Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio (10 klasių) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį dirbant 20 valandų;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį dirbant 30 valandų; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 27 paras arešto;

3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 30 MGL (1 500 Eur) bauda;

4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 40 MGL bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis bei 5 dalies 1, 2 punktais, bausmę subendrinus su 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda, bausmės neatlikęs (baudos išieškojimas perduotas antstoliui), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. ir P. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami vieningą tyčią sužaloti asmenį, 2021 m. gruodžio 5 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., P. K. tyčia rankomis sugriebė E. D. už kaklo ir jį parvertė ant grindų, bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu laikė E. D. už kaklo ir kojų prispaudus prie grindų, kai tuo metu V. A. spyrė ne daugiau kaip penkis kartus E. D. į veidą, tuo šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide ir kairiajame delne, ekchimozes (poodines kraujosruvas) veide, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą ir dešiniojo skruostikaulio lanko lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, pripažįsta, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir remiasi jai grįsdamas kaltinamųjų kaltę dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, kadangi nukentėjusiojo parodymai ir kiti paminėti įrodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje ištirti bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti veido srityje, t. y. kaip ir nurodė nukentėjusysis, kad jam buvo smūgiuota į veido sritį, be to, specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad duomenų prieštaraujančių užduotyje (kaltinime) ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybės, nėra; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis buvo atvykęs į ligoninės priėmimo skyrių ir gydytojui nurodė, kad jį sumušė pažįstami asmenys – namuose du vyrai jį laikė, o trečias spardė į veidą iš kojų; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis E. D. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų, atpažįsta V. A. ir P. K., kaip asmenis kurie jį sumušė jo namuose; įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtinantis kad nukentėjusysis buvo sužalotas namuose, kur rasta kraujo dėmių; kitų daiktų (peilio) apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad E. D. buvo grasinta tuo pačiu pateiktu ir apžiūrėtu peiliu, nes analogiškos išvaizdos peilis matomas ir vaizdo įraše; vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota žodinio konflikto pradžia, matomas peilis, vienas iš vyrų sako: „ateik, perpjausiu tau gerklę“, „nupjausiu tau galvą ir ausį, pirmiausia nupjausiu ausį, paskui išdursiu akį“, kitame įraše matoma kaip P. K. ir V. A. kalba apie nukentėjusiojo E. D. sumušimą bei apie tai, kad iš jo pagrobė šunį, kuris taip pat matomas vaizdo ir garso įraše.

Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai apkaltintų padarius nusikaltimą. Versiją, jog nukentėjusysis taip siekia pasipelnyti, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis civilinį ieškinį pateikė ne iškart ikiteisminio tyrimo metu, o tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, o ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturtinės žalos išraišką pinigais jam padėjo nustatyti būtent advokatas, o ne pats sugalvojo prašyti tokios sumos.

Pagal BK 28 straipsnį, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti, du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018).

Nors nagrinėjamu atveju byloje tikslios aplinkybės dėl nukentėjusiojo lazdos turėjimo ir naudojimosi ja konflikto metu nėra nustatytos, tačiau tikrinant kaltinamojo V. A. iškeltą versiją dėl savigynos, akivaizdu, kad jo paties parodymų analizė tą versiją ir paneigia. Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgertuvių metu tas iš matymo pažįstamas asmuo E. D. juokaudamas pasakė, kad nupjaus ausis, išdurs akį ir vėliau E. D. iš lauko atsinešė medinę lazdą ir pradėjo ja mosikuotis, lyg grasindamas, po to, puolė juos su ta lazda, bet nespėjo nei vienam iš jų suduoti, nes jis staigiai pašoko ir E. D. nustūmė. Taigi, remiantis kaltinamojo parodymais, galima būtų teigti, kad būtent nukentėjusysis išsigando jo atžvilgiu išsakytų grasinimų ir bandė gintis. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam V. A. grėsė realus pavojus, taigi, būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo.

Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. K. tiesiogiai savo tyčiniais veiksmais nesukėlė nukentėjusiajam nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau veikė kartu su V. A., t. y. laikė nukentėjusįjį už kaklo, kol kaltinamasis V. A. pastarąjį spardė, o kaip jau minėta, teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ištirti nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), o V. A. dar ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdami bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). V. A. teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (2 t., b. l. 60-76), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašytas (2 t., b. l. 80). P. K. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (2 t., b. l. 112-127), dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 131, 132), turi vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Parenkant bausmių dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis V. A. anksčiau yra teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė jam skirtina didesnė nei bausmės vidurkis ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vietoj intensyvios priežiūros skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. O pirmą kartą teisiamam kaltinamajam P. K., atsižvelgiant ir į jo vaidmenį nusikaltime, jam skirtina mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, kuri teismo vertinimu nėra tikslinga, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam P. K. skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis V. A. nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmė atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. D. dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuoti odos nubrozdinimai veide ir kairiajame delne, ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide, kairės akies obuolio junginės kraujosruva ir dešiniojo skruostikaulio lanko lūžis, todėl jau vien dėl to kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į skubios pagalbos medikus, tačiau kaip matyti medicinos dokumentų išrašo, nesulaukęs gydytojų išrašymo, pats pareikalavo būti paleistas, teigė, kad nusiskundimų neturi ir pasišalins savavališkai. Taigi, asmuo nors ir buvo apžiūrėtas medikų, tačiau realiai jų pagalbos atsisakė, tvirtindamas, jog nusiskundimų neturi, vėliau į medikus nesikreipė, stacionariai nesigydė, pas specialistus nesilankė. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamųjų jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, jis nesijaučia saugus savo namuose ar viešoje vietoje, bijo kaltinamųjų grasinimų ir susidorojimo, jaučiasi pažemintas ir sukrėstas, dėl sužalojimų iki šiol patiria skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis civiliniame ieškinyje grįsdamas savo neturtinės žalos dydį, nurodė, jog didžiąją neturtinės žalos dydžio dalį sudaro suma, kuri bus skirta dantų gydymui. Pažymėtina, kad dėl patirtų sužalojimų ateityje būsimos gydymosi išlaidos yra priskiriamos turtinei žalai, o ne neturtinei. Visgi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovui nurodžius, kad civilinio ieškinio dalyje dėl žalos dantims nukentėjusysis atsisako, toliau teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kaltinamieji su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. V. A. yra nedirbantis, santaupų, turto neturi, jo materialinė padėtis sunki. P. K. dirba savarankiškai, gauna nuolatines pajamas, turi savo registruotus du automobilius, išskyręs, turi nepilnametę dukrą.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje – galvoje - veide, į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar išliekantį skausmą, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamųjų turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš abiejų kaltinamųjų solidariai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Ieškiniu taip pat prašoma iš kaltinamųjų priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinantys duomenys iki nuosprendžio paskelbimo nebuvo pateikti, todėl prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis V. A. laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 165-174), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis P. K. laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104-107), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 48, 68), medicinos dokumentų išrašai (2 vnt.), saugomi byloje (1 t., b. l. 59-60, 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 76-78, kvitas KA VPK 011054), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00179-22 atskirto nenustatyto asmens atžvilgiu.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos tenkančios kiekvienam kaltinamajam (8,96/2=4,48 Eur), todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą ir neatliktą bausmę, ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 40 MGL (keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių), t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Į paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) baudos bausmę įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 8 d nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos/išieškotos.

Kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir P. K. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. D., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Procesinių dokumentų išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, medicinos dokumentų išrašus (2 vnt.), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; 2) peilį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (kvitas Nr. KA VPK 011054), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00179-22 atskirto nenustatyto asmens atžvilgiu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.