Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30511-1090/2019 pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei D. S. dėl teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo A. S. ieškinys atsakovei D. S., kuriuo prašoma: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-16403-1045/2017, ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams E. S. ir A. S., mokamą po 250,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti A. S. vaikų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatyti ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui visas byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. S. ir A. S. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams E. S. ir A. S., mokamą po 250,00 EUR kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, paskirti ieškovą vaikų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad vaikai nuo pat jų gimimo iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. gyveno su mama., t. y ieškove. Iki nurodytų įvykių jokių priekaištų atsakovei vaikų priežiūros aspektu nebuvo. Suvokusi situacijos netinkamumą, atsakovė pradėjo aktyviai veikti siekdama ištaisyti situaciją, dėl ko išsiskyrė su buvusiu draugu, lankosi pas psichologą, visiškai nebevartoja alkoholio.

7.2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta dar iki vaikų teisių tarnybos specialistai patikrino galimą vaikų gyvenimo aplinką pas atsakovę ir visiškai nepatikrinus ieškovo aplinkos tinkamumo vaikų gyvenimo aspektu – neturint ieškovo buities tyrimo akto, ieškovo gyvenamojo būsto naudojimo pagrindų, ieškovo gyvenamojo būsto naudotojų skaičiaus. Ieškovas yra bedarbis, nėra pateikta jokia buto nuomos sutartis, ieškovas nuslėpė aplinkybę, kad yra didelis išlaikymo vaikams įsiskolinimas iš jos pusės.

9. 2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. 1SD-6407, kuriame nurodyta, jog tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi ieškovo A. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra 3 kambarių, yra visi reikiami baldais, buitinė technika. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi vieną dvigulę lovą, kitus reikiamus baldus, žaislus. Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus, jame atliekamas kosmetinis remontas, yra tinkamos sąlygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis. Tarnybos rašte taip pat nurodyta, kad specialistė lankėsi ir atsakovės D. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kur taip pat nustatyta, kad namuose sudarytos tinkamos sąlygos namuose, 3 kambarių butas priklauso atsakovei, butas tvarkingas, švarus, erdvus naujos statybos name, mergaitėms skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dvi lovos, kiti reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. Tarnybos rašte taip pat nurodyta, jog apsilankymo metu buvo bendrauta su mažametėmis mergaitėmis, kurios abi išreiškė norą likti gyventi su tėčiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

14. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisė laikiną jiems išlaikymą. Apeliantė kvestionuoja tik tą nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šioje dalyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl šalių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šioje byloje šalių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kadangi vaikai buvo paimti iš mamos kaip nesaugios jiems aplinkos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis šalių nepilnametėms dukroms). Tarnybos apklausti šalių mažamečiai vaikai (E., A.) nurodė, jog kategoriškai nori gyventi su tėvu, o su motina gyventi nenori, kadangi mama su savo draugu piktnaudžiauja alkoholiu ir jos jaustųsi nesaugios gyvendamos su jais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. išvadoje, kuri buvo pateikta po apeliantės atskirojo skundo priėmimo, nurodyta, kad ieškovo gyvenamosios patalpos yra tinkamos sąlygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė negali užtikrinti vaikams geriausių interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, buvo pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaikai ilgą laiką gyveno su atsakove, kuri neabejotinai myli vaikus, juos išlaiko, prižiūri, rūpinasi, žino jų kasdienius poreikius bei problemas, tačiau esant akivaizdiems duomenims apie buvusią grėsmę vaikų saugumui, vaikų mamai turint psichologinių ir socialinių problemų, šios aplinkybės nėra itin reikšmingos. Šiuo atveju apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji išsiskyrė su buvusiu draugu, lankosi pas psichologą, visiškai nebevartoja alkoholio, nelaikytinos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybės buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu, o ne vėlesniu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės gali būti reikšmingos bylą nagrinėjant iš esmės arba pakartotinai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta nepažeidė geriausių vaikų interesų ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.

18. Kartu pažymėtina, kad toks nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas yra tik laikinas, ir net iki bylos išnagrinėjimo gali būti svarstoma galimybė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama (atsakove). Kaip nurodė ir bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildymo ar panaikinimo turi teisę spręsti ir teismas savo iniciatyva.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą ir neatitikimą geriausiems vaikų interesams, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.160 str., 3.196 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144 str., 145 str., 148 str., 178 str., 330 str., 338 str.).

21. Apeliantei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apeliantės atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.