Panevėžio apylinkės teismo nutarimas, eA6.-51-762/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2025-11-06
Bylos Nr.: eA6.-51-762/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-37-3-00058-2025-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Artūras Dily, Artūras Dilys
Pažeidėjas: J. N.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-51-762/2025Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00058-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12; 21.9.10 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Sandrai Daugelei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ūkininkė J. N., pakartotinai, tai yra būdama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutarimu bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą, žinodama apie savo finansinę padėtį, tai yra tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei žinodama apie esančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) (2025 m. spalio 10 d. duomenimis mokesčių mokėtojos nepriemokos dydis yra 22.737,78 Eur, kuri susidarė už 2024 metų mokestinį laikotarpį) privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau šios eiliškumo tvarkos nesilaikė, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK120 straipsnio 2 dalyje.

VMI prie FM prašymu, teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą J. N. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Po bylos iškėlimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pakartotinumo, teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi perkvalifikavo J. N. nusižengimą iš ANK 120 straipsnio 1 dalies į ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, J. N. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateiktame rašytiniame prašyme nurodė, kad nepriemoka VMI prie FM buvo sumokėta 2025-10-15 (pridėjo tai patvirtinančius mokėjimo pavedimus). Nurodė, kad šios nepriemokos sumokėjimas vėlavo dėl žmogiškosios klaidos, nes per darbų gausą buvo pamiršta apie mokėjimo terminą. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad J. N. 2025 m. spalio 15 d. sumokėjo 1087,91 Eur sumą (delspinigius) VMI prie FM. Iš lėšų pervedimo nurodymo Nr. 551 matyti, kad J. N. 2025 m. spalio 15 d. sumokėjo 21.723,19 Eur sumą (gyventojų pajamų mokestis). Iš viso ji sumokėjo 22.811,10 Eur.

VMI prie FM raštu teismą informavo, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus. Nurodė, kad palaiko pareikštą išdėstytą reikalavimą ir prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš J. N. teismui pateikto paaiškinimo galima teigti, kad ji iš esmės pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, tai yra, kad ji pripažįsta pažeidusi atsiskaitymo eiliškumą.

Tai, kad J. N. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos paties prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su J. N. inkriminuojamu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog J. N. (toliau - ir Mokėtoja) yra gyventoja, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkė), kuri yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2025-10-10 mokestinė nepriemoka yra 22.737,78 Eur, iš jų: Gyventojų pajamų mokestis - 21.700,63 Eur, delspinigiai -1.037,15 Eur.

Mokėtojos mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2024-01-01 - 2024-12-31 mokestinį laikotarpį Mokėtojai 2025-05-04 pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus.

VMI prie FM duomenimis Mokėtoja turi dvi atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.

Siekdama nustatyti Mokėtojos įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis VMI prie FM išanalizavo Mokėtojos Luminor Bank AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą.

Iš J. N. Luminor Bank AS sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad J. N. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais:

1 lentelė

Kreditoriai Atsiskaitymų data Pervesta suma, Eur Mokestinė nepriemoka Eur UAB Velseka 2025-05-23 12,672.96 22 737,78

Iš J. N. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad J. N. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais:

2 lentelė

Kreditoriai Atsiskaitymų data Pervesta suma, Eur Mokestinė nepriemoka Eur UAB Aplinkos inžinierių grupė 2025-05-27 6720 22 737,78 UAB Geotaškas 2025-05-27 2049,60 22 737,78 UAB Projektų analizės institutas 2025-05-27 784 22 737,78 UAB Rokmelsta 2025-05-27 8879,81 22 737,78 UAB Rokmelsta 2025-06-12 10306,92 22 737,78 UAB Aplinkos inžinierių grupė 2025-06-12 7800 22 737,78 UAB Geotaškas 2025-06-12 2379 22 737,78 UAB Projektų analizės institutas 2025-06-12 910 22 737,78

Pažymėtina, kad J. N. 2025 m. gegužės 2 d. pateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus, tai patvirtina, kad mokestinė nepriemoka atsiskaitymų padarymo metu neabejotinai buvo. Mokėtojai, vykdančiai individualią žemės ūkio veiklą, suėjus gyventojų pajamų mokesčio mokestiniam laikotarpiui, apie šią prievolę buvo žinoma ir Mokėtoja turėjo visas galimybes šią prievolę įvykdyti.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad J. N. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių J. N. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad ūkininkės J. N. įsiskolinimai VMI susidarė už gyventojų pajamų mokesčio nemokėjimą bei delspinigiai. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. spalio 10 d. duomenimis, ūkininkės J. N. bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 22.737,78 Eur.

