Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. individualios firmos „Boresta“ savininko B. B. pareiškimą atsakovei B. B. individualiai firmai „Boresta“ tretiesiems asmenims Danske Bank A/S, UAB „Aliuminio Konstrukcijos“, E. M., UAB „Betono centras“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas B. individualios firmos „Boresta“ savininkas B. B. atsikirsdamas į kreditoriaus V. S. argumentus nurodė, kad klaidinga įsiskolinimo suma buvo nurodyta dėl techninės sistemos klaidos, kadangi buhalterinėje apskaitos tvarkymo sistemoje nebuvo užfiksuota šiam darbuotojui teismo sprendimu priteista įsiskolinimo suma. Atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo metmenyse nurodyta kreditorių reikalavimų suma nėra galutinė ir neginčijama. Restruktūrizavimo metmenys laikomi pradiniais dokumentais, kurie sudaro pagrindą pradinėje kreipimosi į teismą stadijoje, įvertinti įmonės finansinę būklę. Pabrėžė, kad LR ĮRĮ nenumato įmonės savininko sprendimu patvirtintų restruktūrizavimo metmenų, tvirtinimo ir pritarimo teisme tvarkos (4 t. 1-2 b.l.). Atsiliepdamas į kitų kreditorių pareiškimus pažymėjo, kad skola, kuria remiasi UAB „Aliuminio konstrukcijos“ yra ginčytina, reikalavimo dydis nėra aiškus, o prašymas skirti 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas, kadangi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos buvo paduotas esant LR ĮRĮ numatytomis sąlygomis ir laikantis nustatytų procedūrų (4 t. 94-95 b.l.). Nesutikdamas su Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, argumentais, pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, nes restruktūrizavimo planas dėl užsitęsusių ginčų ir diskusijų negalėjo būti laiku pateiktas teismui. Pareiškėjas prieštarauja Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą nurodytai kreditorinio reikalavimo sumai ir nurodo, kad byloje nėra pateiktas kreditorinis reikalavimas 8845417,84 Lt sumai bei jį pagrindžiantys paskaičiavimai (4 t. 95 b.l.). Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad kreditoriaus E. M. reikalavimas yra ginčytinas, jis bus patikslintas iškėlus restruktūrizavimo bylą, kadangi teismui priėmus sprendimą taikyti restruktūrizavimo procedūrą, galutiniai kreditorių reikalavimų dydžiai yra nustatomi pagal jų pačių pateiktus reikalavimo dydį patvirtinančius dokumentus (4 t. 96 b.l.). Dėl UAB „Betono centras“ argumentų pareiškėjas pažymi, kad kreditorius remiasi vien tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių įrodymų dėl sandorių negaliojimo (4 t. 96 b.l.). Pabrėžė, kad tik 5 kreditoriai, iš daugiau nei 200, pateikė pastabas. Pareiškėjo nuomone, kita dalis kreditorių pritaria restruktūrizavimo procedūrai ir jiems nekelia abejonių įmonės mokumo atkūrimo galimybe (4 t. 97 b.l.). Pateikė kreditorių UAB „YIT Technika“, UAB „Šarvas“, UAB „Vilnius Kontūras“, UAB „EDISTRA“, UAB „BARIEMA“, UAB „AROLSO STATYBA“, advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“, UAB „Borestos ranga“, UAB „Vilbaiva“, UAB „Tagritas“ 2013-05-20 – 2013-05-22 pareiškimus, kuriuose kreditoriai nurodė, kad palaiko sprendimą dėl B. individualios firmos „Boresta“ restruktūrizacijos ir sutinka, kad kreditorinių reikalavimų tenkinimas būtų atidėtas iki restruktūrizavimo plane numatyto termino (4 t. 108-117 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą netenkintinas.

LR ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju spręstina ar įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą. Pažymėtina, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012-11-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutraukė B. individualios firmos „Boresta“ restruktūrizavimo bylą nustatytu laiku nepateikus įmonės restruktūrizavimo plano. Pareiškėjui pakartotinai kreipusis teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013-05-15 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei B. individualiai firmai „Boresta“, kadangi nustatė LR ĮBĮ numatytas sąlygas, kurioms esant įmonei turi būti keltina bankroto byla.

Teismas pažymi, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-554/2012).

