Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo individualią veiklą vykdančio verslininko I. S. (I. S.), atstovaujamo advokato V. K., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. M-48/2019, dėl skolos išieškojimo (suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelmedis“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas individualią veiklą vykdantis verslininkas I. S., atstovaujamas advokato V. K., kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų (toliau – arbitražo teismas) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. M-48/2019, (toliau ir – užsienio arbitražo teismo sprendimas, sprendimas).

2. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti sprendimu arbitražo teismas nusprendė išieškoti iš UAB „Gelmedis“ pareiškėjo naudai 6 627,20 Eur skolos, 3 144,51 JAV dolerių išlaidoms už sumokėtas registracijos ir arbitražo rinkliavas atlyginti.

3. UAB „Gelmedis“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjo prašymo arba palikti jį nenagrinėtą. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties Nr. 4/SIM-GEL-18/07/18 7.2. papunktį, visi ginčai ir prieštaravimai, iškilę vykdant sutartį, privalėjo būti sprendžiami Petrozavodsko mieste, o ne Maskvoje, taip pat su suinteresuotu asmeniu nebuvo suderinta arbitro kandidatūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje prašomas pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimas prieštarauja visuomenės interesams ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 811¹ straipsnio 1 dalį prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi suinteresuoto asmens prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentus, šalių pateiktus procesinius dokumentus, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir šią bylą nagrinėti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka.

5. Byloje nustatyta, kad I. S. kreipėsi į arbitražo teismą su ieškiniu, prašydamas išieškoti iš UAB „Gelmedis“ 7 165,66 Eur skolą pagal 2018 m. liepos 18 d. sutartį Nr. 4/SIM-GEL-18/07/18, taip pat prašė priteisti iš UAB „Gelmedis“ arbitražo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato Niujorko konvencija ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 6 dalis). Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

8. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

9. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, visi ginčai turėjo būti sprendžiami Petrozavodsko mieste, Rusijos Federacijoje, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas buvo sprendžiamas Maskvoje, taip pat pagal arbitražo teismo taisykles nebuvo suderinta arbitro kandidatūra.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys sutarties 7.2. papunkčiu susitarė, jog visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš šios sutarties, įskaitant klausimus, susijusius su jos vykdymu, pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, turi būti sprendžiami Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie RF (Rusijos Federacijos) prekybos ir pramonės rūmų vadovaujantis Rusijos Federacijos 1993 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. 5338-1 dėl tarptautinio komercinio arbitražo 1 straipsnio 2 punktu, 7 straipsnio 1 ir 2 punktais, 16 straipsnio 1 punkto sąlygomis, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo reglamento 2 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais. Arbitražo proceso vieta yra Rusijos Federacija, Petrozavodskas. Arbitražo kalba – rusų.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu ginčo atveju, reikalinga skirti arbitražo teismo vietą nuo arbitražinio nagrinėjimo vietos. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2T-84/2014 nurodė / išaiškino, kad arbitražo vieta (buveinė) yra teisinė, bet ne geografinė kategorija, t. y. arbitražo vieta (buveinė) gali skirtis nuo vietos, kurioje arbitražo bylos nagrinėjimas vyksta fiziškai (arbitražinio nagrinėjimo vieta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarptautinis komercinis arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų posėdžius rengęs Maskvoje, nepažeidė šalių susitarimo, nes šalys arbitražinėje išlygoje buvo susitarusios dėl arbitražo vietos, bet ne dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos.

12. Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

13. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad prašomo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą priėmė arbitras, kurio kandidatūra nebuvo suderinta su ginčo šalimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 21 d. arbitražo teismo sekretoriatas informavo šalis, kad vienasmene arbitre byloje skiriama E. N. S., tačiau suinteresuotas asmuo byloje nušalinimo nereiškė, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo neįrodė, kad priimant arbitražo sprendimą buvo padarytas pažeidimas, numatytas Niujorko konvencijos V skyriaus 2 dalies b punkte.

14. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto byloje Nr. M-48/2019, turinio matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas 2018 m. liepos 18 d. sutartį, suinteresuotam asmeniui UAB „Gelmedis“ pristatė 41,42 kub. m. medienos partiją už 7 165,66 Eur. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 27 d. arbitražo teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimą iki 6 627,20 Eur. Arbitražo teismas, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumą bei vadovaudamasis Vienos konvencijos 53 straipsniu, numatančiu, kad pirkėjas privalo sumokėti kainą už prekę ir priimti prekių pristatymą, laikydamasis sutarties ir Vienos konvencijos reikalavimų, taip pat Vienos konvencijos 62 straipsniu, numatančiu, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą, konstatavo, kad UAB „Gelmedis“ už jai pristatytas prekes turėjo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, arbitražo teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai – laiku pristatė suinteresuotam asmeniui sutartyje nurodytas prekes, tačiau suinteresuotas asmuo už jam suteiktas prekes tinkamai neatsiskaitė. Šios išvados pagrindu arbitražo teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą reikalauti nesumokėtą skolą priteisti iš suinteresuoto asmens. Arbitražo teismo sprendimas apskųstas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. M-48/2019, pateikė ne tik arbitražo sprendimo bei arbitražinio susitarimo (sutartis Nr. 4/SIM-GEL-18/07/18) originalų tinkamai patvirtintus nuorašus bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus į lietuvių kalbą, bet ir duomenis, kad suinteresuotas asmuo apie ginčo nagrinėjimą arbitražo teisme buvo informuotas. Be to, KAĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pateikė visus arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrai reikalingus dokumentus.

15. Kaip matyti iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimo, arbitražo teismas, turėdamas kompetenciją nagrinėti ginčą, analizavo bylos įrodymus, susijusius su sutarties sudarymo tarp šalių fakto patvirtinimu bei su sudarytos sutarties nevykdymo padariniais. Arbitražo teismo padarytos išvados dėl sutarties nevykdymo aplinkybių bei suinteresuoto asmens pareigos atsiskaityti už jai pateiktą produkciją, paremtos išsamiu ir visapusišku įrodymų įvertinimu bei yra motyvuotos. Byloje jokių papildomų aplinkybių, įrodymų, kurių nebūtų žinojęs ir (arba) vertinęs arbitražo teismas, ar įrodymų, jog arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nenustatyta. Pats suinteresuotas asmuo neginčija nei sutarties sudarymo fakto, tačiau teigia, kad pareiškėjas pristatė brokuotą produkciją.

16. Vertindamas prašomą pripažinti arbitražo teismo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytu atitikties viešajai tvarkai aspektu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-5/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi įgaliojimų nagrinėti bylą iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą fakto bei teisės klausimais, t. y. aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas (Niujorko Konvencijos V straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-96/2014). Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad vien atitinkamo ginčo perdavimas nagrinėti arbitražui nepašalina arbitražo prievolės, nagrinėjant ginčą, laikytis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų. Arbitražo teismai bylas nagrinėja aiškindami ir taikydami inter alia imperatyviąsias teisės normas. Tai reiškia, kad į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procese yra revizuojamas pats arbitražo sprendimas, tai, kaip jau minėta, nėra galima. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinės viešosios tvarkos sampratos turinys taip aiškinamas tiek taikant nacionalinio arbitražo panaikinimo procedūrą, tiek ir sprendžiant užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo Lietuvoje klausimą (KAĮ 50-51 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Šioje byloje tokių tarptautinės viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybių egzistavimo nenustatyta.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, taip pat įvertinus arbitražo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Asmens kreipimasis į užsienio arbitražą, siekiant įgyvendinti teisę į ginčo išnagrinėjimą arbitražiniame susitarime nustatytu ginčų sprendimo būdu, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negali būti laikomas prieštaraujančiu tarptautinei viešajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkto prasme. Net jei toks pareiškėjos elgesys galėtų būti laikomas negalimu pagal nacionalinę teisę, vien tik šis faktas, nesant kitų svarių asmens nesąžiningumo įrodymų, taip pat negalėtų būti laikomas kėsinimusi į fundamentalias visuomenės vertybes.

18. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Nr. M-48/2020 dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Gelmedis“ yra pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos dėl dokumentų vertimo yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

20. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 2 416,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš kurių 447,80 Eur už vertimo paslaugas, o likusi suma už advokato paslaugas. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų atliktų darbų išklotines, sąskaitas faktūras, išrašus iš banko sąskaitos apie atliktus mokėjimus.

21. Įvertinus tai, kad byloje buvo būtini dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, pareiškėjui priteistina 447,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų vertimus. Pareiškėjo 1 968,56 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 5, 7 ir 8.2 punktus nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistina iš viso 2 416,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais, 290– 292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo individualią veiklą vykdančio verslininko I. S. (I. S.) prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. M-48/2019 dėl 6 627,20 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių eurų, 20 ct) skolos ir 3 144,51 JAV dolerių (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt keturių JAV dolerių, 51 ct) išlaidų arbitražo teisme išieškojimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“ individualią veiklą vykdančio verslininko I. S. (I. S.) naudai.

Priteisti pareiškėjui individualią veiklą vykdančiam verslininkui I. S. (I. S.) (kodas 316100100060810) iš uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“ (juridinio asmens kodas 303334200) 2 416,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų, 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.