Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutarimo V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu V. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis nuo 2004 m. sausio 27 d. būdamas ūkininkas ir nuo 2011 m. sausio 1 d. būdamas gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, žinodamas apie savo finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), laikotarpiais nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d., nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

2. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas nėra teisingas ir pagrįstas, nes yra priimtas netinkamai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir objektyviai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Teismo išvados yra grindžiamos tik formaliai nustatyta aplinkybe, kad jis per tikrinamą laikotarpį, vykdydamas nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, tačiau visiškai neišanalizavus operatyvaus patikrinimo metu egzistavusių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios yra tiesiogiai susijusios su mokėjimų atlikimu visų eilių kreditoriams. Apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad operatyvaus patikrinimo metu VMI sąmoningai nesurinko visų duomenų apie jo reguliariai mokamus mokesčius VMI bei Sodrai, taip pat apie mokamą darbo užmokestį darbuotojams, todėl nepagrįstai sprendė, kad aktualiu (tikrinimo) laikotarpiu jis tyčia pažeidė nustatytą mokėjimo eilę ir tvarką.

2.2. Apeliantas skunde pažymi, kad tikrinimo laikotarpiu Sodrai buvo sumokėta apie 5000 Eur, VMI sumokėta – 450 Eur, darbuotojų atlyginimams – apie 4000 Eur, o tai sudarė labai ženklią sumą nuskaitomą iš ūkio lėšų. Kokios yra jo ūkio pajamos, ar išlaidos neviršija pajamų, VMI neanalizavo (šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino VMI atstovė), šių duomenų neanalizavo ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą. Teismas taip pat netinkamai įvertino jo aktyvius veiksmus, kuriais buvo siekiama susitarti su VMI dėl atidėjimo arba mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Su VMI pasiekti susitarimą dėl atidėjimo arba mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pavyko tik po to, kai VMI iniciatyva buvo iškelta administracinio nusižengimo byla (VMI 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą prašymą tenkinti su tam tikromis sąlygomis, t. y. įkeičiant ūkio turtą). Be to, teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, jog VMI daliai jo turto yra nustačiusi priverstinę hipoteką, dėl ko jis negali pilnai disponuoti savo turtu (jo negali nei parduoti, nei išnuomoti ir gauti papildomų pajamų), o tai taip pat yra kliūtis (nepriklausoma nuo jo valios) pilnai arba didele dalimi padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui.

2.3. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl jo kaltės, netinkamai išanalizavo ir įvertino kreditorius, kuriems tikrinimo metu jis sumokėjo savo pinigines lėšas, todėl nepriėjo pagrįstos išvados, kad visi atlikti mokėjimai buvo būtini ir sąlygoti norint vykdyti žemės ūkio individualios veiklos tęstinumą, kad būtų galima gauti pajamų, kuriomis būtų sumokėtas ir įsiskolinimas valstybės biudžetui. Šiuo atveju būtent dėl pačios VMI veiksmų (neveikimo) jis negalėjo parduoti dalies savo turto (žemės sklypų, į kuriuos nustatyta priverstinė hipoteka) ir už gautas pajamas padengti turimą įsiskolinimą (arba didžiąją jo dalį). Byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų duomenų, kad jis sąmoningai siekė (turėjo tikslą) nesumokėti nepriemoką valstybės biudžetui. Kita vertus, teismas pats patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. sumokėjo 9 414,28 Eur, t. y. pagal turimas objektyvias galimybes apmokėjo dalį įsiskolinimo valstybės biudžetui.

2.4. Apeliantas nesutinka, kad jo veiksmai, nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, buvo piktybiški, iš tiesų jis tik siekė išsaugoti savo veiklą ir vėl paversti ją mokia, įskaitant galimybę gauti pajamas, iš kurių būtų padengtas įsiskolinimas ir valstybės biudžetui. Taigi, objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl šios jo padarytos veikos ūkis negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, kas yra būtinoji ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sąlyga, nėra. Apeliantas teigia manęs, kad VMI, nustatydama hipoteką, kurios vertė 29 160 Eur, visą laiką gali (galėjo) nepriemoką, į kurią yra pareiškusi pretenziją, susigrąžinti realizavusi nekilnojamąjį turtą, į kurį yra nustačiusi hipoteką. Tačiau VMI jokių veiksmų realizuoti užstatytą turtą nesiėmė, taip pat neleido ir jam laisvai šiuo turtu disponuoti, todėl jis objektyviai negalėjo atsiskaityti su VMI.

3. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad V. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių visuma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas ne tik galimybę, bet ir pareigą ją, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju V. P. inkriminuota tai, kad jis, būdamas ūkininkas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai.

8. Vertinamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. VMI, išanalizavusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens banko sąskaitų išrašus, taip pat kasos knygos išrašą, nustatė, kad V. P., žinodamas apie savo turtinę padėtį, ignoruodamas įsipareigojimus valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su šiais kreditoriais: AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. L., su pačiu savimi iš banko sąskaitos išimdamas grynuosius pinigus ir sau išmokėdamas lėšas iš kasos, (duomenys neskelbtini) kredito unija, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) lizingas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)B. N. (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, D. S., AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašymo dienai (2022 m. rugsėjo 27 d.) V. P. įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 77 107,66 Eur.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens banko sąskaitos išrašai, tiek kasos knygos išrašai rodo, jog atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, dėl ko turima skola valstybės biudžetui nuolat augo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek fiziniam ar juridiniam asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Todėl šiuo atveju nėra tikslinga itin detaliai aiškintis, kokia V. P. finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, ar buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ar ne.

11. Nors apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nevykdyti finansinių įsipareigojimų į valstybės biudžetą, o tik siekis išsaugoti savo veiklą ir vėl paversti ją mokia, tačiau aukštesnės instancijos teismas tam nepritaria. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ūkininkauja ne vienerius metus, o beveik du dešimtmečius, taip pat daugiau nei dešimtmetį vykdo žemės ūkio individualią veiklą, todėl jam puikiai žinoma tvarka, kokius mokesčius ir kada privalo sumokėti valstybei. Be to, įstatymo nežinojimas ar neteisingas jo interpretavimas, asmens nuo atsakomybės neatleidžia. Pažymėtina ir tai, kad paskesnės eilės mokėjimų sumos buvo, be kita ko, ir pakankamai didelės, siekiančios ne kelis šimtus, o kelis tūkstančius eurų. Daryti išvadą, jog visi šie mokėjimai buvo išskirtinai būtini V. P. ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, pagrindo nėra.

12. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo VMI buvo pateikti 2022 m. rugpjūčio 4 d., t. y. jau po tikrinimo laikotarpio (nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.), todėl ši aplinkybė nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės, juo labiau, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. VMI priėmė išvadą V. P. prašymų netenkinti. Šioje išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog su mokesčių mokėtoju mokestinės paskolos sutartys buvo sudarytos 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau abi šios sutartys buvo nutrauktos, nes V. P. netinkamai vykdė jų sąlygas. Be to, jo gautos pajamos už 2021 m. sudarė 231 522 Eur (vidutiniškai 19 293,50 Eur per mėnesį), o 2022 m. I pusmetį – 88 962 Eur (vidutiniškai 14 827 Eur per mėnesį). 80,3 procentai visų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kreditorinių įsiskolinimų yra nepradelsti, be to, jo banko sąskaitose 2022 m. liepos 31 d. esančios piniginės lėšos sudarė 20 644,03 Eur, per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. per bankų sąskaitas gautos pajamos sudarė 63 195,83 Eur. Esant šiems duomenims, nebuvo nustatyta, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nenustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

13. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad VMI daliai jo turto (žemės sklypams) buvo nustačiusi hipoteką, kurios vertė 29 160 Eur, todėl jis galvojo, jog VMI visą laiką gali (galėjo) nepriemoką, į kurią yra pareiškusi pretenziją, susigrąžinti realizavusi nekilnojamąjį turtą, į kurį yra nustačiusi hipoteką. Tačiau VMI jokių veiksmų realizuoti užstatytą turtą nesiėmė, taip pat neleido ir jam laisvai šiuo turtu disponuoti, dėl ko jis neturėjo objektyvios galimybės atsiskaityti su VMI. Šiuo aspektu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie hipotekos V. P. turtui taikymą, apeliantas jokių savo skundo teiginius pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Be to, priešingai nei skunde aiškina apeliantas, hipoteka neatima iš daikto savininko (mokesčių mokėtojo) teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Bet kokiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo savalaikiai bendradarbiauti su VMI, o ne pats individualiai ir subjektyviai vertinti, kam pirmiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad VMI nusprendė trečią kartą (jau minėta, kad pirmieji du kartai nebuvo sėkmingi) parodyti pasitikėjimą V. P. ir galiausiai 2022 m. gruodžio 29 d. buvo pasiektas susitarimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įkeičiant ūkio turtą, taip pat nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės ir fakto, jog tiriamu laikotarpiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka buvo sistemingai pažeidžiama.

14. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skiriant nuobaudą V. P., buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, todėl jam pagrįstai paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Esant aptartoms aplinkybėms, apelianto skundo tenkinimui ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo naikinimui pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.