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad B. individualios firmos „Boresta“ likvidaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2013-06-30 dienai sudaro 8952996,00 Lt (2 t. 11-12, 46 b.l.), iš šios sumos 3467025,00 Lt sudaro finansinis turtas - paskola įmonės savininkui B. B. (2 t. 43 b.l.), materialus turtas - 1573988,00 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1811192,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) - 2096401,00 Lt (2 t. 11-12, 46 b.l.). Iš preliminaraus įmonės verslo plano matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog suteikta 3500000,00 Lt dydžio paskola fiziniam asmeniui nėra užtikrinta įkeitimu, todėl abejojama ar pavyks 100 proc. susigrąžinti šią sumą (2 t. 29 b.l.). Iš išdėstyto, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė (8952996,00 Lt), vertinant likvidumo aspektu, yra nepagrįsta ir neatitinka realios įmonės situacijos, kadangi pareiškėjas būdamas įmonės savininku ir įmonės restruktūrizavimo metu suteikęs sau pačiam 3467025,00 Lt paskolą nepateikė įrodymų, kad turi realių galimybių šią paskolą grąžinti. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-05-15 nutartyje, kaip vieną iš motyvų atsisakyti kelti restruktūrizavimo byla atsakovei, taip pat nurodė aplinkybę, jog pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad jis turi galimybę sugrąžinti skolą atsakovei, į atsakovės balansą įrašyto turto vertė neužtikrina kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo 2013-05-15 aptariamos aplinkybės yra pasikeitusios. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad B. individualios firmos „Boresta“ likvidaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė laikytina ne didesne nei 5485971,00 Lt.

Vertinant įmonės debitorius, teismas pažymi, kad bylos duomenimis įmonės debitoriniai reikalavimai 2012-12-31 dienai sudarė 5629926,65 Lt, iš jų 5127367,88 Lt sudaro įmonės savininko B. B. skola atsakovei ir 502558,85 Lt kitų pirkėjų skolos (2 t. 43-44 b.l.). Kaip teisingai nurodė tretysis asmuo E. M., kai kurie atsakovės sąraše nurodyti debitoriai yra pripažinti bankrutavusiais ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (4 t. 63-70 b.l.). Remiantis išdėstytu bei faktu kad daugiau nei 90 proc. įmonės debitorinių reikalavimų sudaro įmonės savininko skola, dėl kurios grąžinimo pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, pareiškėjo planai dėl 30 proc. įmonės skolų atgavimo ir jų panaudojimo įmonės veiklai vykdyti ir skolų kreditoriams grąžinimui (2 t. 29 b.l.), vertintini nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.

