- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-1411-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00203-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16-675/2015 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei V. K., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ieškovė V. K. ieškinyje nurodė, kad ieškovė V. K., gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. S., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), santuokos nebuvo sudarę. Tačiau turi (duomenys neskelbtini) gimusi nepilnametį sūnų R. S.. Nepilnametis sūnus R. S. gyvena kartu su ieškove, jo motina V. B.. Kadangi sūnus R. S. yra nepilnametis, todėl yra būtina nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą. LR CK 2.14 str. numato, kad nepilnamečiams vaikams yra būtina nustatyti jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi nepilnametis sūnus R. S. gyvena kartu su ieškove, todėl teismo ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S. nuolatinę gyvenamąją kartu su jo motina ieškove V. K. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neprisideda prie savo nepilnamečio sūnaus R. materialinių poreikių patenkinimo ir jo išlaikymo. Jis nevykdo savo tėvo pareigų, elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis tėvas, ir tokiu savo elgesiu pažeidžia LR CK 3.174, 3.169 str. reikalavimus. Ieškovė V. B. vykdo savo motinos teises ir pareigas: sūnų auklėja, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, materialiai išlaiko (LR CK 3.165 str.), gyvena kartu su savo sūnumi R.. Tėvų valdžia susideda iš tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Šių teisių ir pareigų tėvai atsisakyti negali. Tėvai privalo dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, taip pat sudaryti palankias sąlygas vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, išlaikyti juos materialiai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad gyvenamoji nepilnamečio sūnaus vieta gali būti nustatyta su juo, t.y. A. S., iš ieškovės priteisiant išlaikymą nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai teikia priešieškinį byloje, kuriuo prašo:
Nustatyti A. S. ir ieškovės V. K. nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą su atsakovu, jo tėvu A. S..
Priteisti iš ieškovės V. K. nepilnamečio sūnaus R. S. išlaikymui po 86,88 EUR periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus R.ilo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Teismui nusprendus nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove V. B., nustatyti atsakovo A. S. su nepilnamečiu sūnumi R. S., tokią bendravimo tvarką:
1. Ieškovė V. K. įsipareigoja iš anksto suderinus su atsakovu A. S. dieną ir laiką, leisti atsakovui būti kartu su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 2 vakarus kiekvieną savaitę darbo dienomis;
2. Ieškovė V. K. įsipareigoja leisti A. S. būti kartu su nepilnamečiu sūnumi R. S. kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimant penktadienį vakare iš anksto tarp šalių suderintu laiku ir grąžinant sūnų sekmadienio vakare iš anksto tarp šalių suderintu laiku;
3. Poriniais metais atsakovui A. S. leisti kartu su sūnumi R. praleisti Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų šventes, tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku;
4. Atsakovo A. S., nepilnamečio vaiko R. senelės V. S. gimimo dieną bei kitų švenčių ar renginių dienomis leisti matytis su nepilnamečiu sūnumi R. tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku.
Šalies argumentai
A. S. priešieškinio pareiškime nurodė, kad jis ir ieškovė gyveno kartu nesusituokę, 2008-12-31 jiems gimė sūnus R. S.. Nors buvo nesusituokę, su ieškove gyveno kaip šeima, atsakovas A. S. su ieškove gyveno pagal visuotinai priimtas moralės normas bei elgesio taisykles: buvo ištikimas ir lojalus, gerbė ieškovės asmenybę, nekonfliktavo, bandė su ieškove aiškintis bei spręsti tarpusavio nesutarimus bei jų atsiradimo priežastis. Tuo tarpu pati ieškovė buvo jam neištikima, gyvenant su atsakovu, ieškovė palaikė artimus santykius su kitais vyrais, apie tai pati prisipažino atsakovui. Tačiau norėdamas išsaugoti šeimą bei siekdamas, kad sūnus gyventų su abiem tėvais, jis ieškovei atleido neištikimybę. Tačiau ieškovė santykių su kitais vyrai vis tiek nenutraukė, ko pasėkoje tolimesnis jų, kaip šeimos, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Tiek šalims gyvenant kartu su ieškove V. K., tiek šiuo metu, pagal esamas galimybes atsakovas stengėsi tenkinti visus sūnaus R. ir ieškovės poreikius, tarpusavio santykiai su sūnumi ir šiuo metu yra nenutrūkę, atsakovas visais būdais stengiasi išsaugoti ryšius su sūnumi. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą su ja, tačiau nepateikia objektyviai svarių duomenų ir argumentų, dėl kokių priežasčių vaikas turėtų gyventi su ieškove Lietuvos Respublikoje, juo labiau kitoje valstybėje - (duomenys neskelbtini). Atsakovo manymu, labai svarbi aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, todėl nustačius sūnaus R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, sūnus taip pat gyventų užsienio valstybėje, todėl yra labai apribojamos atsakovo galimybės bei veiksmai bendrauti su sūnumi. Be to vaikas bus auklėjamas kitos tautybės kultūroje, vadovaujantis kitos valstybės papročiais, kas taip pat turės didelės įtakos augančiam sūnui. Akivaizdu, kad nepilnamečiui sūnui R. bus ribojama galimybė palaikyti ryšį su atsakovu, gyvenančiu Lietuvoje, todėl iškyla pagrįstas klausimas, ar bus galimybė sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su atsakovu, artimaisiais giminaičiais, bei ar nebus pažeidžiamos ir sūnaus teisės, numatytos Vaiko teisių Konvencijos 8 str. ir Lietuvos Respublikoje galiojančiuose norminiuose aktuose. Juo labiau turi būti įvertinta ir tai, kad jau 2013 m. spalio mėnesį ieškovė V. K. apgaule pasiėmusi iš atsakovo šalių nepilnametį sūnų R. apgaule išsivežė jį į (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje dėl ieškovės kaltės atsakovo bendravimas su sūnumi nutrūko ir atsakovas buvo priverstas kreiptis į juridines institucijas, kad nepilnametis sūnus R. ir atsakovas A. S., galėtų matytis, bendrauti, kad būtų apginta sūnaus R. teisė gyventi ir augti Lietuvoje, bendrauti ne tik su motina Vitalija, bet ir su atsakovu, jo tėvu, sūnaus R. seneliais ir draugais, kurie yra Lietuvoje, kadangi Lietuvoje visą laiką iki 2013 m. spalio mėnesio gyveno, lankė darželį, kur jau buvo susiformavęs jo draugų ratas. Tuo tarpu ieškovė atsisakė parvežti sūnų į Lietuvą. Tiktai 2014-01-16 (duomenys neskelbtini) teismo šeimos reikalų skyriuje priėmus nurodymą ieškovė V. K. parvežė sūnų į Lietuvą. Juo labiau iš ieškovės prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog ji ir toliau planuoja gyveni (duomenys neskelbtini), teikiant ieškinį jos gyvenamoji vieta nurodyta būtent (duomenys neskelbtini), kurioje ji turi nuolatinį darbą, gauna pašalpas už vaiką, sūnų yra užregistravusi į mokyklą. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė nori sūnų išsivežti gyventi kartu į A.