Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl išmokos priteisimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis švietimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „SS Solutions“, „Paysera LT“, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Idamas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 12 289,97 Eur dydžio draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nacionalinis švietimo centras“ teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė civilinę bylą Nr. e2-1957-989/2019 sustabdyti kol bus priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškovo UAB ,,Nacionalinis švietimo centras“ ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 dėl 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties J9-1170 tinkamo įvykdymo, todėl būtų teisinga išsprendus civilinę bylą Nr. e2-700-460/2019 pradėti nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1957-989/2019 dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje patikslintu ieškiniu ieškovas ginčija 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutartį, jog trečiasis asmuo netinkamai įvykdė paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-1957-989/2019 ir Nr. e2-700-460/2019 faktines bylų aplinkybes, akivaizdu, jog yra susiklostęs dviejų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, taip pat nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatyti faktai (ar 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutartis tinkamai įvykdyta) turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę bylai Nr. e2-1957-989/2019, kurioje įrodinėjama, kad 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutartis netinkamai įvykdyta. Nurodė, jog nagrinėjamose bylose aplinkybės yra analogiškos, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-700-460/2019 turimos aplinkybės yra glaudžiai susijusios su šia nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1957-989/2019 Vilniaus miesto apylinkės teisme.

3. Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad civilinių bylų Nr. e2-700-460/2019 ir Nr. e2-1957-989/2019 nėra teisinio ryšio dėl kurio nebūtų galima kurios nors iš šių bylų išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita byla. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėja byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens ir ieškovo sudaryto sutarties vykdymo pažeidimų, o šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareigos išmokėti draudimo išmoką egzistavimo.

4. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė trečiojo asmens UAB „Nacionalinis švietimo centras“ prašymą tenkinti ir civilinę bylą sustabdyti iki civilinės bylos Nr. e2-700-460/2019 išnagrinėjimo. Nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-700-460/2019 yra užvesta ankščiau nei nagrinėjama civilinė byla. Nurodė, kad pirminis ir pagrindinis ginčas kyla dėl 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties pažeidimo ir jos vykdymo, o ne iš draudimo santykių. Tik nustačius kas pažeidė sutartį – tiekėjas ar perkančioji organizacija, galima spręsti klausimą dėl draudimo išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1957-989/2019 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl išmokos priteisimo, tretieji asmenys: UAB „Nacionalinis švietimo centras“, UAB „SS Solutions“, „Paysera LT“, UAB, UAB „Idamas“, iki Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

6. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 12 289,97 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2015 m. liepos 20 d. tarp ieškovo ir viešą konkursą laimėjusio paslaugų teikėjo (UAB „Nacionalinis švietimo centras“ veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu) sudaryta paslaugų sutartimi Nr. J9-1170 ir 2015 m. liepos 27 d. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) Nr. SĮLD 099197 kartu su 2015 m. liepos 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu.

7. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla e2-700-460/2019 pagal ieškovo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo dėl 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties J9-1170 tinkamo įvykdymo.

8. Tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje yra analizuojamos techninės specifikacijos 52 punktai (susiję su neformalaus vaikų švietimo įstaigų lankomumo sistema; aiškinamas techninės specifikacijos VI skyriaus 38 punktas (susijęs su EMP naudojimas kaip skaitytojo pažymėjimas viešosiose bibliotekose); yra analizuojama techninės specifikacijos 82 ir 83 punktai, (2017 m. rugsėjo 4 d. raštas patvirtina, jog tarp šalių sutarta išbraukti techninės specifikacijos 38 punktą ir papildyti techninės specifikacijos 82 ir 83 punktus). Taip pat yra nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.83.)-R2-2136, kuriuo nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 13 d. I etapo darbų priėmimo-perdavimo baigiamajame akte Nr. 46, 7 punkte perduodama įranga ir informacinės sistemos atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, išskyrus tai, kad tiekėjas nėra sudaręs galimybės EMP naudoti Klaipėdos miesto viešosiose bibliotekose kaip skaitytojo pažymėjimą. Klaipėdos apygardos teisme UAB „Nacionalinis švietimo centras“ įrodinėja, kad aukščiau minimi techninės specifikacijos punktai nėra pažeisti ir yra tinkamai įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nustatytos aplinkybės turės įtakos vertinant, ar egzistuoja sąlygos draudimo išmokai išmokėti, t. y. šios sąlygos yra esminės vertinant ieškinio pagrįstumo klausimą.

9. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje ir civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nagrinėjamos aplinkybės didžiąja dalimi sutampa, todėl pastarojoje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šioje byloje, teismas sprendė, kad, nors šioje byloje ir yra galimybė tokius faktus nustatyti, kiek jie tapatūs, tačiau dėl išdėstytų priežasčių prioritetas teiktinas įstatymų leidėjo siekiui privalomu bylos sustabdymu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, todėl ši byla stabdytina, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-700-460/2019. Teismas sprendė, kad bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas išvengti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų priėmimo, kuriais tos pačios aplinkybės būtų aiškinamos skirtingai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriame nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka. Mano, kad perkančiosios organizacijos teisė pasinaudoti besąlyginio pirmo pareikalavimo sutarties įvykdymo užtikrinimu nėra saistoma (nėra priklausoma) nuo tiekėjo sutikimo ar nuomonės dėl sutarties pažeidimo egzistavimo (pagrįstumo). Todėl ši užtikrinimo priemonė ir vadinama besąlyginė, nes nepriklauso nuo tiekėjo valios ir todėl ši užtikrinimo priemonė yra pirmo pareikalavimo, nes privalo būti vykdoma iškarto po reikalavimo pateikimo. Būtent todėl ši sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė ir yra lygiavertė besąlyginei pirmo pareikalavimo banko garantijai. Todėl ginčo bylos nėra susijusios taip, kad reiktų stabdyti šią bylą ir joje nebus sprendžiama nei vieno to paties klausimo.

11. Teismas mano, jog yra susiklostęs dviejų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ir nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai (ar 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutartis tinkamai įvykdyta) turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę bylai Nr. e2-1957-989/2019, kurioje taip pat įrodinėjama, kad 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutartis netinkamai įvykdyta. Su šiais argumentais nesutinka, nes tarp šių dviejų bylų nėra teisinio ryšio dėl kurio nebūtų galima kurios nors iš šių bylų išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita byla. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens (draudėjas) ir ieškovo (naudos gavėjas) sudarytos sutarties vykdymo pažeidimų, o šioje byloje yra sprendžiama klausimas dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui egzistavimo. Tačiau būtina pastebėti, jog laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad – „Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie sutartyje numatyti draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi).“ Prašant išmokėti draudimo išmoką, pakanka tik nurodyti sutarties punkto pažeidimą ir nebūtina jo įrodyti.

12. Ieškovas pretenzijoje (prašyme išmokėti draudimo išmoką) aiškiai nurodė kokie draudėjo įsipareigojimai buvo neįvykdyti. Klausimas dėl kokios priežasties šie įsipareigojimai neįvykdyti, kokia yra draudėjo nuomonė dėl šių pareigų neįvykdymo, ar visi nurodyti įsipareigojimai neįvykdyti, kokia apimtimi jie įvykdyti, ar dėl to yra tik trečiojo asmens kaltė ir pan., nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku. Šioje byloje keliami reikalavimai kildinami iš draudimo (garantijos) teisinių santykių, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla – iš draudėjo ir naudos gavėjo sutartinių teisinių santykių, kuriuose draudikas net nedalyvauja. Šios bylos dalyku yra išimtinai tik klausimas ar draudimo laidavimo raštas yra galiojantis ir ar egzistuoja jame nurodytos draudimo išmokos išmokėjimo sąlygos, t. y. ar laiku pateiktas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką ir ar šiame reikalavime yra nurodyti trečiojo asmens neįvykdyti įsipareigojimai.

13. Trečiasis asmuo galėtų bandyti kelti klausimą apie tai, ar galima išmokėti draudimo išmoką, jei naudos gavėjas neįrodo pagrindinės sutarties pažeidimo fakto tik tuo atveju, jei kartu kvestionuotų (ginčytų) draudimo rašto nuostatą, numatančią jog: “Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja nedelsiant sumokėti Naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą, gavęs Naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie Sutartyje numatyti Draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi)“. Tačiau šioje byloje nėra kvestionuojama ši draudimo rašto nuostata, nėra prašoma ją ar visą draudimo raštą pripažinti negaliojančiu, todėl negalima jos ignoruoti ir ja nesivadovauti.

14. Naudos gavėjas yra subjektas vykdantis pirkimą viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kadangi pirkimo sutarties dalykas (objektas) yra skirtas viešųjų poreikių tenkinimui, t. y. egzistuoja aiškiai apibrėžtas viešasis interesas, kad sutarties tikslai būtų pasiekti. Praktika rodo, jog tokių sutarčių vykdymo metu dažnai kyla keblumų dėl jų tinkamo įvykdymo ir tiekėjai bet kokiomis priemonėmis vengia įvykdyti savo įsipareigojimus, kadangi pasiūlius mažiausią kainą būna sudėtinga už tokią sumą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus gaunant maksimalią rinkos pelno maržą. Iškėlus ginčą dėl sutarties vykdymo sutarties tikslai dar ilgą laiką būna nepasiekiami, kadangi perkančioji organizacija metinį biudžetą tvirtina tikėdamasi tinkamo sutarties įvykdymo ir vietos savivaldos įstatymas nenumato galimybės skirti rezervus ar kokius nors atidėjinius tinkamam sutarties įvykdymui sutarties pažeidimo iš tiekėjo pusės atveju. Todėl visiškai normalu, kad viešuosiuose pirkimuose yra reikalaujama pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą. Ir būtina pažymėti, kad yra reikalaujama ne bet kokio sutarties įvykdymo užtikrinimo, o besąlyginio ir pirmojo pareikalavimo, t. y. tokio kuriuo pasinaudojus draudimo išmoka yra išmokama nedelsiant pagal pirmą pareikalavimą, nes tik tokiu atveju yra sudaroma galimybė perkančiajai organizacijai gauti būtiną finansavimą sutarties tikslo pasiekimui. Priešingu atveju iškiltų didžiulė grėsmė viešųjų pirkimų tikslo pasiekimui, o tokia viešosios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė (kaip ir banko garantija) taptu bereikšmė.

15. Ši sutarties vykdymo užtikrinimo priemonė yra įprasta viešuosiuose pirkimuose, kurios galiojimas ne kartą patikrintas imperatyvių įstatymo normų kontekste. Jos privalomumas yra numatomas jau pirkimo sąlygose ir tiekėjai dar prieš priimdami sprendimą dalyvauti viešajame pirkime yra supažindinami su jos turiniu ir privalomumu. Pagal rinkoje egzistuojančius ir finansinių įstaigų siūlomus instrumentus praktikoje yra nusistovėjusios dvi tokios sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės – banko garantija arba draudimo bendrovės draudimo laidavimo raštas. Tačiau abejoms yra bendra tai, jog tokios sutarties įvykdymo priemonės turi būti besąlyginės ir pirmojo pareikalavimo, t. y. naudos gavėjas neprivalo įrodyti sutarties pažeidimo fakto ir draudimo išmoka yra išmokama nedelsiant pagal pirmą pareikalavimą. Klausimas ar tikrai egzistuoja sutarties pažeidimas už kurį atsakingas tiekėjas nekeliamas ir sudaro visiškai kitos kategorijos bylų esmę, kuriuose jau yra reikalaujama išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo arba nuostolių neteisėtai pasinaudojus užtikrinimo prievole kompensavimo. Toks reglamentavimas yra numatytas todėl, kad prioritetas yra skiriamas viešųjų pirkimo sutarčių tikslo pasiekimui ir tiekėjai apie tai žino dar iki sutarties sudarymo, nes privalomai turi susipažinti su pirkimo sąlygomis.

16. Nagrinėjamu atveju naudos gavėjas jau pirkimo sąlygose nurodė, jog reikalaus besąlyginio ir neatšaukiamo pirmojo pareikalavimo sutarties vykdymo užtikrinimo. Ši nuostata numatyta ir ieškovo bei trečiojo asmens sutartyje. Būtent pagal šią sutartį draudikas išdavė atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, kuriame aiškiai nurodyta, kad „Draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja nedelsiant sumokėti Naudos gavėjui aukščiau nurodytą sumą, gavęs Naudos gavėjo pirmą raštišką reikalavimą mokėti (originalą). Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie Sutartyje numatyti Draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi).“ Jei po sutarties sudarymo trečiasis asmuo nebūtų pateikęs tokio laidavimo draudimo rašto, viešojo pirkimo sutartis net neįsigaliotų (sutarties 10.1 punktas).

17. Kad ir kokia aiški nagrinėjamu atveju būtų draudimo laidavimo rašto nuostata, apie reikalavimo teisės besąlygiškumą ir neatšaukiamumą, kylant neaiškumų dėl draudiminio įvykio apibrėžties (ar jau reikalavimo pateikimo metu įrodyti sutarties pažeidimo faktą) tokia draudiminio įvykio sąvoka aiškinama bendriausia prasme, t. y. naudos gavėjas turi tik įvardinti neįvykdytus draudėjo įsipareigojimus ir neprivalo jų neginčijamai įrodyti jau reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pateikimo metu.

18. Pirkimų sąlygų ir sutarties reikalavimas pateikti besąlyginį pirmo pareikalavimo sutarties įvykdymo užtikrinimą prarastų prasmę, jei pasinaudojimas šia teise būtų siejamas su pareiga įrodyti sutarties pažeidimą, kadangi tokiu atveju atsakovu byloje būtų ne tik draudimo bendrovė bet ir tiekėjas, o reikalaujama tokioje byloje būtų kartu ir netesybų bei draudimo išmokos, kuri apimtų netesybas, priteisimo. Atskirajame skunde prašo panaikinti nutartį dėl bylos sustabdymo ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo.

19. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus šią bylą anksčiau negu bylą Klaipėdoje, galėtų būti priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, užvilkintas procesas bei būtų šiurkščiai pažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai. Šioje byloje teismui tenkinus ieškinį ir draudiką įpareigojus mokėti draudimo išmoką, draudėjas – Nacionalinis švietimo centras (toliau – NŠC) – pagal draudimo sutarties sąlygas privalėtų nedelsiant grąžinti draudimo išmoką atsakovui. Tuomet, Klaipėdos byloje nustačius, kad NŠC nepažeidė sutarties, ją vykdė tinkamai, išeitų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo kreipimųsi į draudiką ir išmokos gavimu padarė nuostolių NŠC. Tuomet, NŠC kreiptųsi į teismą, prašydamas atlyginti nuostolius, kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija padarė gavusi draudimo išmoką. Tokiu būdu, vietoj to, kad teismas tiesiog išnagrinėtų bylą Klaipėdoje, po kurios nebekils ginčų ir šioje byloje, atskirojo skundo tenkinimo atveju, susidarytų sąlygos papildomiems teismo procesams. Tai taikytina tiek galimam ginčui tarp atsakovo ir NŠC regresinės prievolės pagrindu, tiek ginčui tarp NŠC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

20. Ieškovo atskirojo skundo tenkinimo atveju, galimai atsirastų papildomi du teismo procesai. Be to, ši byla galimai keliautų į apeliaciją, vien tik todėl, kad nebūtų išnagrinėta byla Klaipėdoje, prijungiant prie apeliacijos naujus įrodymus (Klaipėdos bylos teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes). Iš aplinkybių viseto akivaizdu, kad negalima išnagrinėti bylos tol, kol nebus išnagrinėta Klaipėdos byla, kurioje nagrinėjamas NŠC sutarties vykdymo klausimas. Ieškovas piktnaudžiauja savo teise, iš principo teigdamas, kad net jam nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą NŠC sutarties pažeidimą, išmoka vis tiek turi būti mokama. Tai, kad ieškovas neprivalo įrodyti sutarties pažeidimo, nereiškia, kad šioje byloje apskritai nėra reikšmingas sutarties (ne)pažeidimo faktas. Byloje paaiškėjus, kad NŠC sutarties nepažeidė išmoka nebūtų išmokėta, net ir esant besąlyginiam laidavimo draudimo raštui priešingai negu teigia ieškovas.

21. Klaipėdos byloje paaiškėjus, kad NŠC sutarties nepažeidė, ieškovo pareikštas reikalavimas – būtent teiginys, kad NŠC pažeidė kažkurį iš sutarties punktų – pagal laidavimo draudimo raštą neatitiktų tikrovės. Besąlygiškai ir neatšaukiamai nereiškia, kad išmoka mokama ieškovui nurodžius tikrovės neatitinkančias (jeigu Klaipėdos byloje teismas tai konstatuotų) aplinkybes. Besąlyginis laidavimo draudimas nėra toks pat prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas kaip banko garantija, priešingai negu nurodo ieškovas. Tai, kad pirkimo dokumentuose numatytos galimos užtikrinimo priemonės – banko garantija ir laidavimo draudimo raštas, nedaro šių prievolių užtikrinimo būdų tapačiais. Tai yra skirtingi prievolių užtikrinimo būdai, kurie skiriasi savo kainodara išdavimo bei atsakomybės sąlygomis.

22. Besąlyginis laidavimo draudimas atleidžia ieškovą nuo pareigos įrodinėti nuostolių dydį, tačiau tai nereiškia, kad išmoka turi būti mokama, kai (jeigu) įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas faktas, kad NŠC sutarties nepažeidė. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neignoruoja ir neginčija pačios laidavimo draudimo rašto formuluotės, tačiau nurodymas, kad NŠC neįvykdė konkrečių įsipareigojimų, nereiškia, kad ieškovas turi teisę gauti išmoką, nurodydamas neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Pagal ieškovo aiškinimą, nėra aplinkybių, kada ieškovas negalėtų nepagrįstu kreipimųsi gauti išmoką, tokiu būdu padarydamas tiesioginius nuostolius NŠC. Atsiliepime prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti nutartį.

23. Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis švietimo centras“ taip pat pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pritaria teismo sprendimui stabdyti civilinę bylą. Civilinėse bylose Nr. e2-1957-989/2019 ir Nr. e2-700-460/2019 aplinkybės didžiąja dalimi sutampa, todėl bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas išvengti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų priėmimo, kuriais tos pačios aplinkybės būtų aiškinamos skirtingai.

24. Apelianto teikiamas atskirasis skundas yra deklaratyvus ir konkrečiai nepagrindžiantis kodėl civilinė byla Nr. e2-1957-989/2019 neturėtų būti stabdoma. Akivaizdu, kad apelianto pagrindinis tikslas yra prisiteisti draudimo išmoką, visiškai neatsižvelgiant ir nesiekiant objektyvesnio, greitesnio minimų civilinių bylų nagrinėjimo, taip taupant ne tik teismo darbotvarkę, tačiau ir visų dalyvaujančių bylose šalių. Kita vertus, apeliantas turėtų būti suinteresuotas stabdyti civilinę bylą Nr. e2-1957-989/2019, kadangi ją sustabdžius bus sudarytos sąlygos išvengti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų priėmimo ir taip bus pasiektas proceso pagrindinis principas – bylą išnagrinėti vadovaujantis teisingumu ir proporcingumu, tarp šalių išsprendžiant ginčą.

25. UAB ,,Nacionalinis švietimo centras“ pažymi, kad tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1957-989/2019 yra analizuojamos techninės specifikacijos 52, 54, 71.3, 82, 84 punktai (susiję su neformalaus vaikų švietimo įstaigų lankomumo sistema). Tiek civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1957-989/2019 yra aiškinamas techninės specifikacijos VI skyriaus 38 punktas (susijęs su EMP naudojimas kaip skaitytojo pažymėjimas viešosiose bibliotekose).

26. 2017 m. liepos 27 d. rašte yra nurodoma, kad buvo atlikta analizė dėl bibliotekų integracijos, buvo sukontaktuota su Klaipėdos bibliotekų atstovais, susitikta su Lietuvos nacionalinės Mažvydo bibliotekos bei Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos LIBIS kūrėjais UAB Asecco Lietuva, taip buvo pateikta visa reikiama informacija. Susitikimų metu trečiasis asmuo informuotas, kad elektroninio mokinio pažymėjimo (EMP) sistema yra neintegrali su Lietuvos bibliotekų technologine įranga ir LIBIS sistemoje nėra atitinkamų funkcionalumų.

27. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1957-989/2019 yra analizuojama techninės specifikacijos 82 ir 83 punktai. Klaipėdos apygardos teisme trečiasis asmuo įrodinėja, kad aukščiau minimi techninės specifikacijos punktai nėra pažeisti ir yra tinkamai įvykdyti.

28. Taip pat yra nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.83.)-R2-2136, kuriuo nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 13 d. I etapo darbų priėmimo-perdavimo baigiamajame akte Nr. 46 7 punkte perduodama įranga ir informacinės sistemos atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, išskyrus tai, kad tiekėjas nėra sudaręs galimybės EMP naudoti Klaipėdos miesto viešosiose bibliotekose kaip skaitytojo pažymėjimą.

29. 2016 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. NŠC_AKT-46, 2018 m. kovo 7 d. rašto 5 punktas, 2017 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 2017-11-03-46 dėl projekto vykdymo bei kiti įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip užsakovas, priėmė I etapą su visais neformalaus ugdymo funkcionalumais ir pretenzijų šiuo klausimu neturėjo. Dėl neįdiegto neformalaus ugdymo modulio pats ieškovas I etape pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą Nr. NŠC_AKT-46 patvirtino, kad modulis įdiegtas tinkamai pagal specifikacijas, pilna apimtimi ir už tai sumokėjo. Apmokymai visų neformalaus ugdymo įstaigų atstovų jau įvykdyti, prisijungimai prie sistemos, kuria galima naudotis, suteikti. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. vasario 14 d. neformalaus ugdymo modulio diegimo ir mokymo Klaipėdos neformalaus ugdymo įstaigų aktai, o II ir III projekto etapai buvo tik modulio tiražavimas ir visos projekte dalyvaujančios neformalaus ugdymo įstaigos patvirtino, kad modulis įdiegtas ir įstaigų atstovai apmokyti dirbti su moduliu.

30. Atsiliepime nurodo, kad įsipareigojimai yra įvykdyti, taip pat neužtenka nurodyti punkto (kurie sutartyje numatyti draudėjo įsipareigojimai yra netinkamai vykdomi / nevykdomi), tačiau reikia tai ir motyvuotai pagrįsti. Kadangi šios aplinkybės yra nagrinėjamos ir analizuojamos tiek Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1957-989/2019, tai ir yra dar vienas pagrindas stabdyti civilinę bylą Nr. e2-1957-989/2019, ką Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pagrįstai padarė. Atsiliepime prašo ieškovo (apelianto) atskirąjį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria sustabdyta byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

33. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

34. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

35. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163 – 167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

36. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad perkančiosios organizacijos teisė pasinaudoti besąlyginio pirmo pareikalavimo sutarties įvykdymo užtikrinimu nėra saistoma (nėra priklausoma) nuo tiekėjo sutikimo ar nuomonės dėl sutarties pažeidimo egzistavimo (pagrįstumo). Ši užtikrinimo priemonė besąlyginė, nes nepriklauso nuo tiekėjo valios ir todėl ši užtikrinimo priemonė yra pirmo pareikalavimo, nes privalo būti vykdoma iškarto po reikalavimo pateikimo. Ginčo bylos nėra susijusios taip, kad reiktų stabdyti šią bylą ir joje nebus sprendžiama nei vieno to paties klausimo.

37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje ir civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 nagrinėjamos aplinkybės didžiąja dalimi sutampa, todėl pastarojoje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šioje byloje. Nors šioje byloje ir yra galimybė tokius faktus nustatyti, tačiau prioritetas teiktinas įstatymų leidėjo siekiui privalomu bylos sustabdymu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus. Teismas sprendė, kad bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju sudarys sąlygas išvengti tarpusavyje prieštaraujančių sprendimų priėmimo, kuriais tos pačios aplinkybės būtų aiškinamos skirtingai.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje yra galimybė nustatyti faktus, reikalingus bylai išnagrinėti, tačiau didelė dalis šiose bylose nurodomų aplinkybių sutampa, abiejose bylose iš esmės įrodinėjamas tinkamas / netinkamas 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties vykdymas. Šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę šiai, bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai.

39. Teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog draudimo išmokai mokėti vienintelė sąlyga yra naudos gavėjo reikalavimas, jog sutartis netinkamai vykdoma, bei nurodymas kurie įsipareigojimai nėra vykdomi. Kaip matyti iš atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto turinio, jame numatytos laidavimo sąlygos, viena iš jų – jei draudėjas (UAB ,,Nacionalinis švietimo centras“) nevykdo (netinkamai vykdo) sutartyje numatytus įsipareigojimus. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja naudos gavėjo reikalavimo pateikimą, teigdamas, jog nėra svarbus sutarties tinkamas / netinkamas vykdymas. Kaip matyti iš atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto, naudos gavėjo reikalavimas ir nevykdomų įsipareigojimų nurodymas nėra vienintelė draudimo išmokos išmokėjimo sąlyga.

40. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog abiejose bylose iš esmės įrodinėjant tinkamą / netinkamą 2015 m. liepos 20 d. paslaugų sutarties vykdymą, civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019 priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-700-460/2019.

41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1957-989/2019 palikti nepakeistą.