- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-09
- Bylos Nr.
- 2T-5/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- SIA „Real Invest“
- Ieškovas
- SIA „Real Invest“
- Atsakovas
- UAB „BMS Megapolis“, UAB BMS filialui
- Advokatai
- Lina Darulienė
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SIA „Real Invest“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 2009/73 pagal ieškovo SIA „Real Invest“ ieškinį atsakovams UAB „BMS Megapolis“ ir UAB BMS filialui Latvijoje dėl 211 731,94 LVL nuomos mokesčio ir delspinigių bei 4710,38 LVL arbitražo teismo proceso išlaidų išieškojimo, o taip pat atsakovo UAB BMS filialo Latvijoje priešieškinį dėl sudarytos patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei nuomojamoms patalpoms išleistų 118 245,24 LVL lėšų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas SIA „Real Invest“ pareiškimu prašo pripažinti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą ir leisti jį vykdyti. Nurodo, jog prašomas pripažinti arbitražo sprendimas buvo priimtas arbitražo byloje Nr. 2009/73 nagrinėjant ginčą tarp SIA „Real Invest“ ir UAB „BMS Megapolis“ bei UAB BMS filialo Latvijoje dėl nuomos mokesčio, delspinigių, arbitražo teismo išlaidų išieškojimo ir sudarytos patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei nuomojamoms patalpoms išleistų sumų išieškojimo. Prašomas pripažinti arbitražo sprendimas atitinka visus 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) 5 straipsnyje bei LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl arbitražo sprendimų pripažinimo bei nėra arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Nurodo, jog, nepaisant to, kad 2007 m. gegužės 23 d. Patalpų nuomos sutartis Nr. RI-N07/40, kurios pagrindu buvo sprendžiamas ginčas arbitraže, buvo sudaryta tarp SIA „Real Invest“ ir UAB BMS filialo Latvijoje, atsakovo pagal SIA „Real Invest“ pareikštą ieškinį arbitražo procese buvo laikomas ir UAB „BMS Megapolis“. Nors UAB „BMS Megapolis“ nėra tiesioginis UAB BMS filialo Latvijoje steigėjas, jis teises į UAB BMS filialą Latvijoje perėmė po įvykusios reorganizacijos. Tarp šalių buvo sudarytas tinkamas arbitražinis susitarimas, kuris buvo įformintas 2007 m. gegužės 23 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. RI-N07/40 17 punkte numatyta arbitražine išlyga. Tiek UAB BMS filialo Latvijoje, tiek UAB „BMS Megapolis“ buvo tinkamai informuoti apie vykstantį procesą arbitraže. Arbitražo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurį numatė šalių arbitražinis susitarimas. Arbitražo teismo sudėtis ir procesas atitiko šalių susitarimą, o priimtas arbitražo teismo sprendimas abiems šalims yra galutinis. Ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti nagrinėjamas arbitraže, o pats arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Computer data international“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „BMS Megapolis“) atsiliepimu į pareiškimą prašo netenkinti pareiškėjo SIA „Real Invest“ pareiškimo dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo ir atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą byloje Nr. 2009/73. Nurodo, jog nuomos sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė ir pasirašė pareiškėjas SIA „Real Invest“ ir UAB BMS filialas Latvijoje. Atsakovas UAB „BMS Megapolis“ nuomos sutarties nepasirašė ir nedavė sutikimo dėl arbitražinio susitarimo UAB BMS filialui Latvijoje. Kadangi atsakovas nėra arbitražinio susitarimo, sudaryto tarp pareiškėjo ir UAB BMS filialo Latvijoje, šalimi, šis susitarimas atsakovui negalioja LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto prasme. Todėl arbitražo teismas, nuspręsdamas dėl asmens, kuris nėra arbitražinio susitarimo šalis, viršijo kompetenciją, t. y. nusprendė dėl ginčo, kurio neapima arbitražinis susitarimas LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto prasme. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Nurodo, jog UAB BMS filialo Latvijoje sudarytas arbitražinis susitarimas teisinių pasekmių atsakovui nesukėlė, kadangi pagal Latvijos teisę UAB BMS filialas Latvijoje yra savarankiškas asmuo, turintis teisę prisiimti įsipareigojimus ir prievoles, galinti būti ieškovu ir atsakovu teisme ir arbitraže. Šią išvadą patvirtina ir prašomame pripažinti arbitražo teismo sprendimo III dalies 3 ir 7 pastraipose padarytos išvados bei Rygos apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartyje, kuria pagal pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta taikyti ieškinio užtikrinimo priemones iki ieškinio pateikimo, išdėstyti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.
Remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalimi, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio. Teisėjų kolegija nenustatė šių atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagrindų. Nagrinėjamu atveju pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Prašomas pripažinti arbitražo sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ieškovo SIA „Real Invest“ ieškinį atsakovams BMS „Megalopis“ ir UAB „BMS“ filialui Latvijoje dėl 211 731,94 LVL nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo bei atsakovo UAB „BMS“ filialo Latvijoje priešieškinį ieškovui SIA „Real Invest“ dėl nuomos sutarties nutraukimo bei nuomojamoms patalpoms išleistų 118 245,24 LVL lėšų išieškojimo. Arbitražo teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus buvo priteista 144 762,84 EUR skola, pripažinimas ir vykdymas neprieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymus apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies prasme, net ir atsakovui (skolininkui) įrodžius bent vieną iš čia išvardintų pagrindų, teismas turi teisę, bet neprivalo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą.
Kaip vieną iš nepripažinimo pagrindų atsakovas UAB „Computer data international“ nurodo tai, kad jis nebuvo sudaręs arbitražinio susitarimo su pareiškėju SIA „Real Invest“, dėl ko, vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a ir c punktais, arbitražo sprendimas, kuris yra nukreiptas prieš atsakovą, negali būti pripažintas ir negali būti leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu, pripažindamas prieš UAB „BMS“ filialą Latvijoje pradėto arbitražo proceso teisėtumą, padarė išvadą, jog šis Latvijoje įsteigtas filialas yra Lietuvos Respublikoje įsteigto UAB „BMS Megapolis“ struktūrinis padalinys, kuris pagal Latvijos Respublikos teisę turi juridinio asmens teisinį statusą. Pažymėtina, jog tai, kad juridinio asmens filialas turi juridinio asmens teises, įgalina jį atsakyti pagal savo prievoles. Tačiau tai nepaneigia pačios įmonės atsakomybės pagal filialo, turinčio juridinio asmens teises, prievoles egzistavimo. Kadangi UAB „BMS Megapolis“ atsakomybės už UAB „BMS“ filialo Latvijoje prievoles klausimas buvo išspręstas prašomu pripažinti arbitražiniu sprendimu, ir savo esme tai yra materialinio pobūdžio klausimas, teisėjų kolegija, spręsdama dėl arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, neturi spręsti šio klausimo.
UAB „Computer data international“ argumentai dėl UAB „BMS“ filialo Latvijoje sudarytoje nuomos sutartyje numatytos arbitražinės išlygos negaliojimo atsakovo UAB „BMS Megapolis“ (dabartinis pavadinimas UAB „Computer data international“) atžvilgiu nepatenka į Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktą arbitražinio teismo sprendimo galimas nepripažinimas siejamas su arbitražinio susitarimo šalių neveiksnumu arba paties susitarimo negaliojimu pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė SIA „Real Invest“ ir UAB BMS filialo Latvijoje 2007 m. gegužės 23 d. nuomos sutarties Nr. IR-N07/40 17 straipsnyje numatytos arbitražinės išlygos negaliojimą ar jį sudariusių subjektų neveiksnumą patvirtinančių įrodymų. Nuomos sutartyje numatytos arbitražinės išlygos privalomumą atsakovui UAB „BMS Megapolis“ apsprendė jo materialinės atsakomybės už filialo prievoles, atsiradusias šios nuomos sutarties pagrindu, egzistavimas. Arbitražinė išlyga pagal savo prigimtį yra procesinės prigimties, kuri lemia iš sutarties galinčių kilti ginčų priskirtinumą arbitražui. Todėl pripažinus, kad UAB „BMS“ filialas Latvijoje galėjo susitarti dėl arbitražinės išlygos ginčams, kylantiems iš nuomos sutarties, taikymo, ir nustačius, kad UAB „BMS Megapolis“ yra atsakingas už šio filialo prievoles, ginčo priskirtinumą arbitražui, sprendžiant UAB „BMS Megapolis“ atsakomybės klausimą, apsprendė nuomos sutarties pagrindu kylančių ginčų priskirtinumas arbitražui, o ne tai, ar UAB „BMS Megapolis“ buvo nuomos sutartį su arbitražine išlyga pasirašiusi šalis. Atitinkamai nustačius, kad iš 2007 m. gegužės 23 d. nuomos sutarties Nr. IR-N07/40 kilęs ginčas, dėl kurio buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, pateko į arbitražinės išlygos taikymo sritį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo prašyme nurodytą 2009 m. kovo 31 d. Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo sprendimą, nėra. Dėl to pareiškėjo SIA „Real Invest“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą arbitražinio teismo sprendimą tenkintinas (CPK 810 str. 6 d., 813 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 812 ir 814 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti 2009 m. kovo 31 d. Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo sprendimą arbitražo byloje Nr. 2009/73.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.