Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAMIVITA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 5 d. 9.15 val., apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Prieštaravimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013 ir kt.). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „DAMIVITA“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1998 m. lapkričio 19 d., pagrindinė įmonės veikla – kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, nespecializuota didmeninė prekyba.

Iš atsakovės UAB „DAMIVITA“ vadovo teismui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, jog atsakovės įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto iš viso už 250 977 Eur (ilgalaikis materialus turtas – 109 358 Eur, trumpalaikis turtas – 141 619 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 081 555 Eur, iš to skaičiaus per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 218 881 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog minėtais metais įmonė patyrė 19 182 Eur įprastinės veiklos nuostolį.

Iš atsakovės vadovo pateikto 2019 m. spalio 4 d. balanso duomenų matyti, jog atsakovės įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto iš viso už 155 382 Eur, kurį sudarė 13 794 Eur vertės ilgalaikis turtas (materialus turtas (transporto priemonės) – 9 860 Eur, kitas ilgalaikis turtas (baldai) – 3 934 Eur) ir 141 588 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos – 111 966 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 26 845 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 777 Eur). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudarė 966 378 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 207 554 Eur. Taigi, šio balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija visą į jos balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės veiklos rezultatų ataskaita patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu iki 2019 m. spalio 4 d. įmonė gavo 19 583 Eur pelną.

Teismas, vertindamas atsakovės 2019 m. spalio 4 d. balanso rodiklių realumą, pažymi, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tiek iš balanso duomenų, tiek iš atsakovės pateikto 2019 m. spalio 4 d. debitorių sąrašo matyti, jog atsakovės įmonė turi reikalavimo teises į debitorius 26 845 Eur sumai. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų skolininkų atgavimo perspektyvą, t. y. nėra neginčijamų įrodymų, kad iš sąraše nurodytų debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neturėtų būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę.

Be to, tiek iš 2019 m. spalio 4 d. balanso duomenų, tiek iš atsakovės pateikto 2019 m. spalio 4 d. turimo turto sąrašo matyti, kad atsakovė kaip ilgalaikį materialų turtą nurodė 9 860 Eur vertės transporto priemones – Audi A5 (8 000 Eur vertės) ir Ford Transit Connect (1 860 Eur vertės). Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog atsakovė yra tik šių transporto priemonių valdytoja – savininkė, jų dalyvavimas viešame eisme draudžiama, jiems taikomi apribojimai (areštas). Be to, automobilis Ford Transit Connect išregistruotas iš šio registro, nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 straipsnis); pagal bendrąją taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas, todėl įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1478-407/2017, 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1866/2011 ir kt.).

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovė nepagrindė į 2019 m. spalio 4 d. balansą įrašyto bendrovės turto vertės (iš viso 155 382 Eur) realumo, kuris, teismo vertinimu, turėtų būti mažinimas mažiausiai 36 705 Eur suma (9 860 Eur + 26 845 Eur), ir sudaryti ne daugiau kaip 118 677 Eur.

Paminėta, kad sprendžiant dėl bendrovės mokumo/nemokumo, būtina nustatyti jos pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydį. Iš teismui pateikto UAB „DAMIVITA“ 2019 m. spalio 4 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 207 554 Eur. Atsakovės įmonės vadovo pateiktame 2019 m. spalio 4 d. kreditorių sąraše nurodoma, kad įsipareigojimai kreditoriams sudarė iš viso 966 031,86 Eur. Nors teismui pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyta apie atsakovės įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo terminus, tačiau teismas vertina, kad būtent jame yra nurodytas realus šią dieną atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydis. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog vien iš antstolių informacinės sistemos 2019 m. spalio 29 d. duomenų nustatyta, kad be pareiškime nurodyto 131 500,77 Eur įsiskolinimo dydžio ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, antstolių kontorose vykdomos dar šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės UAB „DAMIVITA“, t. y. antstolės A. A. kontoroje – 42,08 Eur skolos išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1886-475/2016 išieškotojos UAB „Vilniaus energija“ naudai; antstolio I. G. kontoroje – 247 662,66 Eur skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1206V/2009 ir 739 062,59 Eur skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1208V/2009 išieškotojo Luminor Bank AS naudai. Taip pat antstolio R. V. 2019 m. gruodžio 4 d. pateikti teismui duomenys patvirtina, jog šio antstolio kontoroje vykdomas iš viso 364 825,31 Eur sumos išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1376-553/2011 ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-349-656/2011 išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 vasario 26 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1486V/2009 išieškotojo Luminor Bank AS naudai.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas vertina, jog atsakovės UAB „DAMIVITA“ apskaityto realaus turto (118 677 Eur vertės) ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (966 031,86 Eur) santykis bei negalėjimas įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams patvirtina aplinkybę, kad ši įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), ji susiduria su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio, atsakovės įsiskolinimai tiek kreditoriams, tiek valstybės biudžetui didėja, o atsakovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai neatspindi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pastarąją aplinkybė iš esmės patvirtino ir atsakovės vadovas D. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose, nurodydamas, jog bendrovė jau nuo 2016 metų nevykdo aktyvios veiklos.

Be to, veiklos vykdymas pats savaime nėra rodiklis, patvirtinantis įmonės galėjimą ne tik vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir juos mažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš bankroto instituto tikslų yra savalaikis nemokių įmonių pašalinimas iš rinkos, taip užtikrinant esamų ir būsimų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų jai prekes ar paslaugas. Atsisakymas pripažinti nemokiu pagal ĮBĮ skolininką, kuris balansuoja ties įstatyme apibrėžta nemokumo riba, vien tuo pagrindu, kad jis sąžiningai ar nesąžiningai tikisi, kad įmonės finansinė padėtis dėl įgyvendinamų projektų pasitaisys, reikštų kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros pažeidimą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir išanalizavęs rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad UAB „DAMIVITA“ keltina bankroto byla LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. konstatuojant, kad įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti atsakovės įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė MB „Gamtutė“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Iškėlus UAB „DAMIVITA“ bankroto bylą, areštuotinas šios įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti UAB „DAMIVITA“ (juridinio asmens kodas 124639228, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Paskirti UAB „DAMIVITA“ administratore MB „Gamtutė“ (juridinio asmens kodas 302898027, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA214).

Uždėti UAB „DAMIVITA“ (juridinio asmens kodas 124639228) nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „DAMIVITA“ valdymo organai nė vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei, administratorei. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Pavesti administratorei atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties dalis dėl bankroto administratorės paskyrimo neskundžiama.

Kita nutarties dalis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.