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės prie ieškinio pridėtuose dokumentuose yra nurodyta, kad ieškovė V. K. dalinasi gyvenamuoju būstu, kad ji nuomojasi vieną kambarį. Akivaizdu, kad gyvenimo sąlygos, kokiomis ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), kur nori gyventi kartu su sūnumi, yra labai sudėtingos, ji su sūnumi dalintųsi vienu kambariu, o tai gali turėti neigiamą įtaką sūnaus, kaip priešingos lyties atstovui, vystymuisi. Taip pat labai svarbu, kad motina V. K., gyvendama (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju būstu dalinasi su nežinomais asmenimis, kurie taip pat darys įtaką sūnaus vystymuisi. Todėl būtina surinkti visus duomenis apie asmenis, kurie gyvens kartu su ieškove, surinkti šiuos asmenis charakterizuojančią medžiagą, pažymas apie jų galimus teistumus, sveikatos būklę ir kt. duomenis. Taip pat ieškovė neturi pastovaus gyvenamojo būsto, jai gyvenant nuomojamame kambaryje ir pastovaus nuosavo gyvenamojo būsto neturėjimas sudaro laikinumo, nepastovumo būseną, nes vaikui gyvenant užsienyje gali tekti dažnai keisti gyvenamąją vietą, aplinką, draugus, mokymosi įstaigas ir tai gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi, jo auklėjimui ir pan. Be to, atsakovo turimais duomenimis, ieškovė šiuo metu turi gyvenimo draugą, kuris taip pat bendrauja su nepilnamečiu sūnumi, todėl įvertintina ir ta aplinkybė, ar ieškovė gyvena kartu su gyvenimo draugu viename būste, ypatingai atkreipiant dėmesį į ieškovės gyvenimo draugo santykius su nepilnamečiu sūnumi. Tuo tarpu nustačius gyvenamąją vietą kartu su atsakovu bus sudarytos visos sąlygos nepilnamečiui sūnui augti, vystytis, bus užtikrinama tinkama sūnaus R. visapusiška priežiūra. Sūnus R. yra prisirišęs prie atsakovo, nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 spalio mėnesio sūnus gyveno pas atsakovą. Jie ir toliau gyventų atsakovo motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), atsakovas planuoja persikraustyti į nuosavą namą. Nustačius nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, jo tėvu A. S., remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatomis, iš ieškovės V. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. S.. Pažymėjo, kad nustačius sūnaus R. S. gyvenamąją vietą su tėvu, sūnaus išlaikymui skirtos lėšos bus naudojamos drabužiams, kitiems reikalingiems daiktams, lavinamosioms priemonėms pirkti. Be to sūnus lanko futbolo būrelį, kuriam taip pat reikalingos papildomos išlaidos. Svarbu ir tai, jog berniukas yra itin judrus, turi daug draugų, su kuriais aktyviai leidžia laisvalaikį, todėl jam reikalingi ir tokie daiktai kaip dviratis, paspirtukas ir kt. Be to reikalingos lėšos ir sūnaus R. socialiniam, kultūriniam vystymuisi, maistui, drabužiams, poilsiui, būstui, vitaminams ir kt. Sūnaus R. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 188,25 EUR , šias išlaidas sudaro: mokestis už darželį, būrelius, kanceliarinėms prekėms, lavinamosioms priemonėms 43,44 EUR, maistui namuose 86,89 EUR, higienos priemonėms 8,69 EUR, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, vasaros atostogoms, gimtadieniui 14,48 EUR , vaistams, vitaminams 8,69 EUR , drabužiams, avalynei 26,06 EUR. Tuo atveju, jeigu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, būtina, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, kadangi ieškovė ribojo atsakovo teises matytis su sūnumi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-11-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė: nustatė nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą kartu su motina – atsakove Vitalija (B.) K. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsakovui A. S. neduodant sutikimo dėl nepilnamečio R. S. išvykimo į (duomenys neskelbtini) duoti sutikimą vykti į (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi. Priteisė iš atsakovo A. S. nepilnamečio sūnaus R. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 102 EUR nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Vitaliją (B.) K.. Nustatė R. S. bendravimo tvarką su atsakovu A. S.:
Neriboti R. S. pokalbių telefonu ir Skype su atsakovu A. S., kiek tai netrukdo kitai nepilnamečio sūnaus R. S. veiklai ir poilsiui.
