- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2029-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21276-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kega LT“
- Atsakovas
- Astrans Waggon
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kega LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kega LT“ ieškinį atsakovui Astrans Waggon und Transport GmbH dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kega Lt“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 10 123 Eur skolos, 460,70 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2022 m. gegužės 18 d. atsakovas teismui pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Paaiškino, jog teismas priėmė ieškovės ieškinį ir iškėlė civilinę bylą remdamasis ieškovės 2021 m. liepos 30 d. ieškiniu, kartu su ieškiniu pateikta 2019 m. birželio 4 d. Darbuotojų nuomos sutartimi, kurioje nurodoma, kad – abiejų šalių jurisdikcija yra Vilnius. 2022 m. gegužės 17 d. atsakovas pateikė teismui šalių sudarytą 2019 m. birželio 6 d. Bendradarbiavimo sutartį ir paaiškino sutarčių sudarymo aplinkybes, paskirtį. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė sutartis, kuri reguliuoja šalių teisinius santykius, susijusius su darbuotojų nuoma, yra Bendradarbiavimo sutartis, o Darbuotojų nuomos sutartis (2019 m. birželio 4 d.), pasirašyta šalių ieškovei pasiūlius, 2019 m. gruodžio 10 d. skirta pateikti Vokietijos Darbo agentūrai, kadangi 2019 m. birželio 4 d. Darbuotojų nuomos sutartis neatitiko formalių agentūros reikalavimų. Atsakovas akcentavo, jog Bendradarbiavimo sutarties 42 straipsnis įtvirtina šalių arbitražinį susitarimą pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnį, t. y. šalys įsipareigojo kilusius ginčus spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Toks susitarimas, atsakovo teigimu, neprieštarauja vėliau sudarytos Darbuotojų nuomos sutarties 16 paragrafo 2 daliai.
4. Atsakovas 2022 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos 2019 m. birželio 6 d. Bendradarbiavimo sutartį ir jos vertimą. Atsakovas papildomai atkreipė dėmesį, kad visose ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose aiškiai nurodoma, kad jos teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį ir jose nustatomas 7 dienų apmokėjimo terminas. Tai, anot atsakovo, įrodo, jog pati ieškovė vadovavosi būtent minėta sutartimi. Ieškovė, ieškinyje nurodydama faktines ginčo aplinkybes, teigė, kad šalys 2019 m. birželio 4 d. sudarė Darbuotojų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuomojo darbuotojus atsakovui darbų atlikimui atsakovo įmonėje ir nutylėjo aplinkybę, jog šalis siejo 2019 m. birželio 6 d. Bendradarbiavimo sutartis ir sąskaitos už paslaugas teiktos remiantis pastarąja sutartimi, o ne Darbuotojų nuomos sutartimi. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. šalių pasirašyta Darbuotojų nuomos sutartis nekeičia anksčiau sudarytos Bendradarbiavimo sutarties esminių sąlygų, kurių pagrindu ieškovė reiškė ieškinį dėl skolos priteisimo. Taip pat paaiškino, kad šalims pasirašius Darbuotojų nuomos sutartį, pagrindine šalių tarpusavio santykius reglamentuojančia sutartimi išliko Bendradarbiavimo sutartis. Tai patvirtina ir atsakovo teiktas ieškovės atstovo Vokietijoje 2019 m. lapkričio 14 d. laiškas. Papildomai pabrėžė, kad Bendradarbiavimo sutartyje esanti išlyga dėl arbitražinio teismo šalių nekeista ir nepasinaikino pasirašant Darbuotojų nuomos sutartį, pastarojoje sutartyje tik pakartota anksčiau Bendradarbiavimo sutartyje nurodyta ginčų sprendimo vieta – Vilnius.
