Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės L. S. pareiškimą dėl Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 06 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji optika“ ieškinį atsakovei L. S. bei tretiesiems asmenims A. S. ir B. P. dėl 2010-08-02 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir 2012-06-28 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartį tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji optika“ ir L. S.. Taikė restituciją, priteisiant iš L. S. BUAB „Naujoji optika“ naudai 37 537,79 Lt dydžio kompensaciją. Taip pat priteisė iš atsakovės L. S. 1126 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (b.l. 43-46).

Atsakovė L. S. 2012-07-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 48-55), kuriuo prašė panaikinti 2012-06-28 priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tenkinti ieškovo ieškinį, pripažįstant 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją priteisiant BUAB „Naujoji optika“ naudai reikalavimo teisę į B. P. 37537,79 Lt sumai. Nurodė, kad apie iškeltą civilinę bylą jos atžvilgiu sužinojo tik 2012-06-28. Nurodė, kad jos sūnus R. S. ieškinio su priedais jai neperdavė, todėl atsakovė dėl objektyvių priežasčių nepateikė teismui atsiliepimo per nustatytą terminą. Atsakovė taip pat paaiškino, jog 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė dėl teisinių žinių trūkumo ir nesuvokimo, jog neatlygintinas reikalavimo teisė perėmimas iš ieškovo į B. P. 37537,79 Lt sumai ir vienašalio įskaitymo atlikimas buvo pažeidžiantis kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir kreditorių interesus.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-09-20 nutartimi (b.l. 84-88) atsakovės L. S. pareiškimo dėl 2012-06-28 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį su priedais priėmė atsakovės sūnus R. S. (b.l. 38). CPK 123 str. 3 d. numato, kad toks įteikimas yra tinkamas. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad jos sūnus jai neperdavė procesinių dokumentų, nors jai tokia pareiga nustatyta CPK 178 str. Taip pat nurodė, kad įmonės savininkei yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir teisinių žinių standartai. Nurodė, kad atsakovės argumentas, kad teisiniai santykiai kylantys iš vekselio yra savarankiški ir visiškai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra nepagrįstas, kadangi B. P. savo skolinį įsipareigojimą, į kurį reikalavimo teisę 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo atsakovė, įvykdė išduodama atsakovei vekselį. Taip pat nurodė, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių iš esmės naujų įrodymų, kurie nebuvo vertinti priimant 2011-06-28 sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos jo teisėtumui bei pagrįstumui. Todėl konstatavo, kad nėra nė vieno iš LR CPK 288 str. 4 d. nurodytų pagrindų panaikinti 2012-06-28 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovė L. S. atskiruoju skundu (b.l. 91-95) prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį ir priimti naują sprendimą: Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nevertino Atsakovės galimybių įrodyti fakto nebuvimą bei pozityvaus įmanomumo įrodyti neįvykusią aplinkybę. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, nesant įrodymų apie dokumentų įteikimą adresatui, negalima spręsti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant įrodymų, Atsakovės sūnus negalėjo turėti priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodo, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad sprendime už akių taikant restituciją, reikalavimo teisė 37537,79 Lt sumai į Atsakovę priteista tinkamai, nes B. P. savo skolinį įsipareigojimą įvykdė išduodama atsakovei vekselį. Nurodo, kad teismo argumentas, jog vekselio išdavimas Atsakovei reiškia prievolės įvykdymą, todėl taikant restituciją reikalavimas nukreipiamas į Atsakovę, pažeidžia vekseliu įtvirtinto įsipareigojimo būsimumą ir abstraktumą. Nurodo, kad tinkamas prievolės įvykdymas reiškia tarp šalių susiklosčiusio prievolinio teisinio santykio pabaigą, kas šiuo atveju neįvyko, t. y. išrašytas vekselis nepabaigė tarp šalių susiklosčiusių santykių. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą už akių ir konstatuodamas, kad B. P. išduotas vekselis įrodo, jog prievolė kylanti iš Reikalavimo perleidimo sutarties Atsakovei buvo įvykdyta, pasirėmė įrodymais, kurie nei kiekvienas atskirai, nei visumoje neįrodo prievolės kylančios iš Reikalavimo perleidimo sutarties fakto.

Ieškovas BUAB „Naujoji optika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 106-112) su atskiruoju skundu nesutiko, prašė netenkinti atsakovo atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį. Taip pat prašo skirti iki 1000 Lt baudą R. S., tuo atveju jeigu bus įrodyta, kad jis neperdavė procesinių dokumentų L. S.. Nurodo, kad Teismo pranešimas bei ieškinys tiek Atsakovei, tiek trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai. Nurodo, kad Atsakovė neprašė iškviesti liudytoju R. S., tam, kad teismas galėtų tiesiogiai ir betarpiškai išsiaiškinti aplinkybę, ar R. S. perdavė ieškinį ir teismo šaukimą L. S. (Atsakovei) ar neperdavė. Atsakovė, tokią galimybę turėjo, tačiau ja nesinaudojo. Atsakovė taip pat nenurodė aplinkybių, ir jas pagrindžiančių įrodymų, liudijančių atsiliepimo į ieškinį, nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių ir jų svarbumo. Nurodo, kad Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog B. P. be jokios priežasties Atsakovei išdavė vekselį yra absurdiška ir prieštaraujanti bendrajam protingumo principui, kadangi kaip pati Atsakovė ir nurodė - vekselis yra savarankiškas civilinių teisių objektas, vertybinis popierius, ir jo vertė šiuo atveju yra 41000 Lt. Todėl, iš bylos aplinkybių matyti, jog B. P. Atsakovei perduodama vekselį (kaip savarankiška civilinių teisių objektą, vertybinį popierių) būtent ir vykdė savo pareigą Atsakovei (Atsakovė šią reikalavimo teisę perėmė iš UAB „Naujoji optika“). Nurodo, kad B. P. savo skolinį įsipareigojimą, į kuri reikalavimo teisę 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo Atsakovė, įvykdė išduodama Atsakovei vekselį. Taip pat nurodo, kad Atsakovė neigia, jog vekselio išdavimas yra reikalavimo kylančio iš 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutarties įvykdymas, tačiau šios aplinkybės neįrodinėja, o taip pat svarbu pastebėti, jog vienintelis Atsakovės argumentas, yra tai, jog vekseliui išduoti nereikia pagrindo.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 4 d., teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato bent vieną iš šių dviejų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovei nepateikus teismui procesinių dokumentų. Apeliantės teigimu, ji negalėjo teismui pateikti procesinių dokumentų dėl objektyvių priežasčių, kadangi ji pati jų negavo. Nurodė, kad teismo siųstus dokumentus priėmė jos sūnus, tačiau jai dokumentų neperdavė. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais, kadangi pagal bylos duomenis procesinius dokumentus skirtus apeliantei priėmė jos sūnus R. S. (b.l. 38), o įteikimas kartu gyvenančiam šeimos nariui vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. yra laikomas tinkamu. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant įrodymų, atsakovės sūnus negalėjo turėti priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat atmestini, kadangi tokias aplinkybes įrodyti privalo pati apeliantė (CPK 178 str.). Apeliantė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų į byla nepateikė.

Savo atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia CPK 288 str. 4 d. 1 p. sąlyga, teigdama, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad sprendime už akių taikant restituciją reikalavimo teisė 37537,79 Lt sumai į atsakovę priteista tinkamai, nes B. P. savo skolinį įsipareigojimą įvykdė išduodama atsakovei vekselį. Savo teiginį apeliantė grindžia tuo, kad restitucija suprantama taip, kuomet šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, todėl vekselis šiuo atveju nepabaigė tarp šalių susiklosčiusių santykių.

Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad 2010-08-02 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp senojo kreditoriaus BUAB „Naujoji optika“ ir naujojo kreditoriaus L. S., pagal kurią BUAB „Naujoji optika“ perleido savo 37537,79 Lt reikalavimą į B. P., naujajam kreditoriui L. S.. Naujasis kreditorius už perleidžiamą kreditoriaus reikalavimą BUAB „Naujoji optika“ nieko nemoka, o užskaito BUAB „Naujoji optika“ skolą L. S.. Šiuo atveju atsakovė L. S., būdama UAB „Naujoji optika“ vadove (b.l. 10-13), sudarė ginčijamą sandorį su savo vadovaujama įmone. Teismas pripažino, kad toks vienašalis sandoris pažeidžia kreditorių teises ir tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2010-08-02 Reikalavimo perleidimo sutartį tarp BUAB „Naujoji optika“ ir L. S..

Teismas priimdamas sprendimą už akių taip pat taikė restituciją bei priteisė iš L. S. BUAB „Naujoji optika“ naudai 37537,79 Lt dydžio kompensaciją. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs B. P. pateiktus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kad po inventorizacijos galutinis prekių likučio sutikrinimas su buhalterijos duomenimis padarytas nebuvo. Kaip pati B. P. nurodė, ji būdama baimės būsenoje sutiko su 21291,10 Lt dydžio prekių trūkumu, kurio dalis turėjo būti padengta iš neišmokėto darbo užmokesčio. 2010-02-19 L. S. privertė ją pasirašyti skolos vekselį 41 000 Lt sumai. L. S. nurodė, kad tokia suma yra dėl to, kad „nesuvesti likučiai ir kad Birutė nepabėgtų nuo trūkumo atlyginimo“. Taip pat B. P. nurodė, kad L. S. sakė, jog pasirašius vekselį jos įsipareigojimai UAB „Naujoji optika“ pasibaigė.

Apeliantė nei su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, nei su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų nuginčijančių teismo padarytą išvadą, ar sudarančių pagrindą abejoti tokio sprendimo teisingumu. Apeliantės argumentas, kad pasirašytas vekselis negali reikšti prievolės pabaigą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad B. P. pasirašė vekselį būtent su tikslu atsiskaityti su UAB „Naujoji optika“ pagal pasirašytą 21 291,10 Lt prekių trūkumą, bei įtikinta, kad pasirašius vekselį jos įsipareigojimai UAB „Naujoji optika“ pasibaigs. Apeliantė atskirajame skunde cituodama Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2007-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 nurodo, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, iš esmės teisiškai nepriklausomas nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu jis buvo sukurtas. Nurodo, kad išrašytas vekselis nepabaigė tarp šalių susiklosčiusių santykių. Tačiau apeliantė nepateikia visiškai jokių motyvų, kokiu pagrindu buvo sudarytas šis vekselis, todėl byloje esant B. P. paaiškinimams dėl vekselio sudarymo aplinkybių bei nesant dėl tokių vekselio sudarymo aplinkybių jokių prieštaraujančių įrodymų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad B. P. pasirašytas vekselis, jo pasirašymo metu, užbaigė santykius tarp jos ir UAB „Naujoji optika“.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, atsakovo atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 285 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirojo skundo argumentai bei aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimo nepagrindimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius jokių aplinkybių ir nepateikus jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nenustačius aplinkybių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, buvo pakankama pirmosios instancijos teismui atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovo atsiliepime nurodytas prašymas dėl baudos skyrimo R. S. šioje byloje nespręstinas nesant teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.