Atsakovui esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, R. S. pusę vasaros ir žiemos mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje;
Atsakovui esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, R. S. poriniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su ieškove; neporiniais kalendoriniais metais šalių nepilnametis vaikas Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su ieškove, o Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakovu;
Atsakovas, ketindamas atvykti į (duomenys neskelbtini) bei turėdamas tikslą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, privalo ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pranešti ieškovei apie atvykimo datą ir laiką. Esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių susitarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka. Kiekviena šalis sumoka savo kelionės išlaidas į kitą šalį. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
2014-05-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, panaikino.
2015-05-27 nutartimi taikytą laikiną nepilnamečio sūnaus R. S. bendravimo tvarką su atsakovu A. S., panaikino.
2015-06-04 nutartimi taikytą laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. S. po 102 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis iki sprendimo teisme priėmimo dienos, panaikino.
Priteisė iš atsakovo A. S. 429,09 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei Vitalijai (B.) K.. Priteisė iš atsakovo A. S. 80,03 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovas A. S., kuris byloje pateikė priešieškinį tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo tvarkos nustatymo, labiausiai nesutinka ne su gyvenamosios vietos su ieškove nustatymu, o su ieškovės aiškiai reiškiamu noru gyventi (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu P. K. ir nepilnamečiu sūnumi R. S.. Pažymėjo, kad, įvertinant susiklosčiusias aplinkybes iki šio ginčo Ukmergės rajono apylinkės teisme, sūnus R. nuolat gyveno su motina, dėl to nebuvo jokių ginčių, nors gyvenamoji vieta su ieškove ir nebuvo nustatyta, atsakovas sūnui jokio išlaikymo nemokėjo, išlaikymas iš atsakovo po 102 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis įmokomis, kaip laikinoji apsaugos priemonė, byloje pritaikyta 2015-06-04 pagal ieškovės prašymą, pažymėjo, kad atsakovas su laikino išlaikymo dydžiu sutiko, nes nutartis nebuvo skundžiama. Teismas, remdamasis psichologinio vertinimo duomenimis, sprendė, kad atsižvelgiant į dabartinį vaiko amžių, jis nėra pajėgus suvokti realių tėvų išsiskyrimo ir tarpusavio konflikto priežasčių. Teismas vertino, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šiuo metu R. yra saugus. Atsakovo argumentus dėl to, kad sūnui R., išvykus gyventi į užsienį, teks auklėtis kitoje kultūroje, nors jis jau yra pripratęs prie gyvenamosios vietos ir turi draugų, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo manymu, nepilnamečiui R. išvykus gyventi į užsienio valstybę nesumažės vaiko socialinės garantijos, jam nepakenks tai, kad jis augs ne savo gimtojoje valstybėje. Liudytojų J. N. ir V. D.-U. parodymus apie tai, kad ieškovės sutuoktinis P. K. vartoja narkotikus atmetė kaip neįrodytus. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vaiko motina V. (B.) K., atsakovo priešieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, įvertino aplinkybę, kad ieškovė su sūnumi nori vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, t.y. (duomenys neskelbtini), bei nenustatęs jokių kliūčių nepilnamečiui sūnui R. ten gyventi, atsakovui neduodant sutikimo, leidimą vykti į (duomenys neskelbtini) R. S. nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) davė. Tačiau nurodė, kad ieškovei su nepilnamečiu sūnumi išvykus gyventi į užsienį privalu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su kitu tėvu, t.y. atsakovu.