Atsiliepimas
5. 2022 m. birželio 13 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atsiliepimu prašoma atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, atsakovas atsiliepime sutiko ir neprieštaravo, kad šalys sudarė Darbuotojų nuomos sutartį ir dirbo būtent pagal ją, nes ši atitiko Vokietijoje galiojantį Darbuotojų perleidimo įstatymą. Nurodė, jog atsakovas keičia poziciją, byloje pateikta Bendradarbiavimo sutartis nėra oficialiai vertimų biuro išversta iš vokiečių kalbos. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, rėmėsi tuo, kad ieškovės atsakovui perduotas darbuotojas K. M. padarė 12 787,09 Eur dydžio žalą, o kitas darbuotojas D. K. – neturėjo leidimo dirbti ir gyventi Vokietijoje, taigi atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai remiasi darbo santykiais ir ieškovo darbuotojo padaryta žala atsakovui, kas reiškia, kad toks ginčas pagal bendrąją taisyklę teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tokio ginčo sprendimas, kylantis iš darbo ir vartojimo sutarčių, santykių, įstatymiškai negalimas spręsti arbitražiniame teisme. Ieškovė pridūrė, kad ginčo šalių tikroji valia ir tikrieji ketinimai buvo dirbti ir šalys dirbo pagal Darbuotojų nuomos sutartį. Šalys negalėjo dirbti pagal Bendradarbiavimo sutartį, kadangi pats atsakovas Vokietijoje turėjo laikytis esminių darbo sąlygų, kurios aptartos tik Darbuotojų nuomos sutartyje. Anot ieškovės, pagrindinė šalių sudaryta sutartis, kuria jos vadovavosi ir atitiko tikrąją šalių valią, yra ne Bendradarbiavimo, o būtent Darbuotojų nuomos sutartis, kurią šalys pasirašė paskutinę, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. Darbuotojų nuomos sutartis buvo pagrindinė ir aktuali sutartis, kadangi šioje sutartyje šalių sutartos sąlygos atitiko Darbuotojų perleidimo įstatymą (AUG), Civilinį kodeksą (BGB).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.
7. Teismas nustatė, jog atsakovas, teikdamas prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, pateikė teismui šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį. Sutarties I skirsnyje „Sutarties dalykas“ 1 punkte numatyta, kad ieškovė (bendrovė) įsipareigojo pavesti automobilių vairuotojams, turintiems CE kategorijos vairavimo teises, vairuoti atsakovo (kliento) sunkvežimius ir atsakovas (klientas) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka apmokėti sąskaitas. Minėtos sutarties XIII skirsnyje „Baigiamosios nuostatos“ 42 punkte nurodyta, jog visi šalių ginčai, kylantys iš Bendradarbiavimo sutarties ar su ja susiję, galutinai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal arbitražo reglamentą, <...> Arbitražo teismas susidės iš trijų arbitrų, Arbitražinio teismo vieta – Vilnius, Arbitražo proceso kalba – lietuvių; ginčui taikoma Lietuvos Respublikos daiktinė teisė. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartinė sąlyga būtų pakeista, panaikinta ar nuginčyta.
8. Darbuotojų nuomos sutarties 16 paragrafo 2 punkte įtvirtinta, kad abiejų šalių jurisdikcija yra Vilnius, tačiau šioje sutarties sąlygoje nenurodyta, kad būtent bendrosios kompetencijos teismas yra ta įstaiga kuri spręs šalių ginčus, todėl vertintina, kad tokia sąlyga šalys patvirtino ginčo sprendimo vietą, bet nepakeitė galiojančio susitarimo, kad būtent arbitražo teismas spręs šalių ginčus. Iš šios sutarties nuostatos nėra pagrindo spręsti, kad šalys vienareikšmiškai būtų susitarusios ginčus spręsti teisme, o ne arbitraže.
9. Nagrinėjamu atveju šalims susitarus, kad visi šalių ginčai, kylantys iš Bendradarbiavimo sutarties ar su ja susiję, galutinai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal arbitražo reglamentą, nesant minėtai sutarčiai nutrauktai ar pasibaigusiai, teismas laikė, kad arbitražinė išlyga yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią.
10. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra iš darbo teisinių santykių kilęs ginčas. Priešingai, ieškovės reikalavimas kildinamas iš paslaugų sutarties, pagal kurią atsakovas liko skolingas ieškiniu reikalaujamas sumas, pati ieškovė ieškinio dalyką apibrėžia – „dėl skolos ir palūkanų priteisimo“. Byloje nėra pareikštas priešieškinis dėl žalos atlyginimo, todėl žalos atlyginimo klausimas irgi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi teismas darė išvadą, jog šis ginčas gali būti sprendžiamas arbitraže.
11. Ieškovės argumentai dėl sutarties oficialaus vertimo nebuvimo teismo atmesti kaip nepagrįsti, nes vertimą gali atlikti ir advokatas, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Vertinant pateiktą sutarties vertimą, matyti, kad pateiktame dokumente yra žyma, patvirtinanti, jog tai yra vertimas iš tam tikros kalbos (vokiečių), taip pat šis dokumentas pasirašytas jį sudariusio (vertimą atlikusio) asmens (advokato) parašu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovė UAB „Kega LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo dėl ieškovės reikalavimų nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme. Pagrindinė šalių sudaryta sutartis, kuria jos vadovavosi bei atitiko tikrąją jų valią yra ne Bendradarbiavimo, o būtent Darbuotojų nuomos sutartis, kurią šalys pasirašė paskutinę (2019 m. gruodžio 10 d.).
12.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad tikrieji šalių ketinimai buvo būtent sudaryti Darbuotojų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuomotų darbuotojus atsakovui, atsakovas už kiekvieną išnuomotą darbuotojų ieškovei sumokėtų nustatyto dydžio atlygį.
12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad Darbuotojų nuomos sutarties 16 paragrafo 2 punkte nėra konkrečiai nurodyta, kad būtent bendrosios kompetencijos teismas yra ta įstaiga kuri spręs šalių ginčus, todėl tokia sąlyga nepakeitė Bendradarbiavimo sutarties susitarimo, plečiamai aiškino šią Darbuotojų nuomos sutarties sąlygą. Taip teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymo laisvės principus, šalių tikruosius ketinimus sudarant sutartis bei jų aiškinimą. Atsisakant nagrinėti ginčą, buvo pažeistas konstitucinis teisminės gynybos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje.
12.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, rėmėsi Vokietijos Civilinio kodekso (BGB) 273 ir 387 straipsnio nuostatomis dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų. Todėl akivaizdu, kad atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai remiasi būtent ieškovės darbuotojų padaryta žala atsakovui. Tokie ginčai dėl žalos atlyginimo, taip pat su darbo santykiais susiję ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė šalių valią dirbti pagal Darbuotojų nuomos sutartį, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą.
13. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, kuris yra galiojantis ir yra privalomas šalims. Aplinkybė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, pažeidžia arbitražinį susitarimą, paaiškėjo vėliau, ieškovei atmetus atsakovo pasiūlymą tarp šalių kilusius teisinius ginčus spręsti mediacijos būdu ir atsakovo atstovui gavus iš Vokietijos įmonės Astrans Waggon und Transport GmbH kitą tarp šalių sudarytą ir galiojančią sutartį – 2019 m. birželio 6 d. Bendradarbiavimo sutartį, kurios 42 straipsnyje aiškiai išreikšta šalių valia dėl ginčų sprendimo arbitraže. Ši sutartis yra pagrindinė sutartis, reglamentuojanti šalių tarpusavio santykius dėl ieškovės darbuotojų siuntimo darbui pas atsakovą.
13.2. 2019 m. gruodžio 10 d. šalių pasirašyta Darbuotojų nuomos sutartis nekeičia anksčiau sudarytos Bendradarbiavimo sutarties esminių sąlygų, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo – dėl ieškovės suteiktų atsakovui atlygintinų paslaugų apmokėjimo. Bendradarbiavimo sutartis išliko pagrindine sutartimi, o Darbuotojų nuomos sutartis laikytina papildoma sutartimi, skirta pateikimui į Vokietijos darbo agentūrą. Bendradarbiavimo sutarties 42 straipsnyje esanti arbitražinė išlyga dėl visų šalių ginčų, kylančių iš šios Sutarties arba su ja susijusių, galutinio sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme liko galioti ir jos šalys nekeitė ir nenaikino pasirašydamos Darbuotojų nuomos sutartį.
13.3. Pati ieškovė savo piniginį reikalavimą atsakovui grindžia šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi. Visose ieškovės pateiktose sąskaitose – faktūrose aiškiai nurodoma, kad jos teikiamos „pagal Bendradarbiavimo sutartį“. Ieškovės inicijuojamas ginčas pagal ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenka į arbitražinio susitarimo, suformuluoto Bendradarbiavimo sutartyje, apimtį. Papildomai sudaryta Darbuotojų nuomos sutartis, kuri teikta Vokietijos institucijoms, nepanaikino ir nepakeitė arbitražinės išlygos.
13.4. Ginčas pagal ieškovės suformuluotą ieškinį nėra ir negali būti kvalifikuotas kaip darbo ginčas arba ginčas dėl žalos padarymo. Šalių teisiniai santykiai, kilę arba susiję su 2019 m. birželio 6 d. Bendradarbiavimo sutartimi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, negali būti kvalifikuoti kaip kylantys iš darbo santykių.
13.5. Teismas, aiškindamas arbitražinį susitarimą, nepažeidė įstatyme nustatytų sutarties aiškinimo taisyklių. Darbuotojų nuomos sutartis yra papildanti anksčiau šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, todėl jos sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į pastarosios sutarties nuostatas. Taikant sutarties aiškinimo taisykles neįmanomas sutarties aiškinimas paneigiantis arbitražinio susitarimo buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl tarp šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Atskirajame skunde ieškovė išreiškė prašymą priimti naujus įrodymus, nes jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, o atsakovui apie šiuos įrodymus yra žinoma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė teikdama naujus įrodymus nepagrindė būtinumo juos prijungti prie bylos, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsnyje įtvirtintu imperatyvu įrodymus priimti atsisakoma.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad atsisakant nagrinėti ginčą, pirmosios instancijos teismas pažeidė konstitucinį teisminės gynybos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
20. Kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigų gavus ieškinį, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas, yra plėtojama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.), CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016; 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019).
