- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1943-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37268-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis” dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Dorvila“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aeropolis” 1 370,36 Eur skolos, 107,63 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad skola susidarė atsakovei perdavus prekes (duris) ir atlikus rangos darbus pagal šalių susitarimą. Nors 2019 m. pradžioje šalys suderino skolos likutį, tačiau atsakovė jos nesumokėjo, o vėliau ėmė reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Šalys darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė, atliktus darbus pagrindžia ieškovės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai. Aplinkybė, jog šalys nepasirašė priėmimo – perdavimo akto nepaneigė atsakovės pareigos laiku ir tinkamai pranešti ieškovei apie darbų trūkumus. Kadangi nėra byloje duomenų apie tuo metu buvusius darbų trūkumus, laikytina, jog atsakovė darbus priėmė ir naudoja darbų rezultatą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neneigia susiklosčiusių tarp šalių rangos santykių, tačiau po pirminio sutarties darbų atlikimo paaiškėjo esminiai darbų ir prekių (durų) trūkumai. Atsakovės teigimu, ieškovė 2019 m. birželio mėn. ištaisė dalį defektų, tačiau nepašalinus likusių trūkumų, buvo sulaikyta darbų apmokėjimui skirta 1 370,36 Eur suma. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. siuntė ieškovei laišką su pasiūlymu alternatyviai sumažinti kainą arba ištaisyti trūkumus, tačiau jokio racionalaus pasiūlymo iš ieškovės negavo. Atsakovės teigimu, sulaikyta 1 370,36 Eur suma atitinka galimas išlaidas, reikalingas daliai ieškovės sumontuotų durų ir jų detalėms pakeisti naujomis, taip pat su tuo susijusiems darbams atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės UAB „Aeropolis: 1) ieškovei UAB „Dorvila“ 906,26 Eur skolos, 79,41 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 025,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,64 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2) valstybės naudai 10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškovės ieškinio netenkino.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė, perdavusi atsakovei prekes (duris) ir atlikusi rangos darbus – sumontavusi duris atsakovės nurodytame objekte išrašė 6 610,10 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras, kurių 5 239,84 Eur sumą sumokėjo, o skolos likutis sudarė 1 370,26 Eur.
6. Konstatavo, kad nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, tarp jų susiklostė rangos santykiai, todėl ginčas sprendžiamas vadovaujantis rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
7. Įvertinęs šalių tarpusavio susirašinėjimą teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko su aplinkybe, jog atsakovei pilnai nepridavė atliktų darbų rezultato. Kadangi tarp šalių nebuvo pasirašytos rangos sutarties bei aiškaus aktų apie atliktus rangos darbus įteikimo atsakovei momento, pripažino atsakovės teisę reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų iki 2019 m. lapkričio mėn., kuriuos ieškovė 2019 m. šalino.
8. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vertino atsakovės pateiktas sumontuotų durų fotonuotraukas ir sumontuotų atsakovės objekte durų defektų sąrašą, liudytojų parodymus. Pažymėjo, jog iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kurios konkrečiai (išskyrus dvivėres sandėlio lauko duris 1 aukšte) durys yra kreivos. Vertino, jog matomos dvivėrės sandėlio lauko durys 1 aukšte nuotraukoje yra akivaizdžiai kreivos, duryse matomas aiškus tarpas. Todėl šalims aiškiai neįforminus darbų rezultato perdavimo – priėmimo ir atsakovei remiantis dvivėrių plieninių durų trūkumų faktu, pripažino, jog atsakovė neturi pagrindo mokėti už nekokybiškas duris. Todėl nepriteisė ieškovei 383,47 Eur be PVM (464 Eur su PVM) 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. dor043494 nurodytos sumos.
Šalies argumentai
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė pateiktais įrodymais nepagrindė, jog ieškovės neištaisyti trūkumai sudaro ieškiniu prašomą priteisti 1 370,26 Eur sumą. Pažymėjo, kad kilus ginčui dėl trūkumų, atsakovė neinicijavo ekspertizės skyrimo (CK 6.662 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendė, kad atsakovei neįrodžius likusių sumontuotų durų trūkumų, nepagrįstai nesumokėjo ieškovei 906,26 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei nepriteista 464 Eur suma pagal 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. dor043494 už plienines cinkuotas dvivėres duris, o PVM sąskaitos faktūros Nr. dor043494 bei PVM sąskaitos faktūros Nr. dor43585 bendra suma 5 118,34 Eur yra mažesnė už atsakovės sumokėtą 5 239,84 Eur sumą, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi priteisė iš atsakovės ieškovei 79,41 Eur (52,10 Eur plius 27,31 Eur) kompensacines palūkanas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. dor043586 ir Nr. dor044279.
11. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį iš atsakovės priteisė ieškovei 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų sumą.
12. Nustatęs, jog ieškinys patenkintas 66 proc., o nepatenkinta reikalavimų dalis sudaro 34 proc., proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 22,44 Eur (34 x 66 proc. žyminio mokesčio ir 79,20 Eur (120 x 66 proc.) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės - atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai atstovavimo 577,04 Eur išlaidas (1597,20 x 34 proc.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Dorvila“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys netenkintas, pakeisti ir priteisti 464 Eur sumą pagal 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor043494 ir atitinkamai kitas ieškinyje nurodytas sumas bei žyminį mokestį. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
13.1. vertindamas sumontuotas duris pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis. Atsakovė durų fotonuotrauką pateikė paskutinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, jos negalima susieti su 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. dor043494 nurodytomis durimis, kadangi nuotraukoje nėra jokių duris identifikuojančių ir išskiriančių požymių. Todėl atsakovei neįrodžius, kad pateiktoje fotonuotraukoje yra tos durys, dėl kurių apmokėjimo kyla ginčas, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl brokuotų durų ir sprendė nepriteisti už jas įsiskolinimo;
13.2. teismo įvertintos kaip brokuotos durys iki šiol stovi atsakovės objekte, jomis naudojamasi daugiau kaip 12 mėnesių, todėl atsakovė nepagrįstai naudoja duris, už kurias nėra sumokėta. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu suteikė galimybę atsakovei nesumokėjus už duris jomis naudotis;
13.3. atsakovei prekės ir darbai perduoti ir atlikti tinkamai, ieškovė apie jų trūkumus per protingą terminą nebuvo informuota, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti ir likusią reikalaujamą sumą;
13.4. vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Todėl užsakovo neatsiskaitymo su rangovu už perduotus rangovo darbus vienašališkai pasirašytu aktu rangovas turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo;
13.5. pakeitus teismo sprendimo dalį, atitinkamai turėtų būti priteistinos ir visos ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Aeropolis“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
14.1. atsakovė nėra patenkinta priimtu sprendimu, kadangi juo buvo tik iš dalies patenkinti atsakovės priešpriešiniai reikalavimai. Faktinės aplinkybės pagrindžia didesnius atsakovės nuostolius, tačiau dėl pasirinkto įrodinėjimo būdo neužsakyta ekspertizė defektams konstatuoti;
14.2. atsakovė dar teikdama atsiliepimą pateikė visų durų nuotraukas, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog nuotraukos pateiktos paskutinėje civilinės bylos stadijoje. Teismo posėdžio metu rodomos nuotraukos nei šalims, nei jų kviestiems liudytojams nekėlė abejonių, apie kokias brokuotas duris kalbama, byloje pateikti paaiškinimai, nurodant tikslią visų durų buvimo vietą ir kainą, kviesti liudytojai ir šalys gerai susipažinę su faktine situacija, todėl klausimas dėl nuotrauktų atitikimo faktinėms aplinkybėms nebuvo keliamas;
14.3. teismas pagrįstai dėl esminių trūkumų sumažino durų kainą ir pripažino atsakovės teisę nemokėti už duris, kadangi nei iki bylos iškėlimo, nei nagrinėjant civilinę bylą ieškovė nepakeitė durų kitomis, o liudytojų teigimu, defektų ištaisymas neįmanomas. Taip pat nepagrįstai ieškovė nurodo, jog durimis naudojamasi, kadangi jų nadojimas pagal tikslinę paskirtį ir įprastinėmis sąlygomis nėra įmanomas tokia apimtimi, kokia įpratai naudojamas daiktas;
14.4. atsakovė nepasirašė priėmimo – pardavimo akto. Gavusi tik sąskaitas atsakovė dalį jų apmokėjo, tikėdamasi, jog ieškovė ištaisys defektus ir/ar atitinkamai pakeis netinkamas duris. Aplinkybę, jog ieškovė tik planavo surašyti priėmimo – perdavimo aktus pagrindžia ir byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už perduotas prekes (duris) ir atliktus rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, ir ginčo dėl to nekyla, jog žodinio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovės nurodytame objekte perdavė prekes (duris) ir jas sumontavo (atliko rangos darbus). Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2018-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. dor043494 už 4 319,94 Eur, 2018-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor43585 už 1 262,88 Eur, 2018-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor043586 už 632,15 Eur ir 2019-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor044279 už 395,63 Eur, viso - 6 610,10 Eur sumą. Byloje ginčo nekyla ir dėl to, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė iš dalies, sumokėdama 5 239,84 Eur. Likusi skolos suma sudaro 1 370,26 Eur, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog akivaizdžiai matomi ir neištaisyti dvivėrių plieninių durų, kurių suma 383,47 Eur be PVM (464 Eur su PVM) 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. dor043494, trūkumai, o atsakovė neįrodė prekių trūkumų už ne mažesnę, nei ieškovės reikalaujamą 1 370,26 Eur sumą. Sprendė, jog atsakovė pasirinko įstatyme įtvirtintą kainos sumažinimo gynybos būdą, todėl pagrįstai sulaikė mokėtiną už dvivėres plienines duris 383,47 Eur (su PVM 464 Eur) sumą, kurios ir nepriteisė ieškovei. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, jog apie brokuotas duris nebuvo informuota per protingą terminą, atsakovė jomis naudojasi iki šiol, todėl turi atsiskaityti ir už šias duris. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
21. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
22. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Tuo atveju, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti; šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentą, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011). Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus.
24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra šalių pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepasirašė priėmimo – perdavimo akto dėl prekių ir ieškovės atliktų darbų trūkumo. Iš tiesų, kaip teisingai konstatavo teismas, nors byloje ir nepateikta aiškiai suformuluotų pretenzijų, visgi byloje esantys įrodymai pagrindžia prekių ir atliktų montavimo darbų trūkumus. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovės ir atsakovės atstovų tarpusavio susirašinėjimo elektroniniuose laiškuose minimi trūkumai, atsakovės atstovas A. Š. aiškiai nurodo durų trūkumus (pvz. 20219 m. lapkričio 21 d. elektroniniame laiške prašo ieškovės pakeisti visas tiesintas, apdažinėtas ar kitaip remontuotas duris į naujiems daiktams keliamus reikalavimus), taip pat iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog ieškovė vis tik tvarkė/remontavo trūkumus (ieškovės atstovas V. Č. 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniame laiške mini, jog techninės priežiūros išsakytas papildomas pastabas sutvarkė ir dabar techninė priežiūra pretenzijų durims ir jų sumontavimui neturi). Perklausęs teismo posėdį apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apie tvarkomus durų ir jų montavimo darbų trūkumus nurodė atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, liudytoju apklaustas atsakovės objekte statybinę priežiūrą vykdęs E. S. nurodė, jog dėl trūkumų negalėjo pasirašyti statybų žurnale, o ieškovės atstovai pripažino, jog buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai.
25. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017). Taigi byloje nesant šalių pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto ir atsakovei remiantis prekių bei atliktų darbų trūkumų aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė įrodė buvusius ieškovės prekių ir atliktų darbų trūkumus, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepriėmė ieškovės darbų rezultato. Todėl susiklosčius tokiai faktinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovės prekės ir rangos darbai perduoti atsakovei vienašališkai ieškovės pasirašytu aktu, o atsakovei tinkamai ir laiku neinformavus ieškovės apie darbų trūkumus, atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog atsakovė pagrįstai turėjo teisę nemokėti už dvivėres sandėlio lauko duris 1 aukšte. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus – atsakovės pateiktas durų nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matomi durų trūkumai. Nors ieškovė teikdama apeliacinį skundą ginčija atsakovės pateiktas durų nuotraukas, remdamasi aplinkybe, jog šių durų nuotraukų negalima susieti su 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. dor043494 nurodytomis durimis, nuotraukose nėra jokių duris identifikuojančių ir išskiriančių požymių, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, teismo posėdžio metu buvo rodomos atsakovės kartu su tripliku pateiktos nuotraukos, jos aptariamos, taip pat aptariama tiksli durų vieta ir kaina, o apeliantės atstovai durų nuotraukų sąsajumo su nagrinėjama byla nekėlė. Apeliantė taip pat neginčijo aplinkybės, jog dvivėrės sandėlio lauko durys 1 aukšte akivaizdžiai kreivos, neįrodinėjo, jog šių durų trūkumai gali būti ištaisyti, priešingai, liudytojai patvirtino aplinkybę, kad durų trūkumo nėra galimybės ištaisyti. Nenustatyta, jog durys būtų pakeistos naujomis kokybiškomis durimis (CPK 178 straipsnis). Taigi esant tokiai faktinei situacijai dėl nekokybiškų durų, pritartina apylinkės teismo argumentams, jog atsakovei nepašalinus trūkumų, ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovės suma turėtų būti sumažintina nekokybiška dvivėrių sandėlio durų 1 aukšte kaina (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės argumentų, jog teismo sprendimu patenkinti tik iš dalies atsakovės priešpriešiniai reikalavimai. Pažymėtina, jog civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje riboja apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnis), atsakovė priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė tik apeliaciniame skunde keliamus klausimus, nevertindamas atsakovės priešpriešinių reikalavimų (ne) pagrįstumo, kurie nepatenka į apeliacinio skundo ribas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimu nepatenkintų reikalavimų dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas šioje dalyje nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.