Remiantis pareiškėjo pateikto atsakovės balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013-06-30 dienai sudarė 6042265,08 Lt (2 t. 15-24, 46 b.l.), 2012 m. - 6064617,00 Lt (2 t. 47 b.l.). Pareiškėjo teigimu, iš šios sumos praterminuotos įmonės skolos sudaro tik 1566390,27 Lt (2 t. 24 b.l.). Teismas su šiuo teiginiu nesutinka dėl keletos priežasčių. Pirma, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 3250123,10 Lt įsiskolinimas kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, yra nepraterminuotas. Iš Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pateikto atsiliepimo ir rašytinių įrodymų matyti, kad kredito sutartys su atsakove nutrauktos nuo 2009-11-13 (4 t. 12-42 b.l.), taigi teismas sprendžia, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro ne mažiau nei 4816513,27 Lt sumą. Antra, iš trečiųjų asmenų V. S., E. M. atsiliepimų ir pareiškėjo B. B. paaiškinimų matyti, kad skolos kreditoriams restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos netikslios, mažesnės nei yra iš tikrųjų, todėl gali būti vertinamos tik preliminariai. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės įsiskolinimų analizė parodo, kad atsakovė yra skolinga su darbo užmokesčiu susijusias lėšas daugiau nei 50 darbuotojų (2 t. 15-17 b.l.), įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 576064,14 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 50589,00 Lt (2 t. 24 b.l.), skolos tiekėjams yra susidariusios nuo 2006 m. (2 t. 17-24 b.l.). Iš trečiųjų asmenų E. M. pateikto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-20 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-21926-727/2009 ir V. S. pateikto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21859-803/2009, matyti, kad tretiesiems asmenims priteistos sumos, susijusios su neišmokėtu darbo užmokesčiu. Paminėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimo viena iš sąlygų, vėluojant išmokėti atlyginimus darbuotojams, apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2011).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams nuo 2006 metų, laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, privalomųjų įmokų, pradelsti įmonės įsipareigojimai (4816513,27 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (5485971,00 Lt), be to įmonės savininko veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės vykdomos veiklos adekvatumo susidariusiai finansinei situacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui 2013-05-15 atsisakius kelti restruktūrizavimo bylą ir nustačius, kad atsakovė yra bankrutuojanti, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl pasikeitusios įmonės finansinės situacijos, kuri sąlygojo pareiškėjo kreipimąsi į teismą ne dėl bankroto bylos, bet pakartotinai, praėjus vos keliems mėnesiams, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Be to pažymėtina, kad teisme savo poziciją pareiškę įmonės kreditoriai, tame tarpe ir pagrindinis kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis turintis daugiau nei ½ kreditorinių reikalavimų vertės (2 t. 32 b.l.), prašo kelti įmonei ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylą, kadangi atsakovė yra nemoki, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir neįgyvendinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (LR ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas; pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-904/2011). Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimui aiškiai ir nedviprasmiškai nepritaria pagrindinis kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kurio bendra pradelstų reikalavimų suma yra didesnė nei 1/2 dalis bendrovės pradelstų skolų (4 t. 12-16 b.l.). Pagrindiniam įmonės kreditoriui nesutinkant su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, teismas daro išvadą, kad galimybė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą yra itin maža (LR ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, tikrintina ne vien tai, kaip plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka LR ĮRĮ nustatytas įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, bet ir įvertintina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų ir jų priedų matyti, kad įmonė restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja 1) parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą už 3300000,00 Lt sumą ir atsiskaityti su Danske Bank A/S, veikiančiu per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (2 t. 29 b.l.), 2) susigražinti 30 proc. debitorinių įsiskolinimų, kas sudaro 1680000,00 Lt (2 t. 29 b.l.), 3) pagal 2013-07-19 pateiktą UAB „Corolla vientures“ pasiūlymą subrangos pagrindais dalyvauti kotedžų statybos projekte ir per vienus metus uždirbti 8000000,00 Lt pajamų, iš kurių grynasis pelnas sudarytų 552500,00 Lt (2 t. 39-30 b.l.). Teismas išanalizavęs atsakovės pateiktus prognozuojamus pinigų srautus (2 t. 31 b.l.), daro išvadą, kad atsakovės verslo planas ir sėkmingas restruktūrizacijos proceso tikslų įgyvendinimas iš esmės remiasi tik keliomis priemonėmis, iš kurių tik viena laikytina pagrista ir realia (įkeisto nekilnojamo turto pardavimas), kitos priemonės yra deklaratyvios, paremtos tik spėjimais. Kaip jau minėta, pareiškėjo planus dėl 30 proc. įmonės skolų atgavimo ir jų panaudojimo įmonės veiklai vykdyti, teismas vertina nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, o restruktūrizavimo procedūros tikslingumo motyvavimas vienintele subrangos sutartimi, kuri nėra pasirašyta ir teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad bus pasirašyta ateityje, neatitinka nei verslo logikos, nei restruktūrizavimo procesui keliamų tikslų. Kiti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi įmonės papildomų pajamų šaltiniai (nuostolingos veiklos atsisakymas, medicininės paslaugos (odontologijos praktika), mechanizmų, automobilinės technikos, sandėliavimo ir administracinių patalpų, automobilių stovėjimo aikštelių nuoma) (2 t. 31 b.l.) yra mažareikšmiai ir neužtikrina įmonės keliamų tikslų įgyvendinimo, be to byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybių anksčiau įgyvendinti šias priemones. Teismo vertinimu, nors restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos verslo plano priemonės yra tik preliminarios, tačiau jos turi parodyti, kad įgyvendinus jas, įmonė įveiks finansinius sunkumus. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovės nurodytos priemonės vykdomos veiklos plėtojimui yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti ir restruktūrizavimo proceso tikslams pasiekti.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas, ir tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę bei yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (LR ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir būtų atkurta normali įmonės ūkinė veikla.

Trečiasis asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė prašymą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20000,00 Lt baudą (4 t. 76 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 95 straipsniu, teismas, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Pažymėtina, kad remiantis LR CPK 5 straipsnio nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi LR CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ( LR CPK 13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs bylos duomenis, negali padaryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningai siekė sukelti kitiems asmenims nepatogumų, finansinių sunkumų, kad nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismas sprendžia, kad skirti baudą, vadovaujantis LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo B. individualios firmos „Boresta“ savininko B. B. pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą B. individualiai firmai „Boresta“, įmonės kodas 121606753, buveinė Vairo g. 6, Šiauliai.

Panaikinti B. individualiai firmai „Boresta“ Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl turto realizavimo, išieškojimo pagal teismų, kitų institucijų priimtus sprendimus bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, ir dėl leidimo iš individualios firmos „BORESTA“, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių AB SEB banke, atlikti visus individualiai firmai „BORESTA“, ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, tame tarpe – pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimus, atlyginimus individualios firmos „BORESTA“ darbuotojams, mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui.