Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovei R. T., atsakovų atstovams adv. A. Novikovui ir adv. R. Jonuškai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Naujoji optika“ ieškinį atsakovams L. S., A. S., UAB „Prima visus“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys - notaras D. A., antstolis I. G., UAB „Panda Insurance“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB „Naujoji optika“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2014-07-15 Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-5871, sudarytą tarp L. S. ir UAB „Prima visus“, kuria L. S. ir A. S. perleido jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Prima visus“; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti L. S. ir A. S. naudai pirmiau nurodytą butą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2002-06-24 iki 2010-08-31 BUAB „Naujoji optika“, kuriai 2011-04-27 iškelta bankroto byla, direktorės pareigas ėjo vienintelė jos akcininkė L. S., o nuo 2010-09-01 iki 2011-05-10 BUAB „Naujoji optika“ direktoriaus pareigas ėjo A. S.. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Naujoji optika“ ir L. S. ir taikė restituciją - priteisė iš L. S. įmonės BUAB „Naujoji optika“ naudai 37 537,79 Lt kompensaciją (c. b. Nr. 2-1049-807/2012). Šis sprendimas įsiteisėjo ir buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2014-09-03 perduotas antstolių I. G., V. M. kontorai priverstiniam vykdymui. Kadangi skolininkė L. S. gražiuoju nevykdė savo įsipareigojimo sumokėti teismo priteistą skolą, buvo pradėta vykdomi byla Nr. 0008/14/01670. Antstolis 2014-11-17 ieškovui pranešė apie surastą ir areštuotą skolininkės L. S. turtą, taip pat pranešė, jog 2014-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DA-5871 L. S. ir A. S. pardavė pirkėjui UAB „Prima visus“ jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Prima visus“ yra įmonė, kurią įsteigė L. S. ir kuri buvo šios įmonės akcininke iki 2013-04-05. Šioje įmonėje L. S. dirbo nuo įmonės įsteigimo 2010-11-05 iki 2013-03-29. Būtent L. S. į darbą 2011-03-21 priėmė dabartinę įmonės direktorę I. M. (kuri atstovavo UAB „Prima visus“, sudarant ginčijamą buto pirkimo pardavimo sandorį tarp L. S., A. S. ir UAB „Prima visus“). 2015-06-23 antstolis pateikė ataskaitą dėl vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01670 atliktų veiksmų, kurioje nurodyta, jog skolininkės vardu nekilnojamo ar kilnojamo turto nėra registruota, piniginių lėšų iš areštuotų sąskaitą neišieškota. Ieškovo manymu, skolininkė L. S., veikdama kartu su sutuoktiniu A. S. bei su jais susijusia įmone UAB „Prima visus“, siekdama išvengti skolos sumokėjimo ieškovui BUAB „Naujoji optika“, sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pažeidžia kreditoriaus BUAB „Naujoji optika“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus atgauti skolą iš L. S.. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja visos būtinos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytos actio Pauliana sąlygos pripažinti 2014-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-5871 negaliojančia, kaip pažeidžiančią kreditoriaus BUAB „Naujoji optika“ bei jo kreditorių) teises, ir atkurti skolininkės L. S. mokumą bei galimybę atsiskaityti su Ieškove BUAB „Naujoji optika”. Papildomai ginčijamas sandoris taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip sandoris, prieštaraujantis gerai moralei, nes atsakovė L. S., žinodama, jog turi pareigą atsiskaityti su ieškovu, užuot ieškojusi būdo kaip atsiskaityti, arba pardavusi minėtą butą ir iš gautų pinigų sumokėjusi skolą BUAB „Naujoji optika”, taip nepasielgė. Priešingai, ji sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Prima visus”, t. y. įmone, kurią ji pati įsteigė ir daug metų vadovavo, bei jai perleido butą, o mainais už tai, kad sandoris nebūtų vienašalis, sutartyje nurodė, jog dar iki sutarties sudarymo gavo iš UAB „Prima visus” grynais 100 000 Lt, o likusius gaus iki 2018 metų liepos-rugpjūčio mėn. (t. y. reikalavimo teisė į įmonę su atidėjimu, kai žinoma, jog ieškovo bankroto procedūra negali trukti iki 2018 metų, o atsiskaitymo sąlyga numatyta grynais, ko negalima kontroliuoti). Toks sandoris nėra suderinamas su gera morale, juolab, kad skola, kurią privalo sumokėti L. S., yra priteista suma, dėl jos kaip buvusios akcininkės ir direktorės nesąžiningumo BUAB „Naujoji optika” atžvilgiu, ir būtent ši skola yra pripažinta kaip vienas iš veiksnių, lėmusių BUAB „Naujoji optika” bankrotą, ir dabar lemia BUAB „Naujoji optika” negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Be to, sandoris gali būti pripažįstamas ir apsimestiniu (CK 1.87 str.), kadangi nėra jokių įrodymų apie atsiskaitymą ar pinigų sumokėjimą už butą, tik pačių sandorio šalių nurodymas notarui, jog 100 000 Lt UAB „Prima visus” sumokėjo Lilijanai ir A. S. dar iki sandorio sudarymo. Todėl šis sandoris yra greičiau dovanojimo sutartis, nei pirkimo-pardavimo.

Atsakovai L. S. ir A. S. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo ginčijamą sandorį sudarė, nes jiems buvo reikalingi pinigai įsikūrimui Jungtinėje Karalystėje bei buto nuomai, kuriai reikėjo sumokėti 3 000 svarų depozitą iki 2014 metų vasaros pabaigos, priešingu atveju atsakovai nebūtų turėję kur gyventi. Atsakovai buvo priversti parduoti savo butą net ir su sąlyga, kad jiems iš karto bus sumokėta ne visa suma, kadangi minėto buto pirkėjas tikino, kad negalįs iš karto sumokėti visą sandorio sumą. Atsakovai turi daugiau turto, apie kurį ieškovui žinoma, ir jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl L. S. priklausančio turto dalies nustatymo. Akivaizdu, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes tuo pačiu metu siekia panaikinti sandorį ir teismine tvarka nustatyti atsakovės L. S. turto dalį atsakovams bendrai priklausančioje nuosavybėje dėl 37 537,79 Lt skolos pagal jau minėtą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą išieškojimo. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovo bankroto administratoriui tiesiogiai prieinami, todėl ieškovo teiginiai, kad apie buto pardavimą jis sužinojo tik iš 2014-11-17 antstolių laiško, neatitinka logikos kriterijų, ir laikytina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui reikšti.

Atsakovas UAB „Prima visus“ su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sudarydamas ginčo sandorį su A. ir L. S., jis nežinojo, o ir negalėjo žinoti, kad minėtas sandoris pažeidžia A. ir L. S. kreditoriaus teises. Prieš sudarant sandorį, A. ir L. S. UAB „Prima visus” neinformavo nei apie savo kreditorių, nei apskritai kokiu tikslu šį sandorį sudaro. Sprendimą pirkti butą iš Sperauskų priėmė bendrovės savininkas L. U.. Ieškovui vykdomasis raštas išduotas 2014-06-18. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ieškovo bankroto administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis skolininkų turimu turtu, todėl akivaizdu, kad UAB „Bankrovita” elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesidomėjo skolininkų, šiuo atveju, A. ir L. S. turtine padėtimi, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Nerūpestingumo faktą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas apie ginčo sandorį antstolių informuotas 2014-11-17, o ieškinį teismui pateikė tik 2015 m. rugpjūtį. Ginčo sandorio sudarymo metu, o ir po jo, tik ieškovui tenka atsakomybė už skolininkų turto „priežiūrą”, kurio šiuo atveju nebuvo. Butą iš A. ir L. S. atsakovas įsigijo tam, kad padidintų bendrovės apyvartą ir pelną, todėl iš karto po jo įsigijimo atsakovas 2014-07-16 butą išnuomojo už 579,24 Eur per mėnesį. Dėl to atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, nes jo tikslas – pelno siekimas. Bendrovei palanki ir ekonomiškai naudinga sandorio sąlyga, kad iš karto už butą atsakovas sumokėjo tik dalį kainos, kitą dalį sumokėti sutarė vėliau, o pelną iš nuomos atsakovas jau gauna nuo 2014-07-16. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad UAB „Prima visus” pagal 2014-07-15 pirkimo - pardavimo sutartį neperdavė jokių piniginių lėšų už gautą butą. 2014-07-14 su L. S. atsakovas sudarė rankpinigių sutartį, kurios pagrindu pagal 2014-07-14 kasos išlaidų orderį atsakovas jai išdavė 100 000 Lt. Grynaisiais pinigais suma L. S. sumokėta jos pageidavimu.

Trečiasis asmuo notaras D. A. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį notaras nurodo, jog prieš tvirtinant minėtą sandorį atlikus teisinį tyrimą, notaras įsitikino, kad atsakovai turėjo visas teises sudaryti sandorį, jų nuosavybės teisės nebuvo niekaip suvaržytos, viešuosiuose registruose nebuvo įregistruotų jokių apribojimų disponuoti savo nuosavybe. UAB “Prima visus”, sutarties sudarymo momentu buvo teisėtai įsteigtas ir veiklą vykdantis juridinis asmuo, jo valdymo organai išrinkti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Notaras, tvirtindamas minėtą sutartį, tuo įsitikino, atlikdamas teisinį tyrimą, tikrindamas viešuosius registrus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, tvirtinimui minėtą sutartį notarui buvo pateikti Pirkėjo akcininko sprendimas pirkti nekilnojamąjį turtą. Sandoryje nurodyta atsiskaitymo tvarka yra sutartinis sandorio šalių dalykas. Notaras jo įtakoti niekaip negali ir neturi, taip pat negali patikrinti grynųjų pinigų gavimo fakto. Pardavėjai grynųjų pinigų gavimo faktą patvirtino pasirašydami sutartyje.

Dublikuose ieškovas BUAB „Naujoji optika“, palaikydamas savo reikalavimus, papildomai nurodo, kad atsakovų L. ir A. S. nurodyta ginčo sandorio sudarymo aplinkybė – kad jiems reikėjo pinigų įsikūrimui Jungtinėje Karalystėje, neturėtų būti pripažįstamas kaip būtinybė sudaryti sandorį, nes jie turėjo būstą Lietuvoje. Be to, kaip pripažįsta atsakovai, jie turi ir daugiau turto – dar vieną vieno kambario butą Vilniuje, taip pat yra savininkai veikiančios UAB „Prima optika“ ir galimai dar kitų ūkio subjektų. Įsikūrimas kitoje šalyje negali būti pripažįstamas priežastimi parduoti nekilnojamąjį turtą ir jį parduoti tokiu būdu, kad už jį būtų gauta 100 000 Lt grynais, o dar 100 000 Lt grynais būtų išmokėta iki 2018 m. taip pat grynais. Be to, už parduotą butą atsakovai gavo 100 000 Lt, užstatas už buto nuomą buvo 3 000 svarų sterlingų, taigi atsakovai turėjo pinigų atsiskaityti su ieškovu (37 537,79 Lt), bet to nepadarė. Ginčijamu sandoriu sudarytos dirbtinės kliūtys atsiskaityti su ieškovu bei apsunkinti ieškovui galimybes išieškoti skolą iš atsakovės L. S., kuri savo nesąžiningais veiksmais padarė nuostolių BUAB „Naujoji optika“ (ši aplinkybė įrodyta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-124-881/2014, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria BUAB „Naujoji optika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o jį lėmė nesąžiningi L. S. veiksmai, įmonės veiklą perkeliant į kitas įmones, bei pasinaudojant kitų įmonių pagalba, vengiant atsiskaityti su kreditoriais). Atsakovai pripažįsta, jog gavo 100 000 Lt grynais pinigais kaip 0,5 kainos už butą, kurio pirkimo-pardavimo sandoris yra ginčijamas, tačiau iki šiol negali atsiskaityti su ieškovu. Atsakovai teigia, kad ieškovo reikalavimas nėra didelis, bet vis tiek neatsiskaito su ieškovu. Atsakovai reikalavo, kad buto pirkėjas pinigus perduotų grynais, tokia aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovai arba negavo šių pinigų, arba piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovu. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo iki 2014-11-17. Nei vienas įstatymas nenumato pareigos domėtis skolininko turtine padėtimi. Tretieji asmenys, net ir skolininko kreditoriai, neturi teisės gauti informacijos apie privačių asmenų turtą kad ir iš viešo Nekilnojamojo turto registro. Apie sandorį ieškovas sužinojo 2014-11-17, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Atsakovas UAB “Prima visus” nebuvo sąžiningas, sudarydamas sandorį. Atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, t. y. jog sandoris sudaromas su daliniu mokėjimo atidėjimu bei dalis sumos sumokama grynais pinigais (santykinai didelė suma, viršijanti įmonės 2014 metų metinę apyvartą) fiziniam asmeniui dar iki sutarties pasirašymo - vidutiniškai protingas, rūpestingas, atidus, o to pasėkoje ir sąžiningas verslininkas, turėjo pareigą pasidomėti, kodėl buto pardavėjai Alius ir L. S. reikalauja, jog dalis sumos būtų sumokėta grynais pinigais, o likusios dalies mokėjimas atidedamas. Tokiomis aplinkybėmis UAB „Prima visus" turėjo pareigą įsitikinti, ar tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų į perduodamą turtą. Paprastai įmonės verslo praktikoje neatsiskaitinėja ir vengia atsiskaitymų grynais pinigais, kuomet sumos yra didelės, kadangi tai sukelia abejonių dėl mokesčių vengimo, pinigų plovimo prevencijos teisės aktų pažeidimo, o taip pat kreditorių interesų pažeidimo, tiek pačios įmonės, tiek ir kitos sandorio šalies (kaip susiklostė šiuo atveju). Kyla klausimas, ar gali įmonė savo kasoje turėti 100 000 Lt apyvartinių lėšų, kai jos metinė apyvarta metinė apyvarta už 2014 metus sudarė nuo 20 000 iki 30 000 Eur. Vien tik kasos išlaidų orderis nėra tinkamas įrodymas pagrįsti 100 000 Lt perdavimą grynais pinigais. UAB „Prima visus" verčiasi įdarbinimo paslaugomis bei pramogine klubine veikla . Būtent ši įmonė neužsiima veikla susijusia su nekilnojamo turto pirkimu ar pardavimu, bei jo vystymu. Minėto buto įsigijimas iš principo nėra susijęs su įmonės vykdoma veikla.

Triplike atsakovai L. S. ir A. S., palaikydami savo atsikirtimus, papildomai nurodo, kad ginčo butas buvo vienintelis turtas, kurį atsakovai galėjo realiai parduoti, kitų šaltinių, kuriais atsakovai galėjo greitai išspręsti savo finansines problemas, jie neturėjo. Ieškovo minimas vieno kambario butas yra areštuotas, todėl jo parduoti atsakovai negalėjo. Atsakovai nevengia atsiskaityti su ieškovu, tačiau jie šiuo metu ieškovo reikalaujamos sumos neturi, gautus pinigus atsakovai išleido. Kai turės pinigų, atsakovė su ieškovu atsiskaitys. Ieškovas praleido senaties terminą, nes pareiga imtis išieškojimo veiksmų ieškovui atsirado 2014-05-14.

Triplike atsakovas UAB „Prima visus“, palaikydamas savo atsikirtimus, papildomai nurodo, jog sudarydamas ginčo sandorį su A. ir L. S., atsakovas nežinojo, o ir negalėjo žinoti, kad minėtas sandoris pažeidžia A. ir L. S. kreditoriaus teises. Prieš sudarant sandorį, A. ir L. S. atsakovo neinformavo nei apie savo kreditorių, nei apskritai kokiu tikslu sandorį sudaro, taip pat lieka neaišku, kokiu būdu atsakovas privalėjo įsitikinti, ar tretieji asmenys neturi pretenzijų į perkamą turtą. Pardavėjų butas, kurį įsigijo atsakovas, nebuvo areštuotas ar kitaip apsunkintas. Pareigos domėtis pardavėjų turtiniais įsipareigojimais, atsakovas neturėjo ir neturi. Sandoris sudarytas, remiantis tik ekonominiais; kriterijais, atsakovui nebuvo svarbu, kuria forma atsiskaityti (grynaisiais ar pavedimu), todėl pardavėjams pageidaujant ir sutiko su atsiskaitymu grynaisiais. Atsakovas disponavo reikiama suma, perkant butą, ką patvirtina UAB „Prima visus” buhalterinės apskaitos išrašas 2014-07-14 dienai.

Tretieji asmenys antstolis I. G. ir UAB „Panda Insurance“ procesinių dokumentų į bylą nepateikė.

