Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) atstovo advokato N. V. (N. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarimo A. B. (A. B.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda su 502 (penki šimtai dviejų) pakelių cigarečių „Korona Menthol Superslims“ ir 401 (keturi šimtai vieno) pakelio cigarečių „Korona Golubaja Superslims“ konfiskavimu, taip pat konfiskuotas automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 23 d., 2 val., (duomenys neskelbtini), kelio V.-V.-G. 134 kilometre, vykdamas lengvuoju automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad veža leistiną kiekį akcizinių prekių. Atlikus muitinį patikrinimą, automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse po rankiniu stabdžiu ir automobilio slenksčiuose rasti 502 pakeliai cigarečių „Korona Menthol Superslims“ ir 401 pakelis cigarečių „Korona Golubaja Superslims“, kurių bendra vertė 2826,39 Eur, tuo A. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a) punkto bei Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 straipsnių reikalavimus.

2. Apeliaciniame skunde A. B. atstovas advokatas N. V. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimo dalį dėl automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir grąžinti šią transporto priemonę teisėtam savininkui A. Y..

2.1. Skunde pažeidėjo advokatas nurodo, kad automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Y. 2018 m. gruodžio mėnesį perdavė jį remontuoti pažeidėjui A. B.. Šiuo automobiliu A. Y. niekada nevyko į Šengeno erdvės šalis, todėl neturėjo automobilio draudimo žaliosios kortos, leidžiančios vykti į šias šalis. Transporto priemonei „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žaliąjį draudimo polisą pirko pažeidėjas A. B., automobilio savininkui nieko apie tai nežinant. Byloje nėra duomenų, kad A. Y., laikinai perleisdamas pažeidėjui automobilio valdymą (remonto tikslu), būtų žinojęs, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti ar apskritai vykimui į Lietuvos Respubliką. Vien faktas, kad automobilis A. B. buvo perduotas pakankamai ilgą laiko tarpą, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog transporto priemonės savininkas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai su jam priklausančiu turtu.

2.2. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojama pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš minėto straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, spręstina, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, įvertinant tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. B. atstovo advokato N. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. atstovas advokatas N. V. neginčija ginamajam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu: prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Pagrindinis argumentas, kodėl prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, yra tai, kad ši transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui, tačiau kitam asmeniui – Baltarusijos Respublikos piliečiui A. V. Y., kuris, apelianto teigimu, apie daromą administracinį nusižengimą nieko nežinojo. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas kontrabandos gabenimui naudotos transporto priemonės konfiskavimo būtinumą grindė tuo, kad automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo specialiai pritaikytas administracinio nusižengimo darymui – įrengta slėptuvė (po rankiniu stabdžiu ir automobilio slenksčiuose) kontrabandos dalykui gabenti, kas patvirtina, jog kontrabanda buvo gabenta itin profesionaliu būdu ir reikalavo didelio išankstinio pasiruošimo. Transporto priemonė šiuo atveju buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, be kurios panaudojimo rasto cigarečių kiekio (903 pakelių), nepateikiant jų muitinės kontrolei, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabenti nebūtų galėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-2-2013, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-304-582/2014, AN2-318-318/2017, AN2-646-493/2017). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika, kurią cituoja pirmosios instancijos teismas, galiojo iki to laiko, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą, t. y. apylinkės teismas rėmėsi nebeaktualia teismų praktika.

7. Pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu atitinkamuose ATPK straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 26 straipsnio redakcija. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-59-697/2016, 2AT-8-976/2018).

8. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija, ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nei vieno ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyto punkto nenustatė ir neįrodinėjo, dėl ko šiuo klausimu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. neteisėtai automobiliu gabeno 903 pakelius cigarečių, be transporto priemonės pažeidėjas nebūtų galėjęs fiziškai gabenti tokio kiekio cigarečių, todėl automobilis pagrįstai pripažintas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Dėl to ginčo byloje nėra. Todėl šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo ardoma bei modifikuojama apie tai žinant (leidžiant) jos savininkui, t. y. ar automobilis A. B. buvo perduotas sąmoningai, savininkui neprieštaraujant dėl pažeidėjo ketinimų.

11. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Taikant konfiskavimą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi, nuobaudos paskyrimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusižengimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus.

12. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui A. V. Y. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 38), tačiau į bylos nagrinėjimą jis neatvyko. Vis dėlto, automobilio savininkas atsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 21 d. automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko A. B. priklausančiame autoservise (duomenys neskelbtini pavarų dėžės remontui. Apie A. B. įvykdytą nusižengimą jis nieko nežinojo ir nežino, sužinojęs, kad automobilis sulaikytas Lietuvoje, buvo nemaloniai nustebęs. Lietuvoje jis niekada nėra buvęs ir neturi Šengeno vizos (b. l. 43). Šiame pareiškime išdėstytų teiginių tikrumą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir A. B. advokatas N. V.. Gynėjas pažymėjo, kad automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. buvo paliktas remontui. Jis, atlikdamas transporto priemonės gedimų diagnostiką, aptiko gamyklines ertmes, kuriomis nusprendė pasinaudoti, t. y. įrengti slėptuves cigarečių kontrabandai. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas transporto priemonės savininkui žadėjo automobilį suremontuoti per savaitę laiko, o atsižvelgiant į šventinį laikotarpį, žadėjo užtrukti iki 10-12 dienų. Todėl A. V. Y. pagrįstai nepasigedo remontui atiduoto automobilio. Nors byloje liko nenustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, ar objektyviai įmanoma per nepilnai dvi dienas automobilyje įrengti specialiai pritaikytas slėptuves kontrabandos dalykui gabenti (automobilis remontui atiduotas 2018 m. gruodžio 21 d., o nusižengimas padarytas 2018 m. gruodžio 23 d., apie 2 val. nakties), kada buvo pirktas transporto priemonei draudimo polisas, kurį teigia pirkęs pats pažeidėjas, tačiau patikimų įrodymų, jog transporto priemonės savininkas, perleisdamas šį turtą pažeidėjui, žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nėra. Tiek pažeidėjas, tiek transporto priemonės savininkas vieningai teigia, kad automobilio perdavimo tikslas buvo remontas, o ne administracinio nusižengimo darymas. Duomenų, kad A. V. Y. būtų elgęsis itin nerūpestingai ar aplaidžiai, bylos medžiagoje nėra. Todėl nėra pagrindo konstatuoti nei vieno ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyto transporto priemonės, priklausančios ne pažeidėjui, konfiskavimo pagrindo.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keičiamas, transporto priemonę „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant jos teisėtam savininkui A. V. Y..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. (A. B.) atstovo advokato N. V. (N. V.) apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarimą pakeisti.

Nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui – A. V. Y..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.