Teismas, atsižvelgęs į psichologinę ekspertizę, kasacinio teismo praktiką, į tai kad nepilnametis gyvens užsienyje, nustatė R. S. bendravimo tvarką su atsakovu A. S.. Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje neprašė priteisti iš atsakovo išlaikymo, tačiau, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko teises, tėvų gaunamas pajamas, išlaikymo būtinumą, vaiko amžių ir poreikius, sprendė, jog 102 EUR dydžio išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams ir priteisė tokio dydžio išlaikymą iš atsakovo A. S. periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus R. pilnametystės. Priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti; Nusprendus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti priešieškiniu jo prašomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Nurodo, kad:
Teismas pilnai ir visapusiškai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino vaiko dabartinės gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena ilgiau nei metus laiko, neįvertino vaiko prisirišimo prie dabartinės gyvenamosios vietos, aplinkos ir žmonių, netinkamai vertino byloje pateiktą psichologinės ekspertizės išvadą, visiškai nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė sūnų į (duomenys neskelbtini) jau buvo išvežusi vaiką be atsakovo sutikimo ir tik (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų sprendimu atsakovui buvo sudaryta galimybė matyti ir bendrauti su vaiku, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose ir remiantis tuo, priėmė nepagrįstą sprendimą;Teismas nepagrįstai nurodė, kad iki šio ginčo Ukmergės rajono apylinkės teisme sūnus nuolat gyveno su motina, dėl to nebuvo jokių ginčų, nors gyvenamoji vieta su ieškove ir nebuvo nustatyta. Priešingai, visuomet sūnaus gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kur nuo pat gimimo jis gyveno kartu su atsakovu ir ieškove, tačiau šalims nutraukus tarpusavio santykius ir pradėjus gyventi atskirai 2013 m. liepos mėn. sūnus iš pradžių gyveno su ieškove, o nuo 2013 m. rugsėjo su atsakovu. Ieškovė 2013 m. spalio mėn. sūnų be atsakovo sutikimo ir žinios pasiėmė ir išsivežė į užsienio valstybę. Teismas viršijo savo įgaliojimus ir nemotyvuotai leido vaiką išsivežti gyventi į užsienio valstybę, nors ieškovė to neprašė viso proceso metu, tokiu būdu grubiai pažeidė visas atsakovo ir sūnaus teises;Teismas nevertino aplinkybės, kad vaiką grąžinus gyventi į Lietuvą, ieškovė ir toliau dažnai išvykdavo į (duomenys neskelbtini), o atsakovui matytis su sūnumi neleido, mažametį vaiką palikdavo trečiųjų asmenų priežiūrai;Nors teismas nurodė, kad atsižvelgia į vaiko norą, tačiau nevertino aplinkybės, kad psichologinio įvertinimo išvadoje buvo nustatyta, kad sūnus dėl savo amžiaus taip pat neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiškai įvertinti situaciją, pilnai suprasti vieno ar kito sprendimo pasekmes;Teismas nevertino aplinkybės, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina kardinaliai pasikeis jam įprasta vaiko gyvenamoji aplinka ir gyvenimo sąlygos, o būtent sūnus turės kraustytis ne tik į kitą vietą, bet išvis į kitą valstybę, todėl bus sutrikdytas vaiko gyvenimo stabilumas. Be to, ekspertai nurodė, kad berniukui kelia didelę įtampą, didina nesaugumo jausmą, trikdo emocinę ir psichologinę jo raidą neprognozuojami besikečiančios gyvenimo aplinkybės. Būtina įvertinti, kad sūnus A. gyveno tik kelis mėnesius, kai Lietuvoje nepertraukiamai gyvena daugiau nei du metus;Šioje byloje privalėjo būti kompetentingų institucijų išvada apie tai, ar gyvenamoji vaiko vieta (duomenys neskelbtini) yra tinkama vaikui gyventi;Teismas viršijo pareikštus ieškovės reikalavimus ir suteikė ieškovei leidimą be atsakovo sutikimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai pritaikė įstatymą bei neatsižvelgė į teismų praktiką, kadangi ieškovė turėjo įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus, tačiau neįrodinėjo. Teismas jokių įrodymų tokiam leidimui išduoti nerinko, šalių neprašė jų papildomai pateikti;Teismas nustatė kai kurias bendravimo tvarkos sąlygas, atsižvelgęs į atsakovo priešieškinio reikalavimusį, tačiau neaišku, kodėl teismas nurodė, kad priešieškinis atmestas visiškai. Teismas visiškai nepasisakė, kokiais motyvais remiantis atsakovo priešieškinį atmetė, nors iš dalies tenkino. Tokiu būdu, patenkinus atsakovo reikalavimus iš dalies, teismas atitinkamai turėjo paskirstyti ir visas bylinėjimosi išlaidas;Nustatyta bendravimo tvarka yra sunkiai įgyvendinama, kadangi nėra numatyta ieškovei pareigos informuoti atsakovą apie sūnaus atostogų laikotarpius.