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys laisva valia yra sudariusios arbitražinį susitarimą, kurio egzistavimo faktas iškilo tik priėmus ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, paliko ieškinį nenagrinėtą. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisminės gynybos principo, nes patikėti ginčą spręsti arbitražui buvo pačių šalių pasirinkimas.
22. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog atsakovas atsiliepime neprieštaravo bylos nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsiliepime ir nebuvo paminėta Bendradarbiavimo sutartis, tačiau vėliau atsakovas papildomai pateikė paaiškinus ir pačią sutartį su vertimu į lietuvių kalbą. Natūralu, jog prireikia laiko atlikti vertimus, net ir neoficialius, kuomet atsakovas yra Vokietijos įmonė bei sutartis sudarinėja vokiečių kalba. Taigi vis dėlto atsakovas paprieštaravo bylos nagrinėjimui teisme, nurodydamas, jog yra sudarytas arbitražinis susitarimas bei pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus.
23. Ieškovė teigia, jog tikrieji šalių ketinimai buvo būtent sudaryti Darbuotojų nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta paskutinė. Kadangi ši sutartis, ieškovės nuomone, laikytina pagrindine, tai negalioja ir arbitražinis susitarimas, buvęs Bendradarbiavimo sutartyje.
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tiek Bendradarbiavimo sutartis, tiek Darbuotojų nuomos sutartis yra sudarytos tarp tų pačių šalių. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų nutraukusios Bendradarbiavimo sutartį, taigi laikytina, kad sutartis yra galiojanti ir nėra pakeista. Sutartys sudarytos nedideliu laiko tarpo skirtumu (6 mėnesiai), todėl turi būti aiškinamos kartu, kaip viena kitą papildančios. Kadangi vėliau sudarytoje Darbuotojų nuomos sutartyje nėra nuostatų, paneigiančių arbitražinį susitarimą, laikytina, kad jis nėra pakeistas ar panaikintas, todėl šio susitarimo turi būti laikomasi, jis negali būti ignoruojamas. Pažymėtina ir tai, jog Bendradarbiavimo sutarties 42 punkte nurodyta, jog „visi šalių ginčai, kylantys iš Bendradarbiavimo sutarties ar su ja susiję, galutinai sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal arbitražo reglamentą, <...> Arbitražo teismas susidės iš trijų arbitrų, Arbitražinio teismo vieta – Vilnius, Arbitražo proceso kalba – lietuvių; ginčui taikoma Lietuvos Respublikos daiktinė teisė.“ Matyti, jog šalys dėl ginčų nagrinėjimo arbitraže yra susitarusios gana detaliai, netgi nurodant arbitrų skaičių. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Bendradarbiavimo sutartimi reglamentuojami šalių tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su darbuotojų nuoma, todėl šios sutarties negalima laikyti tik papildoma ar iš viso negaliojančia.
26. Ieškovė nurodo, jog atsakovas remiasi teisės normomis, kurios reglamentuoja priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes laikinieji darbuotojai yra padarę žalos atsakovui. Pažymėjo, kad tokie ginčai dėl žalos atlyginimo, taip pat su darbo santykiais susiję ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
27. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas nereiškė priešieškinio, kuriame būtų kėlęs savo reikalavimą, pažymėtina, jog atsiliepimas nelaikomas priešieškiniu. Nagrinėjamos bylos dalykas yra skola ir palūkanos, kurios, ieškovės vertinimu, atsirado atsakovui nesumokėjus atlygio pagal atlygintinių paslaugų sutartį. Taigi šiame ginče nėra su darbo santykiais susijusių klausimų, todėl netaikytinas KAĮ 12 straipsnyje numatytas draudimas ir ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže, kaip yra susitarusios šalys.
29. Tuo atveju, kai bylos šalys yra verslininkai, yra labiau tikėtina, kad, sudarydami susitarimus dėl ginčų sprendimo tvarkos, jie siekia akumuliuoti visų su ta pačia sutartimi susijusių ginčų nagrinėjimą vienoje ginčų nagrinėjimo institucijoje (teisme arba arbitražo teisme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016). Šiuo atveju bylos šalys yra susitarusios, jog ginčai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme, šis Bendradarbiavimo sutartyje esantis arbitražinis susitarimas nėra nuginčytas ar panaikintas, taigi galiojantis ir turi šalims įstatymo galią.
30. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu tarp šalių, esant sudarytam arbitražiniam susitarimui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.