- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- e2YT-265-847/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01222-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Išvadą teikia
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
- Advokatai
- Saulius Kučys
- Kategorijos
- 2.3.10.7Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo registravimas
- 2.3.10.9Civilinės būklės aktų įrašų atkūrimas, papildymas ir ištaisymas bei kiti su tuo susiję klausimai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.4.5.13Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjos J. M. (A.) atstovui advokatui Sauliui Kučiui, nedalyvaujant pareiškėjai J. M., suinteresuoto asmens Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ir institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės įrašą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme teismo prašo: 1) panaikinti 2017-10-16 Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjos santuokos sudarymo įraše ir išduoti santuokos sudarymo įrašą su pavarde „A.“; 3) priteisti visas atstovavimo išlaidas. Pareiškime nurodo, kad 2017-09-27 pareiškėja Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą pakeisti pavardę iš „M.“ į „A.“, kadangi santuoka, vaiko gimimas ir pavardės keitimas įvyko Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini). 2017-10-16 Civilinės metrikacijos skyrius išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti prašymą, nes pasirinkta pavardė, į kurią keičiama turima pavardė, turi atitikti pareiškėjos lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, kad pasirenkami nauji asmenvardžiai turi atitikti lietuvių kalbos taisykles ir siūlė pasikeisti pavardę su galūne į „A.“ arba „A.“. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad norint pasikeisti pavardę remiantis 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9.6 p., būtina pateikti užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuris patvirtintų, jog užsienyje yra užbaigta pavardės keitimo procedūra. Mano, kad suinteresuoto asmens sprendimas nemotyvuotas ir su juo nesutinka. Pareiškėjos pavardės užsienyje keitimo faktą patvirtina prašyme nurodyti rašytiniai įrodymai ir faktai: a) faktiškai pareiškėja pakeitė pavardę 2016-04-08 santuokos su D. A. dieną, Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) pagal galiojančius Šiaurės Airijos įstatymus, kuomet pareiškėja išreiškė norą ir priėmė sutuoktinio pavardę „A.“; b) 2016-04-11 Šiaurės Airijos santuokų registrų išrašas patvirtina šį santuokos faktą; c) 2017-11-14 Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) regiono savivaldos institucijos išduotas raštiškas paaiškinimas įrodo, kad pareiškėja sūnaus gimimo dieną (2017-05-12) ir gimimo registravimo dieną (2017-05-19) turėjo pavardę „A.”; d) 2017-05-19 Šiaurės Airijos gimimų ir mirčių registrų išrašas patvirtina, kad sūnus D. A. gimė (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) ir jo mamos pavardė yra „A.”; e) 2016-06-29 Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjime nurodyta pavardė „A.” patvirtina, kad tuo metu ji turėjo tokią pavardę; f) 2016-09-30 Šiaurės Airijos sveikatos ir medicinos draudimo kortelė J. A., kurioje nurodyta pavardė „A.” patvirtina faktą apie tuo metu asmens turimą pavardę; g) 2017-09-27 Biržų rajono savivaldybės CMS (taip tekste) išduoto D. A. gimimo įraše, įrašyta gimimo vieta yra Jungtinė Karalystė, (duomenys neskelbtini); h) 2017-09-27 Biržų rajono savivaldybės CMS (taip tekste) išduoto santuokos sudarymo įraše, įrašyta santuokos sudarymo vieta yra Jungtinė Karalystė, (duomenys neskelbtini).
Todėl suinteresuotam asmeniui nebuvo kliūčių išduoti prašomus dokumentus su pavarde „A.“, tad atsisakymas juos išduoti yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja daugiau nei dešimt metų gyvena Šiaurės Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, šioje šalyje yra deklaravusi gyvenamąją vietą, sukūrusi šeimą ir dirba. Pareiškėja artimiausiu metu neketina grįžti į Lietuvą, su Lietuva jos nesieja jokie planai ir įsipareigojimai. Nuo pat santuokos pradžios pareiškėja išreiškė valią naudotis vyro pavarde „A.“, kuri yra rašoma ir naudojama pagal Jungtinės Karalystės anglų kalbos rašybos taisykles ir susiklosčiusias tradicijas. Gyvenant Šiaurės Airijoje, Jungtinėje Karalystėje bei naudojant kitokią nei sutuoktinio ar vaiko pavardę („A.“ arba „A.“), gali kilti keblumų viešame ir privačiame gyvenime. Dėl skirtingų kalbų ir tos šalies tradicijų, pareiškėjai turint suinteresuoto asmens siūlomą pavardę, niekas nesupras, kad jie su sutuoktiniu ir sūnumi yra viena šeima, o pareiškėja nuolat patirs stresą, nepatogumus ir pažeminimą, aiškinantis, reikės įrodinėti, kad gimęs sūnus yra jos vaikas, o sutuoktinis yra jos vyras. Toks suinteresuoto asmens atsisakymas įrašyti pareiškėjos beveik dvejus metus naudojamą pavardę „A.“ tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kokio nors kito požymio pagrindu. Mano, kad pareiškėja ir jos šeima yra diskriminuojami tautybės, pilietybės ir kultūros pagrindu. Priešingai nei Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje pareiškėja dėl to nediskriminuojama ir šeima tokių nepatogumų nepatiria. Pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos turi būti vienodai taikomos tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, o suinteresuoto asmens atsisakymas rašyti pareiškėjos norimą pavardę neatitinka šių teismų praktikos, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26-27 str. nuostatas. Toks pareiškėjos prašymas nepažeistų lietuvių kalbos identiteto.
Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių moterų), kurių pavardės yra vyriškos giminės arba turi vyrišką galūnę. Tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių iki šiol nesukėlė, o draudimas pareiškėjai įrašyti pavardę „A.“ yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą, kuris apskritai nebūtų pažeistas. Pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba yra išimtinai teisinis klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija aiškiai išdėsto nuomonę, kad galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į visuomenės ir piliečių poreikius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjos reikalavimų nepripažįsta ir su prašyme nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nesutinka, keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. 2017-09-27 prašyme dėl Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės įrašą pareiškėja save identifikuoja kaip J. A. (M.), tačiau Gyventojų registre ji įrašyta kaip J. M., jos asmens dokumentai - pasas ir asmens tapatybės kortelė galioja ir juose įrašyta „M.“ pavardė. 2017-10-16 Civilinės metrikacijos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinimui buvo išsiųsta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją ir 2017-11-03 ją patvirtino šios ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti pavardę. Skyrius, vadovaudamasis 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9.6 p., taip pat atsižvelgdamas į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ 2 p., siūlė prašymo netenkinti. Pareiškėjai žodžiu ir išvadoje dėl pavardės pakeitimo išaiškinti motyvai, kodėl jos prašymas atmetamas: kad Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 p. nustatyta, kad pasirinkta pavardė, į kurią keičiama turima pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, dėl šios priežasties pasirenkami nauji asmenvardžiai turi atitikti lietuvių kalbos taisykles. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė arba su galūne -ė – „A.“, „A.“. Todėl nesutinka, kad pareiškėjos prašymas atmestas be motyvų. Pareiškėja vadovaujasi Taisyklių 9.6 p., tačiau nepateikė užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio, kad užsienyje užbaigta jos pavardės pakeitimo procedūra. 2016-04-08 sudarytos santuokos Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje) Santuokos liudijimo įrašo kopijoje nėra grafos apie suteiktas pavardes po santuokos. 11 grafoje nurodomos susituokusių šalių pavardės „A.“ ir „M.“. Taigi registruojant santuoką, po santuokos nėra nurodyta kitos pavardės ir faktinio pareiškėjos pavardės pakeitimo. 2017-11-14 Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) regiono institucijos raštiškas paaiškinimas dėl D. A. ir J. M. 2016-04-08 santuokos registravimo neįrodo, kad tai yra baigtinė pavardės pakeitimo procedūra. Šis paaiškinamasis raštas išduotas po to, kai Civilinės metrikacijos skyrius ruošė išvadą pavardės keitimo byloje. Taip pat pavardės pakeitimo užsienyje procedūros nepatvirtina ir pareiškėjai išduoti sveikatos ir medicinos draudimo kortelė ir vairuotojo pažymėjimas J. A. vardu ir pavarde. Nesutinka, kad pareiškėjai būtų priteistos visos atstovavimo išlaidos, nes Skyriaus pavardės pakeitimo bylos išvada atitiko visus minėtus teisės aktus, o Teisingumo ministerijos įgaliotas asmuo patvirtino išvadą neleisti pakeisti pavardę.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodo, kad lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ ir jį cituoja. Visais atvejais mergaičių ir moterų pavardės sudaromos su moteriškosios giminės galūnėmis. Tai grindžiama lietuvių kalbos daiktavardžių morfologine ypatybe - vyriškosios ir moteriškosios giminės priešprieša, t. y. vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiai reiškia skirtingos lyties asmenis (žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1994, paragr. 103, p. 62-63). Pavardės formos atitikties lyčiai reikalavimas nustatytas ir 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 p., pagal kurį „<...> pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai“. Taigi moters pavardė iš vyro pavardės „A.“ gali būti padaroma arba su priesaga -ienė („A.“), arba su galūne -ė („A.“), forma „A.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nustatyti, ar pareiškėjai dėl pavardės keitimo Lietuvos Respublikoje gali būti taikomos užsienio šalies teisės normos, nėra Komisijos kompetencija. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Komisijos atstovui ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje prašo pareiškimą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Teigė, kad pareiškėja sieja tolesnį gyvenimą su užsienio valstybe. Visi dokumentai išduoti Šiaurės Airijoje, pareiškėja pasikeitė pavardę ir pavardės keitimo procedūra yra užbaigta, o dokumentai yra pateikti. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, santuokos liudijime nenurodoma pavardė, ją pasirenka pats susituokiantysis. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, atmetus prašymą būtų apribota teisė judėti, o problemos kiltų ir todėl, kad skirtingos pavardės dokumentuose.
Pareiškėja, suinteresuoto asmens ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą šiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta laiku ir tinkamai, iš jų negauta prašymo bylos nagrinėjimą atidėti (institucija, teikianti išvadą byloje prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant). Todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje ginčijama sutuoktinės teisė pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią ištekėjusių moterų pavardžių darybos taisyklių.
Dėl prašymo panaikinti 2017-10-16 Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti šį skyrių pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjos santuokos sudarymo įraše ir išduoti santuokos sudarymo įrašą su pavarde „A.“
Pateikti duomenys rodo, kad 2017-10-16 Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius išvadoje dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs 2017-09-27 J. M. prašymą pakeisti pavardę į „A.“, nustatė, kad santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame 2017-09-27 Biržų r. CMS, jos pavardė po santuokos sudarymo yra „M.“. Pareiškėja yra ištekėjusi, turi nepilnametį sūnų D. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9.6 p., taip pat atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ 2 p., į tai, kad pareiškėja nepateikė užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio, kad užsienyje užbaigta jos pavardės pakeitimo procedūra, netenkina pareiškėjos prašymo dėl pavardės pakeitimo. Iš 2017-09-27 Biržų r. savivaldybės administracijos CMS santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-04-08 Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) srityje, du Lietuvos Respublikos piliečiai D. A. ir J. M. sudarė santuoką ir jos pavardė po santuokos yra „M.“. Iš 2017-09-27 Biržų r. savivaldybės administracijos CMS gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-05-12 Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvos Respublikos pilietis D. A., kurio tėvai yra D. A. ir J. M.. Iš 2017-11-14 Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) regiono savivaldos institucijos rašytinio paaiškinimo matyti, kad D. A. ir J. M. santuoka registruota 2016-04-08. Pagal 2003 m. santuokų registravimo įstatymą (Šiaurės Airijoje), pora pateikė teisinius dokumentus, gimimo liudijimus ir santuokos identifikavimo pranešimo formas. Santuokos dieną jie pasirašė tvarkaraštyje ties vardais, kuriuos pateikė pranešime tam, kad pareikštų, jog tuokiasi, o pavardės (vardo) keitimas nėra registruojamas Institucijos teisės aktuose. Išdavus santuokos liudijimą, sutuoktiniai gali rinktis santuokinę pavardę. Tradiciškai nuotaka renkasi jaunikio šeimos pavardę: kartais pasirenka tiek savo mergautinę, tiek vyro šeimos pavardę, kartais abu sutuoktiniai pasilieka tas pačias pavardes, kurias turėjo santuokos sudarymo dieną. Santuokos liudijimas yra įrodymas, kad jie renkasi kitą, nesančią nuo gimimo, pavardę. Po santuokos sudarymo dienos porai gimė sūnus ir tuomet jo motina turėjo p. J. A. vardą: tai yra įrašyta jos sūnaus gimimo liudijime. 2016-04-11 Šiaurės Airijos santuokų registrų įrašas (patvirtinta santuokos liudijimo įrašo kopija) rodo, kad 2016-04-08 susituokė D. A. ir J. M.. 2017-05-19 1976 m. Šiaurės Airijos gimimų ir mirčių registrų įsakymas, 38 str. (patvirtinta kopija) rodo, kad 2017-05-12 gimė D. A., kurio motina nurodyta J. A. (jos mergautinė pavardė – M.). 2016-06-29 Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas rodo, kad J. A. turi teisę vairuoti pažymėjime nurodytų kategorijų transporto priemones beveik dešimt metų. 2016-09-30 Šiaurės Airijos medicinos kortelė rodo, kad J. A. toje šalyje teikiama sveikatos ir socialinė apsauga, šeimos gydytojo paslaugos jame nurodytais kontaktiniais adresais.
Lietuvos Respublikos CK 2.20 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą, kuri apima teisę į pavardę, <...>, o 3 d. nustato, kad fizinio asmens pavardės <..> pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos CK 3.31 str. nustato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės nustato, kad sprendžiant asmens vardo ir pavardės keitimo klausimus, <...> teisingumo ministro tvirtinamos civilinės būklės aktų registravimo taisyklės taikomos tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja šios taisyklės (1 p.). Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės reglamentuoja, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, <...> (4 p.), pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: pasikeitė pavardę užsienio valstybėje (9.6 p.).
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nurodė, kad <...> moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė (1 p.). Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė, <...> (2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.11 str. užsienio teisės normos netaikomos Lietuvoje, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Pareiškėja, Jungtinėje Karalystėje sudarydama santuoką ir pareiškusi, kad ji pasirenka vyro pavardę „A.“, pavardės pakeitimo procedūrų neužbaigė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.11 str. 1 d., pasirenkant pavardę, įregistravus santuoką užsienyje, kai pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta užsienyje, Lietuvos Respublikoje taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Šių Taisyklių 23 p. reglamentuoja, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Be to, pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.31 str. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. <...> (80 p.). Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi <...> taisyklių 23 p. nustatyta tvarka (97 p.). Taigi, kai sudarant santuoką užsienio valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta, pagal 1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 2, 15 ir 19 str., Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23, 80 ir 97 p. nuostatas Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal 2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-617 3 str. 8 p., kalbos komisija svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.
1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Todėl pareiškėjai iškilusi problema privalo būti sprendžiama taikant reikiamų teisės aktų nuostatas (įskaitant ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“) ir atsižvelgiant į lietuvių kalbos tradicijas. Valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006). Taigi pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog vyriškosios giminės formos pavardės suteikimas moteriai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams, kartu ir lietuvių moterų pavardžių darymo principams, o ES teisės nuostatos nedraudžia vykdyti politikos, kuria siekiama ginti ir remti valstybės narės kalbą, kuri yra valstybinė kalba.
Galimi pareiškėjos nepatogumai išsprendžiami pateikiant papildomus dokumentus: Lietuvoje išduotą santuokos liudijimą ir jo apostilizuotą vertimą į atitinkamą kalbą, kas negali būti laikoma pakankama priežastimi teismui atsisakyti taikyti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašybą, nuostatas. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, pareiškėja, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, gavo šios šalies atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose jos pavardė rašoma pagal Jungtinės Karalystės vidinį reguliavimą, rašmenimis, pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančiais taisykles ir jos raidyną, kaip nurodo pati pareiškėja, ji daugiau nei dešimtmetį gyvena užsienyje ir dirba, turi medicinos kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, kitus dokumentus, iš ko galima spręsti, kad kasdieniniame gyvenime daugeliu atvejų Jungtinėje Karalystėje nekyla problemos ją ir jos vyrą identifikuojant kaip šeimą, pateikiant minėtus dokumentus, kad dokumentai ir Lietuvos pilietės pasas ir asmens tapatybės kortelė identifikuoja tą patį asmenį – pareiškėją, lengvai įrodoma pateikus jau minėtą apostilizuotą lietuviško santuokos liudijimo vertimą, kas negali būti traktuojamas kaip neproporcingas jos teisių suvaržymas, o teiginiai, kad pareiškėja nuolat patirs stresą, nepatogumus ir pažeminimą, aiškinantis reikės įrodinėti, kad gimęs sūnus yra jos, o sutuoktinis yra jos vyras, yra deklaratyvaus pobūdžio, tuo labiau, kad pareiškėja prašyme nurodo, kad ji nesijaučia diskriminuojama užsienio valstybėje. Teismo nuomone, pareiškėja gali patirti nepatogumus, tačiau jie yra susiję tik su paprastais asmeninio - buitinio pobūdžio nepatogumais ir pareiškėjai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, nors ir neketinanti grįžti į Tėvynę, negali būti daromos išimtys, kurias taikant ji galėtų nesilaikyti valstybės siekiamo kertinio tikslo – puoselėti ir saugoti valstybinę (lietuvių) kalbą – konstitucinį principą ir vieną iš pagrindinių valstybės gyvavimo židinių, nesilaikyti valstybinės kalbos reikalavimų, nepaisyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir susiklosčiusios jų taikymo praktikos. Tokios teismo išvados nepaneigia ir kitos pareiškėjos dėstomos aplinkybės – kad Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje yra registruotų Lietuvos Respublikos piliečių moterų, kurių pavardės yra vyriškos giminės arba turi vyrišką galūnę, kad tokių pavardžių registravimas plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių iki šiol nesukėlė. Pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodomas argumentas, kad atmetus pareiškėjos prašymą būtų apribota jos teisė judėti taip pat atmestinas, nes ES vidaus rinkos veikimas paremtas keturių kertinių principų įgyvendinimu: laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš jų ir įtvirtintas įvairiuose ES teisės aktuose, todėl pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos piliete, šią teisę (laisvę judėti) pilnai gali įgyvendinti.
Pareiškėjos prašyme minima byla - 2016-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas yra skirtingas savo aplinkybėmis, kadangi toje byloje pareiškėja, būdama Lietuvos pilietė, sudarė santuoką su Naujosios Zelandijos piliečiu ir kilo ginčas dėl vyro pavardės, kurią pasirinko pareiškėja, įrašymo santuokos liudijime nenaudojant sulietuvintos formos raidės V, t. y. santuokos liudijime įrašant pavardę W. Tuo tarpu J. M. byloje abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų pavardėse raidės W nėra. Pareiškėjos prašyme minimas 2007 m. EŽTT sprendimas Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) taip pat yra skirtingas savo aplinkybėmis, kadangi toje byloje teismas sprendė dėl vaiko vardo pasirinkimo. Dėl asmenų teisės asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę jų nurodytu būdu buvo pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismui sprendžiant dėl peticijos priimtinumo byloje Mentzen (Mencena) prieš Latviją. Šis teismas sprendė, ar moters po santuokos įgytos pavardės rašymas pagal valstybinės kalbos reikalavimus, dėl ko jos ir vyro pavardės buvo rašomos skirtingai, pažeidžia Konvencijos 8 str. reikalavimus ir teismas analizavo skundžiamo ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Teismas nurodė, kad tokiose situacijose valstybei yra suteiktos plačios vertinimo laisvės ribos, nes pavardžių ir vardų suteikimo, pripažinimo ir vartojimo procesas yra sritis, kurioje nacionaliniai ypatumai stipriausi ir kurioje iš esmės nėra valstybių – Konvencijos narių vidinių taisyklių konvergencijos (susiliejimo) taškų. Be to, teismas pasisakė, kad tokio pobūdžio sunkumas nėra pakankamai rimtas, kad nulemtų ribojimo neproporcingumą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (2004 m. gruodžio 7 d. nutarimas (peticijos Nr. 71074/01). Todėl dėl visų šių aukščiau nurodytų motyvų, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pirmojo ir antrojo (kaip betarpiškai susijusio su pirmuoju) reikalavimo, t.y. nei 1) panaikinti 2017-10-16 Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, yra pakankamai išsami ir motyvuota ir buvo patvirtinta kompetentingo asmens Teisingumo ministerijoje; nei 2) įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjos santuokos sudarymo įraše ir išduoti santuokos sudarymo įrašą su pavarde „A“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
2017-12-05 tuometinio Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta priimti pareiškėjos J. A. skundą. Todėl 2017-12-18 šio teismo nutartimi nutarta 23 EUR žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam Sauliui Kučiui (a. k. (duomenys neskelbtini), sumokėtą už J. M. (A.) 2017-11-25 Swedbank AB (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Be to, už pareiškėją jos atstovas advokatas S. Kučys sumokėjo už bylą, nagrinėjamą tuometiniame Biržų rajono apylinkės teisme (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai), iš viso 38 EUR žyminio mokesčio: 2017-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) - 15 EUR, o 2017-12-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) - 23 EUR. Nors pareiškėjos atstovas prašo priteisti visas atstovavimo išlaidas - 500 EUR už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose pagal 2017-11-17 sąskaitą – faktūrą už teisines paslaugas Nr. 054-01-17 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą iš Biržų rajono savivaldybės administracijos, tačiau bylinėjimosi išlaidos – 38 EUR žyminis mokestis ir 500 EUR už suteiktas teisines paslaugas iš suinteresuoto asmens nepriteistinos, kadangi pareiškėjos prašymas atmestas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 9 p. ir 7 d., 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Kadangi prašymas atmestas, tai iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 11 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 514-515 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. M. prašymą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tris eurus penkiasdešimt euro centų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.