Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Naujoji optika“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp BUAB „Naujoji optika“ ir L. S., taikyti restituciją, priteisiant BUAB „Naujoji optika“ naudai reikalavimo teisę į B. P. 37 537,79 Lt sumai, o tuo atveju, jeigu restitucijos nebūtų galima taikyti natūra, priteisti iš L. S. 37 537,79 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. BUAB „Naujoji optika“ inventorizacijos metu, dalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui – šios įmonės pardavėjai-konsultantei B. P., buvo nustatyta, jog į įmonės kasą nebuvo įnešti 37 537,79 Lt už prekes. B. P. pripažino ir surašė pasiaiškinimą, jog už paimtas iš BUAB „Naujoji optika“ prekybos salono prekes neįnešė pinigų į įmonės kasą, įsipareigojo pinigų trūkumą įnešti iki 2010 m. gegužės 30 d., tačiau nurodytu terminu pinigų į įmonės kasą neįnešė. 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis tarp senojo kreditoriaus BUAB „Naujoji optika“, tuo metu vadovaujamo direktoriaus A. S., ir naujojo kreditoriaus L. S., pagal kurią BUAB „Naujoji optika“ perleido savo 37 537,79 Lt reikalavimą į B. P. naujajam kreditoriui L. S.. Naujasis kreditorius L. S. pagal šią sutartį už perleidžiamą kreditoriaus reikalavimą BUAB „Naujoji optika“ nieko nemokėjo, o užskaitė BUAB „Naujoji optika“ skolą L. S., t. y. taikė vienašalį įskaitymą. Ieškovo manymu, L. S., patenkindama savo kreditorinį reikalavimą, pažeidė kreditorių eiliškumo tvarką, t. y. patenkino savo reikalavimą pirmiau, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado anksčiau nei jos.

Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, vertindamas ir remdamasis išimtinai tik B. P. paaiškinimais dėl vekselio išdavimo – kaip neva teisingais ir pagrįstais įrodymais – ir padarydamas išvadą, kad pasitvirtinus aplinkybėms, jog vekselis yra išduotas, nebūtų galima ieškovui priteisti reikalavimo teisės į B. P., priėmė visiškai neteisingą ir akivaizdžiai klaidingą sprendimą, tuo pažeisdamas įrodinėjimo civiliniame procese nuostatas (CPK 178 str.). Taip pat teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselių apyvartą civiliniuose santykiuose. Spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti restituciją natūra, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad B. P. yra išdavusi vekselį L. S., kadangi teisiniai santykiai, kylantys iš vekselio, yra savarankiški ir visiškai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, vertindamas B. P. paaiškinimus, kad ji savo skolinį įsipareigojimą įvykdė išduodama atsakovei vekselį, teismas visiškai neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes ir B. P. nesąžiningumą. Teismui buvo žinoma, kad dirbdama UAB „Naujoji optika“ B. P. apsivogė ir padarė įmonei ženklią žalą, tad siekdama išvengti neigiamų pasekmių ji galėjo duoti neteisingus, netikslius ar net melagingus paaiškinimus. Pagal nurodytą 2010 m. vasario 12 d. vekselį atsakovė B. P. prašymu suteikė jai 41 000 Lt paskolą: tuo metu B. P. turėjo skolinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kredito sutartis, ir pinigai jai buvo reikalingi siekiant atidėti banko išieškojimą iš jos turto. Taigi vekselio išrašymo aplinkybės yra visiškai priešingos, nei nurodė B. P.. Be to, teismas neištyrė ir pilnai neįvertino CK 6.66 straipsnyje numatytų aplinkybių, ar ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokus. Taip pat iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad B. P. perimto reikalavimo atsakovei neįvykdė, todėl nebuvo jokių kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui reikalavimo teisę į B. P..