Atsiliepimas
Ieškovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą.
Nurodo, kad:
Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų bei dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra laikytini tik apelianto nuomone. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos;Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu bei nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, nes teismas, priimdamas sprendimus, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, taikyti tam tikrus specialius gynybos būdus numatytus įstatymuose bei kituose teisės aktuose;Nors apeliantas nurodo, kad šalių sūnus lanko Ukmergės (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau byloje yra duomenys, kad nepilnametis sūnus lankė (duomenys neskelbtini). Ataskaitose nurodyta, kad sūnus nuo pat pirmų dienų susidraugavo su kitais vaikais, jo anglų kalba sparčiai tobulėja;Ieškovė bandė su apeliantu tartis gražiuoju dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečiui sūnui gyvenant A., tačiau apeliantas visas ieškovės pastangas ignoravo. Dabartiniu metu apeliantas gyvena Vilniuje ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nesilaiko;Apeliantas yra konfliktiškas, agresyvaus būdo, nuolat konfliktuoja su ieškovei bei su teisėsauga, įžūliai pažeidinėja KET reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, susijusiu su šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė buvo išvežusi nepilnametį vaiką be atsakovo sutikimo į užsienį, dėl vaiko gražinimo į Lietuvą atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas. Esą teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė net ir grąžinus vaiką į Lietuvą, vis tiek dažnai išvykdavo į A., o nepilnametį vaiką palikdavo kitų asmenų priežiūrai, o ne atsakovo (vaiko tėvo). Teismas taip pat neatsižvelgė į eksperto išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos keitimu ir nepilnamečio vaiko gebėjimu suformuoti nuomonę. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nesiaiškino atsakovės gyvenamosios vietos buities sąlygų.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaiko motina, prieštarautų ar kenktų jo interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Aplinkybė, jog ieškovė buvo išvežusi vaiką į užsienio be tėvo leidimo, neturi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, jog ieškovė įvykdė (duomenys neskelbtini) teismo priimtą sprendimą ir tinkamu laiku grąžino vaiką į Lietuvą. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė, išvykdama paliko vaiką trečiųjų asmenų priežiūrai, bylos duomenimis, nepilnametis buvo paliktas ieškovės motinos ir sesers priežiūrai, t. y. labai artimiems giminaičiams ir spręsti, kad tai pakenkė vaiko gerovei, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nepilnametis šalių vaikas nuo pat gimimo gyveno su ieškove, po ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių nutraukimo, nepilnametis vaikas iš pradžių gyveno su ieškove ir tik trumpą laiką gyveno su atsakovu. Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis sūnus taip pat gyvena su ieškove, o ekspertizės išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina glaudų motinos ir vaiko ryšį. Visuma šių aplinkybių, nepaneigiant ir to, kad vaiko ryšys su tėvu taip pat yra stiprus, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos (ieškovės). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos, padarytų žalą vaiko vystymuisi. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neįvertino ieškovės gyvenimo buities sąlygų (duomenys neskelbtini), santykinai yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju byloje buvo ištirtos vaiko gyvenimo sąlygos Lietuvoje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenimis, ieškovė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) gyvena pas savo tėvus, jiems nuosavybės teise priklausančiame nuosavo namo dalyje. Šalių nepilnamečiui sūnui yra skirtas atskiras šviesus kambarys, kuriame yra lova, spintelė, daug lavinimosi žaislų. Kambariuose tvarkinga, švaru, yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai, sudarytos geros sąlygos berniukui augti ir vystytis. Nors teismas nesurinko įrodymų ir neįvertino gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini), tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šioje dalyje sprendimas yra keičiamas – nustatoma vaiko gyvenamoji vieta su ieškove be teritorinio apibrėžtumo, nes vaiko išvežimo gyventi į užsienį klausimui spręsti yra nustatyti kiti teisiniai institutai.
