- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2-140-570/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04905-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Sigita Rubaževičiūtė Sajonienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei Sajonienei
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo A. Š. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 185) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokiu būdu: ieškovei ir atsakovui priteisti po 1/2 dalį buto, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11 700 Eur bei po 1/2 dalį patalpos u/n Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1060 Eur. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti keleivinį automobilį AUDI A6, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė šiuo metu 6000 Eur vertės, o ieškovei priteisti iš atsakovo 3000 Eur piniginę kompensaciją, ją išmokant per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė sūnus, kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Su atsakovu gerai sugyveno pirmuosius 5 metus, o po to prasidėjo jo girtavimai, smurtas, nesirūpinimas šeima. Dėl jo vairavimo neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pastaruosius metus dėl sunkios materialinės padėties ji buvo priversta išvykti dirbti į užsienį, kur dirba iki šiol. Tačiau ir sugrįžus į namus, ramybės nerasdavo, nes atsakovas ją sumušdavo, girtaudavo, su juo nebeįmanoma kartu gyventi. Gyvenant kartu su atsakovu įsigijo butą, (duomenys neskelbtini)bei patalpą (duomenys neskelbtini). Šį turtą pageidauja dalytis lygiomis dalimis nenustatant naudojimosi tvarkos, nes ji bute negyvena, tačiau su atsakovu lieka gyventi pilnametis sūnus, todėl jam reikalinga buto dalis. Mano kad ginčų dėl naudojimosi tvarkos nekils, nes ta tvarka yra nusistovėjusi. Santuokos metu jie su atsakovu įsigijo automobilį AUDI A6, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė dėl nusidėvėjimo šiuo metu yra 6000 Eur. Kadangi juo naudojasi atsakovas, prašo šį automobilį priteisti jam, o jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją, lygią ½ automobilio vertės, t.y. 3000 Eur. Kitas neregistruotas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.
Patvirtino, kad kreditorių neturi, abu su atsakovu yra veiksnūs, darbingi, išlaikymo priteisti nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę Š. pavardę.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutinka (atsiliepimas b.l. 27-29). Atsiliepime nurodė, kad santuokos iširimo priežastimi tapo prieš 6 metus prasidėję ieškovės važinėjimai dirbti į užsienį ir iš to sekęs santykių atšalimas. Patvirtino, kad santuokoje įsigijo ieškovės nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau jam kelia abejones turto vertė (nekilnojamojo turto sumažinta, o automobilio aiškiai per didelė), be to neaptarta buto ir garažo naudojimosi tvarka. Kadangi jam ilgam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, automobilis yra nereikalingas, todėl gali būti priteistas ir ieškovei, nežino už ką iš jo reikalaujama piniginė kompensacija. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (LR CPK 246 str. 2 d., 384 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovės I. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 185). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad jis girtauja, smurtauja, dėl jo elgesio šeimoje kildavo konfliktai. Kaip atsiliepime pripažino ir pats atsakovas, jis dėl vairavimo neblaiviam buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau nurodo, kad santuoka iširo ne dėl jo kalytės, bet dėl dažnų sutuoktinės išvykimų uždarbiauti į užsienį. Sutuoktiniams 2016-11-09 teismo nutartimi nustatytas terminas susitaikymui buvo neefektyvus ir jokios realios naudos nedavė.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).
Nagrinėjamu atveju tiesioginių įrodymų vienas kito kaltei įrodyti šalys nepateikė, tačiau pats atsakovas atsiliepime pripažino, jog dėl girtavimo prarado teisę vairuoti transporto priemones, dėl ko negali dirbti vairuotoju, o ieškovės išvykimas dirbti į užsienį siekiant šeimai padėti materialiai negali būti vertinamas kaip kaltas elgesys, lėmęs santuokos iširimą, todėl teismas nustatė, kad yra visos sąlygos nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, šiuo atveju atsakovo A. Š.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes santuoka, sudaryta tarp I. Š. ir A. Š., įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 185) (b.l.9) nutrauktina, paliekant ieškovei santuokinę pavardę Š., atsakovui – Š. (CK 3.60 str.).
Ieškovė su atsakovu nepilnamečių vaikų neturi, vienintelis šalių sūnus jau yra pilnametis, todėl byloje nesprendžiamas jų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir kt. klausimai.
Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
Iš ieškovės paaiškinimų, VĮ Registrų Centro Marijampolės filialo, VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo pažymų (b.l. 13-20) nustatyta, kad šalys santuokos metu yra įsigiję dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė ieškovės teigimu yra 11 700 Eur bei patalpą (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra ieškovo teigimu yra 1060 Eur bei automobilį AUDI A6, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė ieškovės teigimu šiuo metu yra 6000 Eur. Ieškovė visą turtą pageidauja dalintis lygiomis dalimis, po ½ idealiąją dalį, o automobilį priteisti atsakovui natūra, o jai – piniginę kompensaciją už ½ automobilio vertės. Atsakovas nesutinka su turto verte, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia, nurodytos vertės nepaneigia jokiais rašytiniais įrodymais.
Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos (b.l.13-18), ieškovės nurodyta buto ir patalpos vertė yra nustatyta VĮ Registrų centro, o automobilio vertė nustatyta pagal visuotinai pripažintus šaltinius www.autoplius.lt. ir www.autogidas.lt, Emprekis (b.l. 71-74), todėl teismas neturi pagrindo abejoti turto verte. Juolab, kad atsakovas nesutikdamas su dalintino turto verte, jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). CK 3.123 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalų principo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, nurodytų CK 3.123 straipsnyje, nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas turtą dalinti lygiomis dalimis, kaip įmanoma teisingiau natūra (CK 3.127 str. 3 d.), priteisiant sutuoktiniams po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - buto, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11 700 Eur bei po 1/2 dalį patalpos (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1060 Eur.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka kad jam būtų priteistas automobilis Audi A6, nes teigia šiuo metu neturintis vairuotojo pažymėjimo, tačiau tikėtina, jog jis atlikęs teismo paskirtą nuobaudą, jį turės ir automobiliu galės naudotis, iki šiol jis automobiliu naudojosi, nes ieškovė didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje ir ketina toliau dirbti ir gyventi užsienyje, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir automobilis Audi A6, 6000 Eur vertės priteisiamas atsakovui, o ieškovei – iš atsakovo 3000 Eur kompensacija už ½ dalį turto, nustatant jog kompensacija turi būti išmokama per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalys tarpusavio ir kitų kreditorinių įsiskolinimų neturi, abu yra veiksnūs, darbingi, sveiki, priteisti tarpusavio išlaikymą nereikalauja.
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis 337,40 Eur (CPK 93 str. 1 d.) bei 300 Eur už ieškinio surašymą (b.l.23,24), o valstybei iš atsakovo priteistina 8,36 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.,92 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-270, 282 str. 2 d. 1 p., 385 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą tarp I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 185) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę - Š, atsakovui – Š.
Priteisti ieškovei I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto, u/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11700 Eur bei 1/2 dalį patalpos (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1060 Eur.
Priteisti atsakovui A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11700 Eur bei 1/2 dalį patalpos u/n (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1060 Eur.
Priteisti atsakovui A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį AUDI A6, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur vertės.
Priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) piniginę kompensaciją, ją išmokant per 6 (šešis) mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nutraukiama, įsiteisėjimo dienos, 637,40 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo 8,36 Eur (aštuonis eurus, 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą įmokos kodas 5660.
Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.