Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-07-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-16885-949/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-25
Bylos Nr.
e2YT-16885-949/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06425-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės
Advokatai
Gintaras Karpas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-16885-949/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06425-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė

sekretoriausjant Erikai Grigišienei, Jolitai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjai V. M. bei jos atstovui advokato padėjėjui Gintarui Karpui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M. biologinis tėvas.

Nurodė, kad pareiškėja V. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, yra Ž. M. ir J. G. dukra. Tėvai gyveno nesusituokę, kaip sugyventiniai. Šeimoje taip pat gimė dukra – M. M., kurios tėvystė, kaip ir pareiškėjos, nebuvo oficialiai pripažinta. Nepaisant to, J. G. dalyvavo dukrų gyvenime – jas augino, auklėjo ir rėmė net ir po santykių su jų motina nutraukimo. Nors tėvystė pareiškėjai su seserimi nėra nustatyta, tačiau biologinis tėvas J. G. ilgą pareiškėjos gyvenimo tarpsnį gyveno su dukromis ir pareiškėjos motina, rūpinosi dukromis, tačiau tėvas nesugebėjo LR įstatymų nustatyta tvarka pripažinti tėvystės. 2020 m. baigusi mokyklą, pareiškėja išvyko pas tėvą į Vokietiją, kur pastaruosius penkerius metus gyveno kartu su juo. Tėvas dirbo statybų sektoriuje ir turėjo tris įmones Lietuvoje (UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). 2025 m. planavo įdarbinti dukrą vienoje iš jų. Tačiau (duomenys neskelbtini) J. G. netikėtai mirė. Pareiškėja, neturėdama dokumentų, patvirtinančių J. G. tėvystę, nusprendė imtis teisinių veiksmų, kad galėtų įteisinti savo, kaip biologinio vaiko, statusą ir tęsti tėvo darbus bei įsipareigojimus.

Nors pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose yra laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu, tačiau pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšiai), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad pateikė teismui 2002 - 2023 metų fotofiksacijas, kuriose užfiksuotos pareiškėjos ir jos tėvo bei kitų J. G. vaikų - dukrų gyvenimo akimirkos, liudijančios artimus giminystės ryšius bei stiprų socialinį ir emocinį ryšį tarp pareiškėjos ir J. G., grįstą meile ir rūpestingumu savo vaikui. Iš šių fotofiksacijų akivaizdu, kad J. G. ir pareiškėją siejo itin artimos giminystės pagrindu siejami santykiai, būdingi vaikams ir tėvų santykiams, paremtiems nekvestionuojama meile ir visapusiška globa ir rūpesčiu, net kai vaikai jau yra pilnamečiai ir visateisiai visuomenės nariai. Pareiškėjai dėl jauno amžiaus bei teisinių žinių stokos buvo sunku laiku susiorientuoti ir pradėti tinkamai aktyviais veiksmais įgyvendinti savo teises į tėvo palikimą.

Sutinka, kad asmenų teisiniai santykiai bei jų giminystės statusas yra fiksuojamas asmens dokumentuose LR teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nurodo, kad gyvenimai ir šeimų santykiai būna ir tokie, kurie nurodyti šiame pareiškime. Pareiškėja dėl savo tėvų sprendimų turi padaryti tai, ko nepadarė pareiškėjos biologiniai tėvai, o būtent teisiškai nustatyti savo giminystės ryšį su mirusiu J. G.. Nurodė, kad pareiškėjos vyresnioji sesuo O. K., kurios biologinis tėvas yra J. G., bei pareiškėjos tėvo sesuo J. J. sutika atlikti DNR tyrimą, jei teismui nepakaktų kitų pareiškėjos pateiktų įrodymų bei posėdyje duotų liudytojų paaiškinimų.

Pareiškėjos V. M. atstovas advokato padėjėjas Gintaras Karpus teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja gimė 2002 metais Ž. M. ir J. G. šeimoje, tačiau tėvai buvo nesusituokę. Pareiškėja buvo antras vaikas šeimoje, tarp seserų yra kelių metų skirtumas. J. G. pozicija dėl dokumentų, susijusių su dukterų įregistravimu buvo keista, nors gyveno kaip šeima. Ketino tėvystę nusistatyti vėliau, supaprastinta tvarka, buvo verslininkas, vis neturėjo tam laiko. 2008 m. išvyko gyventi į Vokietiją, nes ten dirbo. Dukras rėmė, globojo. Pareiškėjai 2020 metai baigus mokslus, ji išvyko gyventi kartu su tėvu, buvo supažindinta su verslo darbo specifika, ketino užimti vadovaujančias pareigas. J. G. važiuojant dviračiu jį ištiko staigi mirtis. Tai, kad pareiškėją, J. G. dukrą, ir mirusįjį siejo stiprus tėvo ir dukros ryšys patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei fotofiksacijos. 2020 J. G. sudarė gyvybės draudimo sutartį, išmokos gavėja nurodyta vienintelė pareiškėja V. M.. Mano, jog pakanka duomenų patvirtinti, kad pareiškėjos tėvas yra mirusysis J. G.. Pareiškėja pradelsė šiek tiek terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymas yra reikalingas palikimui po tėvo mirties priimti. Nėra oficialiai patvirtinta, ar kas nors iš paveldėtojų per nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos duomenimis kita biologinė dukra O. K. domėjosi šiuo procesu, tačiau priimti palikimą atsisakė. O. K. tėvystė yra užregistruota, ji yra J. G. dukra nutrauktos velionio santuokos.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko. Nuolat su tėvu bendravo, gyveno kartu iki to laiko, kol jis išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau bendravimas nenutrūko. Vasaromis vykdavo pas tėvą, susiskambindavo, paminėdavo šventes. Visada buvo geri santykiai su tėvu. Bendravo su tėčio gimine, jo tėvais, jos seneliais, kurie šiuo metu yra mirę. Į teismą kreipęsi dėl palikimo priėmimo, nenori palikti jo turto valstybei, tėvas visą gyvenimą sunkiai dirbo, kūrė verslus, todėl nori tai priimti. Turtas yra Lietuvoje, versle dalyvavo neoficialiai, su tėvu apie tai kalbėjo, vykdavo susitikti su klientais, mokėsi vokiečių kalbos, turėjo šiais metai pradėti dirbti oficialiai, tačiau tėvas mirė. Verslas susijęs su statybomis. Į notarą oficialiai nesikreipė, tik domėjosi, ar tėvas paliko testamentą, tačiau sužinojo, kad testamento nėra. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi kita tėvo dukra, tačiau ji palikimo atsisakė. Su seserimi O. K. ryšį palaikė tik per šventes, tačiau jų ryšys nėra artimas. Su seserimi M. bendrauja, bet ji gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), ji į tėvo turtą nepretenduoja.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėtis yra J. G., tačiau jų su pareiškėja, jos seserimi nepripažino teisiškai. Patvirtino faktą, kad pareiškėjos V. M. tėtis yra J. G.. Jis buvo prieš du ar tris metus atvykęs jos aplankyti į JAV. Tėvas visada rūpinosi ja bei seserimi, padėjo jai finansiškai, bendravo mobiliu ryšiu, jas palaikė ir rėmė ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Jis oficialiai dokumentais jų su seserimi nepripažino, nes buvo anksčiau išsiskyręs, nenorėjo sudaryti kitos santuokos, tarp mamos ir tėčio buvo nesutarimų, tėvai joms neaiškino šių aplinkybių. Dėl tėvystės nustatymo ir tėvo palikimo priėmimo neketina kreiptis, nes gyvena JAV, V. M. tėvystės nustatymas nesukels jai jokių neigiamų pasekmių. Norėtų, ir pati būti pripažinta J. G. dukra. Supranta, kad V. M. tėvystės nustatymas sukels tam tikras teisines pasekmes ir patvirtina, kad V. M. yra J. G. dukra.

Liudytoja Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir J. G. dukros yra V. M. ir M. M., tačiau dukterims nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl J. G. tėvystės. Dabar reikia teisme nustatyti, kad jis buvo jų tėvas. Į teismą kreipėsi jos dukra V. M.. Paaiškino, jog V. M. kurį laiką gyveno su tėvu J. G. Vokietijoje. Kai jis mirė, dukra Viktorija rūpinosi jo laidotuvėmis, pervežimu į Klaipėdą, kreipėsi į dėl turto paveldėjimo. Nurodė, kad ji (Ž. M.) su J. G. gyveno kartu nesusituokę, pagimdė pirmą vaiką, M. M., kilo nesutarimai dėl dukrai duoto vardo, reikėjo įregistruoti vaiką, kad galėtų nuvesti jį pas daktarą, gauti pašalpą, J. G. vis neatrandant laiko sutvarkyti dokumentus, ji nuėjo ir užregistravo kūdikį, dukrą M. M.. Kitą dukrą ji taip pat pati užregistravo be J. G.. Vyras nenorėjo tvarkyti dokumentų, nes nurodė, kad nieko tokio, juk dukros turi jos pavardę. Klausiant J. G. kas bus tada, jei kas nors atsitiks, jis atsakydavo, kad paliks palikimą dukroms. Patvirtino, jog J. G. turi iš kitos santuokos dukrą O. K., jos tėvystė nustatyta, nes tuo metu, kai gimė dukra, jis buvo susituokęs. Skyrybos buvo skausmingos, todėl su ja (Ž. M.) jis tik gyveno kartu, bet nebuvo susituokę. Tarp jų buvo 16 metų skirtumas, gyveno kaip sugyventiniai. Su vaikais J. G. ryšys buvo labai artimas. Dukros bendravo ne tik su J. G., bet ir su jo gimine. Po to, kai jie nustojo gyventi kartu, ji ir toliau bendravo su J. G., jis teikė išlaikymą tiek vaikams, tiek jai pačiai.

Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jos dukterėčia, ji tai pripažįsta, jokios abejonės nėra. Ji pati yra J. G. sesuo. Paaiškino, jog brolis buvo susituokęs su pirmąją žmona, vėliau išsiskyrė, antroji jo žmona buvo Ž. M., su kuria jos brolis nebuvo susituokęs. Dėl asmeninių priežasčių, tačiau tiksliai nežino kokių, J. G. nesuteikė dukroms pavardžių. Patvirtino, jog neabejotinai V. M. ir M. M. buvo jos brolio J. G. dukterys. Jis gyveno kartu, jomis rūpinosi. Pirmenybė gyvenime visada buvo teikiama visom trims dukroms, su visomis jis berdavo, į JAV keliavo kartu, šventė bendras šventes. Apie turtinius dalykus, kurie liko po J. G. mirties, ji nesidomi, į brolio palikimą nepretenduoja. Ji yra vienintelė J. G. sesuo, tėvai mirę. Supranta, kad V. M. tėvystės nustatymas sukels turtines pasekmes. Patvirtino, kad byloje pateiktoje fotonuotraukoje yra užfiksuota ji per šeimos šventę, per J. G. ir jos vaiko bendras krikštynas, nurodė, kad nuotraukoje yra ir Ž., J., kiti artimieji.

Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jos netikra sesuo. Jų abiejų tėvas yra miręs J. G.. Po tėvo mirties ji kreipėsi į notarą dėl tėvo plikimo priėmimo, tačiau priimti palikimą ji atsisakė. Supranta, kad V. M. tėvystės fakto nustatymas sukels teisines pasekmes ir patvirtina, kad V. M. yra J. G. dukra.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius išdavė mirties įrašą Nr. 678, kuriame nurodyta, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, neturėdama tėvystės faktą patvirtinančio dokumento kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra J. G. duktė. Pareiškėja nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų priimti po savo tėvo mirties likusį palikimą.

1. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).

2. Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

3. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja V. M., neturėdama ir negalėdama gauti dokumento, patvirtinančio, kad ji yra J. G. dukra, siekia šį faktą įrodyti teisme nustatydama juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje pateiktas J. G. mirties liudijimas patvirtina, kad tėvystės fakto pats J. G. negali patvirtinti dėl savo mirties. Dėl to pareiškėja V. M. giminystės ryšį su J. G. įrodinėja liudytojų parodymais ir foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota pareiškėja su J. G. ir jo giminaičiais kartu leidžiantys laiką, švenčiantys šeimos šventes, tokias kaip krikštynos, J. G. 2022-10-03 su draudiku Allianz Lietuva gyvybės draudimas, UAB, sudaryta gyvybės draudimo sutartimi ir draudimo liudijimu Nr. 141159DF, patvirtinančiu, kad pareiškėja V. M. yra nurodyta pagrindiniu naudos gavėju apdraustojo J. G. mirties atveju. Liudytojomis apklaustos M. M., Ž. M., J. J. ir O. K. apklaustos teisme patvirtino, kad V. M. neabejotinai yra J. G. dukra, su kuria jis visada palaikė artimą ryšį, ją išlaikė, jie kartu gyveno Vokietijoje iki pat J. G. mirties momento, V. M. rūpinosi J. G. laidotuvėmis ir J. G. pareiškėją pripažino savo dukra, nors tėvystės ir nebuvo oficialiai įregistravęs. Iš aptartų byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad J. G. ir V. M. buvo tėvas ir dukra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos V. M. prašymas dėl giminystės santykių nustatymo tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. yra J. G. dukra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos V. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rima Gudienė