Dėl leidimo vaiko motinai išvežti į užsienį nepilnametį vaiką be tėvo sutikimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas viršijo ieškovės reikalavimus ir nesant jos prašymo suteikė leidimą be atsakovo sutikimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai pritaikė įstatymą bei neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi ieškovė turėjo įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (motina) tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, tačiau atsižvelgus į tai, kad nebuvo tirtos ieškovės buities sąlygos užsienyje, apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove be teritorinio apibrėžtumo. Toks teismo sprendimas nagrinėjamuoju atveju reiškia, kad ieškovė neturi teisės be atsakovo sutikimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas ieškovei leidimą išsivežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Vadovaujantis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, ieškinio reikalavimo ribų peržengimas gali būti pateisintas, siekiant vaiko interesų apsaugos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienį, o tokio klausimo neišsprendimas teismo iniciatyva nėra pažeidžiantis vaiko interesus. Kaip nurodyta teismų praktikoje, pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio atsakovo teisių, tokiu atveju tenka ieškovei, tačiau byloje tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo ir teismas jų netyrė, taip pat byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos vaiko gyvenimo sąlygos užsienyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą leisti ieškovei be apelianto sutikimo išvežti šalių nepilnametį vaiką į užsienį gyventi nuolatos, todėl šioje dalyje sprendimas naikinamas.
Atkreipiamas dėmesys, kad tėvams tarpusavio susitarimu nepasiekus bendro sutarimo dėl nepilnamečio vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienį, asmuo siekiantis išvykti gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku į užsienį, gali kreiptis į teismą bendra tvarka.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi joje nenumatyta pareiga informuoti atsakovo apie nepilnamečio vaiko atostogų laikotarpius. Apeliantas prašo nusprendus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti priešieškinio pareiškime nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Pirmosios instancijos teismas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nustatė, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas gyvens užsienyje. Apeliacinės instancijos teismui šioje dalyje pakeitus teismo sprendimą, nesuteikiant teisės vaiko išvežti į užsienį, yra pagrindas pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką.
Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. Ieškovė V. K. įsipareigoja iš anksto suderinus su atsakovu A. S. dieną ir laiką, leisti atsakovui būti kartu su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip 2 vakarus kiekvieną savaitę darbo dienomis; 2. Ieškovė V. K. įsipareigoja leisti A. S. būti kartu su nepilnamečiu sūnumi R. S. kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimant penktadienį vakare iš anksto tarp šalių suderintu laiku ir grąžinant sūnų sekmadienio vakare, iš anksto tarp šalių suderintu laiku; 3. Poriniais metais atsakovui A. S. leisti kartu su sūnumi R. praleisti Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų šventes, tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku; 4. Atsakovo A. S., nepilnamečio vaiko R. senelės V. S. gimimo dieną bei kitų švenčių ar renginių dienomis leisti matytis su nepilnamečiu sūnumi R. tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra netiksli, suteikianti šalims galimybę interpretuoti skirtingai ir kilti konfliktams, todėl negali būti nustatoma. Klausimus, susijusius su apelianto ir nepilnamečio bendravimo tvarkos nustatymu, išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla dalyje dėl bendravimo tvarkos iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir šią bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra keičiamas, o dalyje dėl bendravimo tvarkos – naikinamas, perduodant šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeisti ir nustatyti nepilnamečio sūnaus R. S., a.k, (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina – atsakove V. (B.) K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.