Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė S. K. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovui D. S., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui R. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 390,00 Eur kas mėnesį, iki jo pilnametystės, priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė sudarė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko poreikių tenkinimui, atskaičius ieškovės gaunamą universaliąją vaiko išmoką, per mėnesį reikalinga 780,00 Eur suma: 270,00 Eur maistui; 370,00 Eur vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis; 40,00 Eur drabužiams; 30,00 Eur lavinimo priemonėms (mokymosi priemonėms įsigyti, dailės, lavinimo); 30,00 Eur sveikatos priežiūrai; 30,00 Eur higienai (muilai, prausikliai ir t.t.); 40,00 Eur laisvalaikiui; 30,00 Eur šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.); 25,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Mano, kad abu tėvai turi prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis – po 390,00 Eur kiekvienas.

4. Teigė, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, yra sveikas, todėl, jei jo esama finansinė padėtis netenkina, galėjo/privalėjo ir šiai dienai gali susirasti darbą, tad teikti išlaikymą savo vaikui kas mėnesį jam nesukels jokių finansinių sunkumų. Ji šiuo metu dirba, ir gaunamos pajamos vidutiniškai yra 548,00 Eur per mėnesį, kurių nepakanka vaiko poreikiams užtikrinti, tad tenka leisti ir santaupas.

5. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai (teismo pranešimas ir ieškinio su priedais kopija) atsakovui išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui persiųsti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse taisykles. Gautas Dokumentų įteikimo/neįteikimo pažymėjimas, kuriame įrašyta, jog pašto tarnyba dokumentus grąžino su žyma ,,Šiuo adresu adresatas nežinomas“. Susisiekus su atsakovu ieškinyje nurodytu jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsakovas SMS žinute atsiuntė savo elektroninio pašto adresą, kuriuo galima jam įteikti procesinius teismo dokumentus: (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti nurodytu elektroniniu paštu.

6. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-151770) nurodė, kad vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog ieškovė ir du jos nepilnamečiai sūnūs R. S. ir D. K. gyvena, moters teigimu, nuomojamame, 2 kambarių, apie 68 kv. m ploto bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. R. miega atskirame kambaryje – svetainėje, kuriame yra 2 sofos-lovos, sekcija, stalas, televizorius, berniuko daiktai. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. Bendraujant su ieškove, ji nurodė, jog dirba vaikų darželyje (duomenys neskelbtini), jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro apie 550,00 Eur per mėnesį bei gauna 171,50 Eur valstybės mokamus vaikų pinigus. Moteris pažymėjo, jog atsakovu skyriumi gyvena apie 7 metus ir per visą šį laikotarpį jis su sūnumi nebendrauja ir neteikia jam išlaikymo. Išvadoje nurodyta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma, buvo gautas policijos pranešimas apie nepilnametį, kuris galimai tyčiojosi iš bendraklasės, 2023 m. kovo 20 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

7. Vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, Tarnyba mano, jog ieškinio reikalavimai yra pareikšti nepilnamečio R. S. interesais. Prie išvados pateikė Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, vaiko nuomonės išklausymo aktą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalių sūnui yra 14 metų, iki šiol neturėjo jokių finansinių problemų, todėl išlaikymo neprašė. Su atsakovu jokio ryšio nepalaiko, jo gyvenamosios vietos nežino. Teigė, kad atsakovas niekada Lietuvoje nėra gyvenęs, net nebuvo atvykęs į Lietuvą, yra Latvijos pilietis, kur gyvena – ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) nežino. Paminėjo, kad vaikas taip pat ieškojo savo tėvo bendravimui, tačiau nepavyko. Teigė, kad šiuo metu jos pajamos nėra didelės, atlyginimas minimalus, todėl negali išlaikyti vaiko viena. Savo gyvenamojo būsto neturi, nuomoja butą, nuomos mokestis yra 650,00 Eur per mėnesį. Bute gyvena ji ir du sūnūs, vienas bendras su ieškovu, kito biologiniu tėvu atsakovas nėra. Šiuo metu vaikus išlaikyti padeda kito sūnaus tėvas.

9. Paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena apie 8 metus, vaikas eis į 9 klasę, ir visus tuos metus išlaikymo atsakovas neteikė, jokiais kitais būdais prie išlaikymo neprisidėjo, su vaiku nebendravo – nei skambino, nei aplankydavo. Žodiniu pareiškimu ieškovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo, patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo pusės minimalios algos dydžio, atskaičius vaiko pinigus, išlaikymą sūnui – 306,00 Eur per mėnesį. Mano, kad tokio dydžio periodinis išlaikymas bus pakankamas vaiko pokeriams patenkinti, todėl vaiko poreikiams reikalingų didesnių išlaidų neįrodinės.

10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas jo atsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas atsiliepimo ieškinį nepateikė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

11. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-64267).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. K. ir atsakovas D. S. yra nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tėvai gyvena skyriumi.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

14. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti sūnui iš atsakovo D. S. 390,00 Eur periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė vaiko poreikius ir jiems reikalingas išlaidas detalizavo poreikių lentelėje, nurodydama, kad vaiko poreikiams per mėnesį patiriamos tokios išlaidos: 270,00 Eur maistui; 370,00 Eur vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis; 40,00 Eur drabužiams; 30,00 Eur lavinimo priemonėms (mokymosi priemonėms įsigyti, dailės, lavinimo); 30,00 Eur sveikatos priežiūrai; 30,00 Eur higienai (muilai, prausikliai ir t.t.); 40,00 Eur laisvalaikiui; 30,00 Eur šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.); 25,00 Eur nenumatytoms išlaidoms. Bendra mėnesio išlaidų suma yra 895,00 Eur. Ieškovė pateikė 2022 m. liepos 11 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad už nuomojamą būstą ieškovė moka 650,00 Eur nuomos mokestį. Pastebėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog šalių vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų suma sudaro 370,00 Eur, nors nuomojame bute gyvena trys asmenys. Kaip ieškovė apskaičiavo vaikui tenkančią būsto išlaidų dalį, nedetalizavo. Jokių kitų vaiko išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu ieškovė žodiniu pareiškimu patikslino reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo ir prašė priteisti pusės minimalios algos dydžio, atskaičius vaiko pinigus, išlaikymą – 306,00 Eur per mėnesį. Mano, kad tokio dydžio periodinis išlaikymas bus pakankamas vaiko pokeriams patenkinti, todėl vaiko poreikiams reikalingų didesnių išlaidų neįrodinės.

17. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoką gaunanti. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2).

19. Remiantis ieškovės paaiškinimais bei pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutiniškai apie 547,82 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė nepateikė, paaiškino, kad atsakovas niekada Lietuvoje nėra gyvenęs, jos žiniomis, į Lietuvą nebuvo atvykęs. Atsakovas duomenų, kad jo turtinė padėtis yra bloga nepateikė.

20. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Remiantis ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktame 2023 m. rugsėjo 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotais vaiko paaiškinimais, kad tėvo vaikas neprisimena, tėvas jam niekada neskambino, neaplankė, ir vaikui viską, ko reikia nuperka mama, vaikas visuomet gali kreiptis į mamą pagalbos, darytina išvada, kad ieškovei, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka visa vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovę, apie jos pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant tėvo nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, turi jau ir nemažai darbinės patirties, taip pat ir ieškovė, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju, atsakovui buvus pasyviam procese, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

21. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas – priteisiama iš atsakovo D. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 306,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos 2023 m. liepos 7 d. iki iki sūnaus pilnametystės, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei S. S., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistina 83,00 Eur (306,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio suma.

24. Ieškovė nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei paskirstymo ir priteisimo klausimas nespręstinas. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 10,41 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

25. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė žodžiu patikslino reikalavimą, sumažindama prašomo priteisti nepilnamečiui vaikui periodinio išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, nes ieškovė laikydamasi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe tikslinti ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimo tikslinimas buvo galimas ir teismo posėdžio metu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 230 straipsnio 1 dalis), reikalavimai buvo sumažinti, todėl atsakovo padėtis nebuvo pabloginta ir jo teisės nebuvo pažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui R. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio įteikimo teismui dienos (2023 m. liepos 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10,41 Eur (dešimt eurų, 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.