VMI prie FM 2025-07-29 gavo J. N. prašymą su papildomais dokumentais išdėstyti 22.376,38 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025-12-31. Prašyme nurodoma, kad įsiskolinimas susidarė dėl objektyvių aplinkybių, turinčių įtakos vykdomos žemės ūkio veiklos pinigų srautams. 2025 m. vasaros sezonas pasižymėjo itin nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, nuolatiniai ir gausūs krituliai, kurie sutrikdė įprastą javų derliaus nuėmimo eigą. Dėl to iki šiol nepradėtas derliaus nuėmimas, o tai lėmė vėluojančias pajamų įplaukas. Įprastai veiklos pajamos gaunamos jau rugpjūčio mėnesį, tačiau šiemet dar nepradėtas net derliaus nuėmimas.

Pažymėtina, kad su J. N. jau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis 2025-02-04 Nr. (23.24-08) 327-13331 dėl 14.913,83 Eur išdėstymo iki 2025-07-25. 2025-08-20 sprendimu mokestinės paskolos sutartis nutraukta, kadangi pasibaigus galiojimo terminui buvo nepilnai įvykdyta.

VMI prie FM, išnagrinėjusi Mokėtojos 2025-07-29 prašymą Nr. GNA-65079 dėl 22.376,38 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2025-12-25 bei įvertinusi su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2025-09-18 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-97113 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2025-09-17 išvadoje Nr. ((23.31-08) 326-2560 „dėl J. N. mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo“ (toliau – Išvada, priedas Nr.7). Išvadoje nurodyta, kad paanalizavus Mokesčių mokėtojos piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitoje (iš 5 turimų banko sąskaitų pateikė 3 banko sąskaitų išrašus) per laikotarpį nuo 2025-05-01 iki 2025-07-29 nustatyta, kad į banko sąskaitas buvo gauta 56.258,66 Eur piniginių įplaukų. Per analizuotą laikotarpį Mokesčių mokėtoja į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 2.501,23 Eur, tai sudaro 4,4 % į banko sąskaitas gautų pajamų sumos. Piniginių lėšų likutis bankų sąskaitose 2025-07-29 sudarė 267,70 Eur. Mokesčių mokėtoja nurodė, kad kasos knyga nevedama, pateiktos Fizinių asmenų anketos (toliau – anketa) duomenimis Mokesčių mokėtoja grynųjų pinigų likučio neturi; turimais duomenimis Mokesčių mokėtoja pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2024 metus deklaravo gavusi 902.376,31 Eur pajamų. Anketoje nurodytos per 2025 m. gautos pajamos sudarė 94.065,00 Eur (vidutiniškai 13.437,85 Eur/mėn.). Per paskutinius 3 mėnesius (2025 m. 05-07 mėn.) Mokesčių mokėtoja pajamų negavo, per šį laikotarpį nurodytos išlaidos sudarė 44.701,83 Eur. Mokesčių mokėtoja nurodė, kad įsiskolinimai kitiems kreditoriams 2025-06-30 duomenimis sudaro 148,6 tūkst. Eur, iš jų: 132,9 tūkst. Eur yra nepradelsti ir 15,7 tūkst. Eur – vėluojama apmokėti; nurodyti turimi debitoriniai įsiskolinimai 2025-06-30 duomenimis sudaro 9,1 tūkst. Eur ir jie yra nepradelsti. Mokesčių mokėtoja nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, neapmokėtas likutis 2025-06-30 sudaro 14.639,25 Eur, mėnesio įmoka sudaro 385,25 Eur, grąžinimo terminas 2028-05-25. Turimais duomenimis Mokesčių mokėtojos atžvilgiu antstolių kontorose užvestų vykdomųjų bylų nėra. Su Mokesčių mokėtoja 2025-02-04 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS) dėl 14.913,83 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo iki 2025-07-25. Tačiau MPS nebuvo pilnai įvykdyta, todėl 2025-08-20 priimtas sprendimas nutraukti MPS. Nagrinėjant prašymą pagal turimus duomenis nustatyta, kad Mokesčių mokėtoja 2025-09-15 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo parduotas nuosavybės teise turėtas žemės sklypas, nurodyta sandorio vertė 490.000,00 Eur.