Ieškinys dalinai tenkintinas.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu už akių buvo patenkintas iš dalies ieškovo UAB „Naujoji optika“ ieškinys ir pripažinta negaliojančia 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Naujoji optika“ ir L. S. bei taikyta restitucija – priteista iš L. S. įmonės BUAB „Naujoji optika“ naudai 37 537,79 Lt kompensacija (c. b. Nr. 2-1049-807/2012). Šis sprendimas įsiteisėjo ir pagal jį buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2014-09-03 perduotas antstolių I. G., V. M. kontorai priverstiniam vykdymui. Nustatyta, kad 2011 m. gegužės 10 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4809-619/2011, kuria ieškovui UAB „Naujoji optika“ iškelta bankroto byla. Šioje byloje reiškiamas bankrutuojančios bendrovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 15 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-5871, sudarytą tarp L. S. ir UAB „Prima visus“, kuria L. S. ir A. S. perleido jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Prima visus“, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę 37 537,79 Lt sumai į atsakovę L. S., todėl jos pareiga buvo pirmiausia grąžinti priteistą sumą kreditoriui UAB „Naujoji optika“, o ne perleidinėti turimą turtą kitiems asmenims. Tai, kad šio sandorio atsakovai sudaryti neprivalėjo, arba, jį sudarę, turėjo grąžinti skolą UAB „Naujoji optika“, byla įrodyta, nes atsakovų nurodytos priežastys sandoriui sudaryti - jiems reikėjo pinigų įsikūrimui Jungtinėje Karalystėje, nepripažįstama privalomumu sudaryti šį sandorį, priešingai, veiksmai, atlikti asmeniniams interesams tenkinti, negrąžinant priteistos skolos sumos, vertintini kaip skolininkės L. S. nesąžiningumas. Ginčijamu sandoriu skolininkė pažeidė kreditoriaus –ieškovo teises, nes tuo kreditorius prarado teisę nukreipti skolos išieškojimą į šį skolininkės turtą.

Atsakovams nurodžius, jog jie turi daugiau turto, apie kurį ieškovui žinoma, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl L. S. priklausančio turto dalies nustatymo, ši aplinkybė būtų pagrindu ieškiniui atmesti tik tuo atveju, jei atsakovai pateiktų įrodymus, kad kito turimo turto užteks šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Teismas daro išvadą, kad tokių įrodymų atsakovai nepateikė. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-38022-391/15 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo nustatyta skolininkės L. S. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su A. S. valdomo turto, areštuoto antstolio I. G. 2014 m. rugsėjo 22 d., t.y. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastate-siurblinėje bei pastate-transformatorinėje, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šis faktas nereiškia, kad iš kito antstolio areštuoto turto, pvz. pastato siurblinės ir pastato-transformatorinės ½ dalies , paskirtos skolininkei L. S., galės būti patenkinti ieškovo reikalavimai, t.y. išieškota 37 537,79 Lt suma. Įrodymus, kokia kito turto, kuris galėtų būti realizuotas skolos grąžinimui, vertė, už kokią sumą turtas gali būti parduotas, jį realizuojant varžytynėse, turėjo pateikti atsakovai, nes jie teigia, kad kito turto užteks ieškovo reikalavimams patenkinti. Tai, kad atsakovai nurodo kitą turtą, kaip galimą realizuoti ieškovo reikalavimų patenkinimui, reiškia, jie turi galimybę teikti įrodymus , kokia šio turto vertė, kokia suma gali būti gauta, realizuojant turto dalį, priklausančią skolininkei L. S., įrodymus, kad nėra kitų kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami iš šio, areštuoto skolininkės turto. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad kito turimo skolininkės turto užtenka ieškovo reikalavimui patenkinti, ieškinys tenkintinas, nes skolininkė kitaip pažeidė kreditoriaus teises ( CK 6.66 straipsnio 1 dalis ) , t.y. pardavusi turtą, nevykdė 2012-06-28 teismo sprendimo ir negrąžino ieškovui 37 537,79 Lt, t.y. iš atsakovės priteistos sumos.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-4065-798/2015, bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje nurodyta, jog buvę vadovai A. S. ir L. S. netinkamai, aplaidžiai valdė įmonę, privedė ją prie bankroto, be to, savo tyčiniais veiksmais perkėlė verslą, sudarinėjo nuostolingus sandorius, nors įmonei buvo taikomi disponavimo turtu apribojimai, taip padarė žalą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Nutartyje nurodyta, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą ir pateikus pareiškimą dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo, buvę vadovai A. S. ir L. S. išvyko į kitą valstybę. Toks buvusių vadovų elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu ir protingu. Teismas nusprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog buvę bendrovės vadovai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Remiantis Liteko sistemos duomenimis ieškovo bankroto byloje kreditorių reikalavimai patvirtinti 2011 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi ir pagal kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus sudaro 179.056,50 Lt sumą, 2012 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi padidintas BUAB „Naujoji optika“ antros eilės kreditoriaus VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas iki 65.967,47 Lt sumai. Taigi, kreditorių reikalavimai žymiai viršija sumą, kurią siekia ieškovas išsiieškoti iš atsakovės. Tai, kad 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, leidžia daryti išvadą, kad turtiniai reikalavimai kreditorių naudai gali būti pareikšti ir buvusiems jos vadovams, atsakovams šioje byloje, taigi, galimi ir kiti reikalavimai ieškovams.

