Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, įtariamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, A. Č. gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, faktiškai gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), teistam:

1) Varėnos rajono apylinkės teismo 1981-03-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamoj kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 25¹ straipsnį nuteistas lygtinai priverstinai įdarbinant;

2) Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 13 punktą, 241 straipsnio 1 dalį – 11 metų laisvės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 10 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 365, 361 straipsniais buvo pripažintas nepakaltinamoje būsenoje padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 105 straipsnio 13 punkte, vadovaujantis BK 12 straipsnio 1 dalimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalį – atidavimas į psichiatrinę ligoninę bendrojo stebėjimo sąlygomis. pagal BK 241 straipsnio 1 dalį byla buvo nutraukta;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką esant nepakaltinamam ir nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į: priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymą pratęsti,

įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2023 m. vasario 20 d. apie 20.00 val., be jokios priežasties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sūnaus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną kartą kėde į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sūnų A. Č.

Tokiais veiksmais A. Č. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. Č. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo šie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai ir duomenys:

- nukentėjusiojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023-02-20 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo atsisėdęs ant sofos ir per telefoną klausėsi radijo. Jam sėdint prie jo priėjo tėvas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir kėde be jokios priežasties sudavė jam smūgį į galvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Po to jo draugas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atėmė iš tėvo kėdę, po ko jis iškvietė policiją. Prieš tai jie visi kartu vartojo alkoholį. Jis tėvui pretenzijų neturi, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas nenori. Prieš porą metų tėvas jo atžvilgiu smurtavo, bet pareiškimą atsiėmė. Papildomos apklausos metu papildomai paaiškino, kad jokių pretenzijų savo tėvui neturi, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Jis policiją kvietė tik tam, kad tėvą išvežtų išsiblaivyti, jokio pareiškimo nerašė ir nenorėjo, kad būtų pradėtas tyrimas. Jis nori pasinaudoti savo kaip liudytojo teisėmės ir atsisako duoti parodymus savo tėvo atžvilgiu. jis neatsakys į jokius klausimus apie jį, parodymų neduos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Atsisakė atlikinėti kitus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 11-18, 27-28);

- 2023 m. birželio 1 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. 89TPK-152/2023, kad A. Č. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 115);

- 2023 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas - sulaužyta kėdė, kuri 2023 m. vasario 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu. Kėdė buvo supakuota lipnia juosta, užklijuotas barkodas. Kėdė yra medinė, rudos spalvos. Kėdė yra mechaniškai pažeista, tai yra sulaužyta į 7 skirtingas dalis. Kėdės dalys išoriškai turi nusidėvėjimo požymių (įbrėžimų). Ant kėdės tyrimui reikšmingų duomenų (kraujo dėmių) nėra. Apžiūros metu kriminalistinis lagaminėlis naudotas nebuvo (1 t., b. l. 68-72);

- 2023 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ritos Jakeliūnienės tarnybinis pranešimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023-10-25 buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-211/2023, kuriame pateikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Ekspertizės akto Nr. 78TPK-211/2023 pagrindu būtina pereiti iš bendra tvarka pradėto ikiteisminio tyrimo į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (1 t., b. l. 147-148);

- 2023 m. vasario 20 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo pareiškėjas A. Č., pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2022-02-20 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jo tėvas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), jam sėdint ant sofos be jokios priežasties sudavė jam į galvą kėde, taip jam sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 11-12);

- 2023 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas, kad Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06525-23 dėl to, kad 2023- 02-20 apie 20.00 val. A. Č. gim. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sūnaus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną kartą kėde į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sūnų A. Č. (1 t., b. l. 1);

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. Č. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sūnų A. Č., t. y. vieną kartą kėde sudavė jam į galvos sritį, tokias veiksmais sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti specialisto išvada, kurioje užfiksuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimų mastas, liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, ekspertizės akto išvados objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog A. Č. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-211/2023, surašytame 2023 m. spalio 10 d. – spalio 19 d., nurodyta, kad A. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurio šios veikos padarymo metu A. Č. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų esmės, šiuo metu A. Č. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl A. Č. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė patvirtino šią išvadą. Papildomai pažymėjo, jog taikyti ambulatorinio gydymo nėra galimybės, nes asmuo nesilaiko rėžimo, taip pat yra konstatuojamas atsparumas gydymui.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. Č., darydamas BK uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. nutarimu taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. Č. paliktina nepakeista iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kėdė, 2023-02-28 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos nutarimu perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugojimo kamerą (kvitas B serija BBB Nr. VRPK005174) – sunaikintina; vokas su DVD-R laikmena (1 vnt.) su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, taip pat vokai su DVD-R laikmenomis (2 vnt.) su teisiamųjų posėdžių vaizdo įrašais (prisegta prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti A. Č. nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti A. Č. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. Č. palikti nepakeistą iki procesinio sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kėdę, 2023-02-28 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktų saugojimo kamerą (kvitas B serija BBB Nr. VRPK005174) – sunaikinti; voką su DVD-R laikmena (1 vnt.) su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, taip pat vokus su DVD-R laikmenomis (2 vnt.) su teisiamųjų posėdžių vaizdo įrašais (prisegta prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.