Vienas iš Prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, kad “<…Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų…>“. Vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. J. N. pateikdama VMI prie FM prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, nurodydama skolos susidarymo priežastis, pati deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą.

Iš Luminor Bank AS ir AB SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad J. N. laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 29 d. atliko įvairius mokėjimus kitiems asmenims, ne kartą pervedė pinigus savo sūnui T. N. (nurodydama mokėjimo paskirtį „sąskaitos papildymas“), taip pat atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (pvz.: UAB Velseka, UAB Aplinkos inžinierių grupė, UAB Rokmelsta, UAB Geotaškas ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. N. aptariamu laikotarpiu nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir įmokas VMI prie FM mokėjo nepilnai, tačiau vis tiek atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Finansinius sunkumus laikotarpiu, kai buvo atliekami mokėjimai žemesnės nei VMI prie FM eilės kreditoriams (t. y. nuo 2025-05-23), patvirtina, be kita ko, Mokėtojos mokestinės nepriemokos prievolių ataskaita, iš kurios matyti, kad Mokėtoja, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI prie FM.

Jau minėta, kad pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad gyventojas vykdantis žemės ūkio individualią veiklą yra tinkamas ANK 120 str. 1 dalies subjektas (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2023).

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei/ūkininkui neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse.

Šiuo atveju, ūkininkė J. N. atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, jiems neginčijamai skyrė prioritetą, nors VMI prie FM buvo aukštesnės eilės kreditorė. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu veikimu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Teismas pritaria VMI prie FM pareiškime nurodytai aplinkybei, kad jei ūkininkė J. N. nebūtų atlikusi įvairių mokėjimų tretiesiems asmenims, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų padengta. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad J. N., turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI prie FM, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka. Taigi, J. N., žinodama apie įsiskolinimą VMI prie FM, turėdama galimybę sumažinti savo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais.

Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas nenumato jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, net jei mokėjimai žemesniems kreditoriams yra motyvuojami siekiu išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir/ar pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą. Ši norma privaloma laikytis visiems, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nebuvo laikomasi, ne siekiant išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, išvengti jos nemokumo, o prioretizuojant ūkinės veiklos interesus, siekiant didesnės naudos, tačiau sąmoningai ignoruojant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad J. N. suvokė, jog ji, pervesdama pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Nors J. N. pateikė įrodymus, kad visą susidariusią mokestinę nepriemoką sumokėjo 2025 m. spalio 15 d., tačiau tai jos atsakomybės nešalina, kadangi ji minėtų mokesčių nustatytu terminu (iki 2025 m. gegužės 2 d.) nesumokėjo, tai atliko stipriai pavėluotai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ji susidariusią mokestinę nepriemoką sumokėjo sekančią dieną po to kai jos atžvilgiu teisme buvo pradėta šios administracinio nusižengimo bylos teisena.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog J. N., žinodama apie savo finansinę padėtį, tai yra tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei žinodama apie esančius įsipareigojimus VMI prie FM privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau šios eiliškumo tvarkos nesilaikė, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo J. N., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad J. N. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nurodo, jog jis yra netyčinis ir dėl jo gailisi, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ji padengė susidariusią mokestinę nepriemoką.

J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. N. neteista, administracine tvarka bausta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą, kas vertintina kaip nagrinėjamos veikos pakartotinumo požymis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pažeidėjos teismo posėdyje nurodytas nusižengimo padarymo priežastis ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. N. už administracinio nusižengimo padarymą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

J. N. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti jai administracinę nuobaudą – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. eA6.-51-762/2025 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys