai ir jie yra registruojami (t. 1, b. l. 107-110, 124-128). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.

Dėl laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas 2012-11-13–2012-12-04, 2013-03-12–2013-03-19, 2013-05-14–2013-05-28, 2013-08-20–2013-09-10, 2013-10-18–2013-10-28 laikotarpiais Chirurginio skyriaus palatose. Minėta, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, šiuo atveju – Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bet pripažino, kad kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista, t. y., nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Ligoninėje jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekdamas nustatyti pareiškėjui tekusį plotą, vertina atsiliepime į skundą nurodytų palatų, kuriose laikytas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų lovų skaičių. Nurodytais duomenimis, visą pareiškėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpį (78 paras), jam teko 1,93–3,78 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė neužtikrino pareiškėjui 5 kv. m palatos ploto, pripažintina, jog atsakovo atstovas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninės palatose sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo bendros patalpos atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą 1,5 m aukščio pertvaros reikalavimą. Kita vertus, atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad palatoje esantys asmenys gali privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, t. y., kad jie yra visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos. Minėta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, todėl darytina išvada, kad Ligoninėje neužtikrinus pareiškėjui galimybės privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais buvo pažeista jo teisė į privatumą.

Teigdamas apie kitų gyvenimo sąlygų Ligoninėje pažeidimų buvimą, pareiškėjas remiasi deklaratyviais teiginiais ir plačiau jų nedetalizuoja, todėl, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, teismas vadovaujasi atsakovo atstovo byloje pateiktais įrodymais.

Pareiškėjas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis teigė, kad Ligoninės konstrukcijoje yra asbestas, tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 (t. 2 b. l. 77), patvirtinantį, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. A atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl asbesto buvimo Ligoninės pastato konstrukcijoje atmestinas kaip neįrodytas.

Siekdamas pagrįsti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo tinkamai užtikrinta kenkėjų ir vabzdžių prevencija ir naikinimas, atsakovo atstovas pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą 2014-02-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1; 500 bei atliktų darbų aktus, patvirtinančius kas mėnesį atliekamus kenkėjų naikinimo darbus (t. 2 b. l. 73-75). Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neįgyvendino HN 76:2010 60 punkto reikalavimo užtikrinti, jog laisvės atėmimo vietose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Nurodytus atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateikti Darbų priėmimo aktai (t. 2 b. l. 86-87, 89). Pareiškėjas nenurodė, kuriais laikotarpiais ir kurios konkrečiai Ligoninės palatos nebuvo tinkamai suremontuotos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 62 punkto pažeidimo fakto.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kad teikė skundus administracijai dėl rūkymo Ligoninės palatose. Vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, draudžiama rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, jų teritorijose ir bendro naudojimo patalpose. Kartu su atsiliepimu Ligoninė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti Ligoninės teritorijoje (t. 2, b. l. 90-92, 98). Tai patvirtina, kad atsakovo atstovas tinkamai įgyvendina HN 76:2010 14 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65 patvirtintą Pacientų naudojimusi dušu tvarką (t. 2 b. l. 113-116) Ligoninėje esantiems asmenims kartą per savaitę suteikiama teisė pasinaudoti dušu, tai atitinka HN 68 punkto reikalavimus. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės šilto vandens tiekimo grafiką, Chirurgijos skyriui, kuriame laikytas pareiškėjas, dušu asmenys galėjo naudotis trečiadieniais nuo 9 val. iki 16 val., šiltas vanduo tiekiamas 5 val. per parą (t. 2 b. l. 60). Vienam asmeniui tenkantis naudojimosi dušu laikas nėra nustatytas, tuo tarpu pareiškėjas neįrodė, kad jam tenkantis laikas ir šiltas vanduo asmens higienai buvo nepakankami. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-21 patikrinimo akte nurodyta, kad Ligoninės patalpos yra valomos kasdien (t. 2 b. l. 67-68), atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ligoninės patalpos būdavo antisanitarinės.

Pareiškėjas teigė, kad traumuotam asmeniui būdavo sunku įlipti į Laisvės atėmimo vietų ligoninėse įrengtų dviaukščių lovų antrą aukštą, tačiau įvertinus pareiškėjo medicininėje kortelėje esančius duomenis (t. 1 b. l. 161-200, t. 2 b. l. 1-28), nenustatyta, kad pareiškėjas būtų patyręs tokio pobūdžio traumų, dėl kurių jam būtų buvę sunku patekti į antrą dviaukštės lovos aukštą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto šiuo atveju.

Kitų skunde nurodytų nusiskundimų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esančiomis gyvenimo sąlygomis pareiškėjas nekonkretizavo, įvardijo abstrakčiai, nepateikė įrodymų dėl jų egzistavimo fakto ir kad kreipėsi į įstaigos administraciją dėl jų pašalinimo, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai buvo žymūs. Be to, pareiškėjui būnant Ligoninėje, kuomet asmens poreikis į tinkamą gyvenamąją aplinką padidintas, pakankamai ilgą laiką nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Tiek Lukiškių TI-K, tiek Ligoninėje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, Lukiškių TI-K 2014-10-30 kameroje Nr. 112 oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ilgą laiką (78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir 6 paras Lukiškių TI-K) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Pareiškėjo gyvenimo sąlygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas turėjo galimybę ilgiau būti gryname ore ir tai galėjo iš dalies kompensuoti minimalaus ploto reikalavimo pažeidimą, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad netinkamos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos žemino jo orumą, dėl suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, stresą, sveikatos sutrikimus: sutriko miegas, atsirado galvos skausmai, ir ausies lėtinės ligos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istorijoje esančius duomenis (t. 1 b. l. 161-200, t. 2 b. l. 1-28), neturi pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai tiesiogiai įtakoti laisvės atėmimo įstaigose buvusių netinkamų gyvenimo sąlygų.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų atsakovo atstovų veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, Lukiškių TI-K nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (b. l. 41). Ligoninėje pareiškėjas laisvu nuo procedūrų metu galėjo naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu ir taip bent iš dalies kompensuoti gyvenamojo ploto trūkumą. Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra vykdoma patikrinimų metu nustatytų gyvenimo sąlygų trūkumų šalinimo grįžtamoji kontrolė (t. 1 b. l. 111-112, 113-114, 121-123, 124-128), trūkumai pašalinami ir tai patvirtina, kad atsakovo atstovai pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi būti įvertinta 300 000 EUR suma. Panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad patirtą neturtinę žalą už panašų į pareiškėjo pažeidimų laikotarpį teisingai atlygins mažesnės sumos priteisimas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, pareiškėjui 89 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, priteisė 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2014-11-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2045-575/2014, pareiškėjui 82,5 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, teismas priteisė 4 900 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2015-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015, pareiškėjui 81 parą ir 17 kartų dalį paros neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, laiku nekonstatavus paprastojo remonto poreikio, teismas priteisė 445 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje, teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų Lukiškių TI-K ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gyvenimo sąlygų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K neužtikrintų tinkamų gyvenimo sąlygų teisingai atlygins 40 EUR sumos priteisimas, o neturtinę žalą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimo teisingai atlygins 550 EUR sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.