Reiškiamu bankrutuojančios bendrovės reikalavimu pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 15 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-5871, sudarytą tarp L. S. ir UAB „Prima visus“, kuria L. S. ir A. S. perleido nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Prima visus“, turi būti nustatyta, ar trečiasis asmuo, t.y. UAB „Prima visus“ , buvo nesąžiningas, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises ( CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuota, kad bendrovės vadovai savo tyčiniais veiksmais perkėlė verslą į kitas įmones. Tai, kad atsakovė L. S. įsteigė įmonę UAB „Prima visus“ , buvo jos akcininke iki 2013-04-05, dirbo šioje įmonėje nuo 2010-11-05 iki 2013-03-29, sudarant sandorį bendrovę UAB „Prima visus“ atstovavo jos direktorė I. M., kurią į darbą įmonėje priėmėm buvusi jos direktorė L. S., leidžia daryti išvadą, kad bendrovei UAB „Prima visus“ buvo žinoma apie jos buvusios direktorės skolą ieškovui, butų pirkimas-pardavimas nebuvo šios bendrovės veiklos sritimi iki šio sandorio sudarymo ir po jo, todėl darytina išvada, kad sandoris buvo sudarytas atsakovės L. S. iniciatyva ir jos interesais, todėl UAB „Prima visus“ buvo nesąžininga sandorio šalimi.

Sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes byloje nustatyta, kad atsakovai „L. ir A. S., žinodami apie atsakovės prievolę ieškovei, gautus pagal sandorį pinigus naudojo savo interesų tenkinimui, negrąžindami priteistos skolos, tokie jų veiksmai prieštarauja gerai moralei.

Byloje taikytina dvišalė restitucija, ieškovo argumentai , jog turi būti taikoma vienašalė restitucija atmestini, byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovas UAB „ Prima visus“ sumokėjo pagal sandorį L. S. 100 000 Lt, todėl atsakovė turi grąžinti šią sumą bendrovei, o atsakovas UAB „ Prima visus“ turi grąžinti butą pardavėjai.

Ieškovo reikalavimas naikinti sandorį CK 1. 87 straipsnio pagrindu, kaip apsimestinį, atmestinas, nes byloje yra pateiktas kasos išlaidų orderis ( b.l.97, t. I) , pagal kurį 2014-07-14 pirkėjas sumokėjo pardavėjai 100 000 Lt, butu pardavėjai nesinaudoja, jį nuomoja atsakovas UAB „ Prima visus“, t.y. realizuodavo savo, kaip turto savininko teises.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškininės senaties termino, nors ieškinį pateikė 2015-08-05, o sandoris sudarytas 2014-07-15, tačiau įrašas apie sandorio sudarymą Nekilnojamojo turto registre padarytas 2014-07-28, negalima daryti išvados, kad ieškovas turėjo tikrinti pastoviai registro įrašus ir nustatyti turto pardavimo faktą iš karto po jo pardavimo, t.y. turėjo sužinoti apie turto pardavimą 2014-07-28 d.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, šis mokestis sudaro 1586 Eur, jis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 528,67 Eur. Pašto išlaidos byloje sudaro 30,79 Eur, jos taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 10, 26 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančia 2014-07-15 Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-5871, sudarytą tarp L. S. ir UAB „Prima visus“, kuria L. S. ( a/k(duomenys neskelbtini)) ir A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini)) pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įmonei UAB „Prima visus“ ( į/k302561202) . Taikyti dvišalę restituciją ir priteisti iš L. S. ir A. S. solidariai UAB „Prima visus“ naudai 28962 Eur , įpareigoti UAB „Prima visus“ grąžinti butą L. S. ( a/k(duomenys neskelbtini)) ir A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš L. S., A. S. ir UAB „Prima visus“ po 538, 93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.